Kaip jau rašė DELFI, pirmieji atvykę pasieniečiai išgelbėjo du žmones (moterį, gim. 1930 m. ir jos sūnų, gim. 1958 m. ). Pasieniečiai juos išvedė iš degančio pastato. Vyro megztinis buvo užsidegęs, pasieniečiai drabužį užgesino. Be to, iš namo VSAT pareigūnai išnešė dujų balioną.

Vilniaus policija penktadienį pranešė sulaikiusi 1966 metais gimusį vyrą, įtariamą gaisro sukėlimu Krakūnų kaime, Šalčininkų rajone. Kaip teigia policija, ketvirtadienio popietę gaisras kilo nuo deginamų šiaudų. Ugnis kaime sunaikino bemaž 20 įvairios paskirties pastatų.Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo.

Ugniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais – viskas perdžiūvę ir užteks vienos žiežirbos, kad kiltų milžiniški gaisrai.

Laidoje „DELFI diena“ apsilankęs Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius sakė, kad gaisrą gali sukelti net ir neapdairiai be priežiūros paliktas grilius.

Artimiausios paros – pačios pavojingiausios

Specialistas perspėja, kad artimiausios dienos bus pačios pavojingiausios. V. Kerševičiaus teigimu, ugniagesių pajėgos šiam savaitgaliui ruošiasi dar intensyviau nei bet kada anksčiau: kai kurie darbuotojai yra atšaukiami iš atostogų, pajėgos yra dvigubinamos, pasitelkiama daugiau specialių automobilių su cisternomis.

Anot valdybos viršininko, artimiausios paros yra tokios pavojingos, kad galima kalbėti ir apie patį blogiausią scenarijų.

„Baisiausias scenarijus yra galimas tada, jeigu pradės degti miškai, spygliuočiai ir durpingos pievos. Bus didelė tarša, šiuo metu esame pasitelkę gausias pajėgas, kurios tikrai dirba sustiprintu režimu. Ypač perspėjame prieš šį savaitgalį. Esame pasiruošę reaguotį į kiekvieną, net ir mažiausią uždūmijimą. Gyventojų prašome bendruomeniškumo. Gaisras gali įsiplieksti net ir nuo paprasčiausio griliaus. Juk mes kai pagaminame, dažniausiai visą turinį ir paliekame, o kai vėjas padidėja, žiežirbos gali nukristi ant žolės.

Esame neseniai patyrę, kai dėl neatsargiai paliktų karštų pelenų sudegė visas gyvenamasis namas, tai nutiko visai neseniai. Po to žmonėms yra labai skaudu, todėl mes dabar ir akcentuojame priežastis, dažniausiai, kai nelaimė nepasiekia žmogaus, jis galvoja, kad yra neliečiamas. (…) Mes tikrai sustiprinome pajėgas, tam tikruose padaliniuose net perdislokavome automobilius, cisternas, atšaukėme kai kuriuos darbuotojus iš atostogų. Džiaugiuosi, kad pavyksta sėkmingai bendradarbiauti su pareigūnais ir pasieniečiais“, – „DELFI diena“ sakė V. Kerševičius.

Prieš šį savaitgalį – perspėjimai

Anot V. Kerševičiaus, viena iš dažniausių priežasčių, kodėl įvyksta tokios nelaimės ir kyla gaisrai, tai neatsargus žmonių požiūris ir manymas, kad bet kokia nelaimė jų namus paprasčiausiai aplenks.

Prieš šį savaitgalį ugniagesiai ypatingai įspėja – nenaudokite atviros ugnies. Anot specialistų, tai gali būti tiesiog pražūtinga, nes vėjas bus didelis, todėl žiežirbos gali plisti nevaldomai.

„Daugiausia lėmė žmonių neatsargi veikla, tvarkymasis, neįvertinant to, kad dabar yra labai sausa, yra didžiuliai vėjo gūsiai ir žiežirbos nunešamos į tam tikrą atstumą, todėl kyla gaisrai. Laimei, žuvusiųjų per pastarųjų dienų gaisrus nebuvo, Šalčininkuose ugniagesiai išgelbėjo du žmones, pradėjo gesinimo darbus, todėl ir išvengėme žūčių, tačiau sudegė 14 pastatų, žmonėms didelis nuostolis, žmonės reikės kurtis iš naujo.

Vidas Kerševičius

Todėl mes ugniagesių vardu perspėjame šį savaitgalį nenaudoti atviros ugnies jokiame pavidale, ypač tiems žmonėms, kurie galvoja, kad tikrai jie nesukels gaisro, čia jau yra diagnozė. Kai žmonės yra užtikrinti, tada ir atsitinka nelaimė. Kiekvienais metais mes darome akcijas, bandome žmonėms paaiškinti, kodėl dabar kyla toks didelis gaisrų pavojus. Mes prašome nenaudoti atviros ugnies, nes tai nėra saugu ir jums patiems, jūs nežinote, kur atsidursite, daugelis ruošiasi kepti mėsos patiekalus ir dažnai neįvertina savo galimybių“, – kalbėjo V. Kerševičius.

Gali susidaryti mini uraganai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per dvi paras šalyje sudegė 30 pastatų.

PAGD skelbia, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis: bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai bei įvykiams tirti ir valdyti, užtikrinant atsakingų pareigūnų budėjimą namuose, optimizuotas darbuotojų, dirbančių pamainomis, skaičius, kad būtų užtikrintas pagrindinių transporto priemonių išvykimas į gaisro vietą.

„Šiuo metu yra labai aukštas gaisringumas. Nuo menkiausio ugnies šaltinio paklotė gali užsidegti, tam padeda ir vėjas. Mes turime pavojų ne tik šalies viduje, bet ir išorės. Vos neatsidūrėme tokioje situacijoje, kai būtume turėję didžiulį gaisrą. 4 klasė sako, kad dega ne tik miškų paklotė, bet ir tokį gaisrą suvaldyti yra labai sunku, praktiškai neįmanoma, tik iškertant juostas arba gesinant iš oro. Iš apačios gesinti yra labai pavojinga, gali susidaryti mini uraganai, dėl kurių tos liepsnos plinta toliau, gaisras tampa neprognozuojamu“, – laidoje perspėjo V. Kerševičius.

Gyventojai įspėjami nedeginti žolės, šiukšlių, nekurti laužų, nepalikti be priežiūros šašlykinių.

„Gali būti, kad netrukus gamtoje pasikeis situacija, tačiau kol pievos nesužaliavo, kol nėra lietaus, yra pavojinga. Taigi gaisrų galime išvengti tik nenaudojant jokios atviros ugnies lauke. Dėl vėjo greičio sunku įvertinti situaciją, liepsna gali gali greitai apimti didžiulius plotus, o žmogus gauna tokį temperatūros pojūtį, kad net nebežino ko imtis, atsitraukia ir viskas.

Bet ir tie žmonės, kurie galvoja, kad jų namas yra saugus, neturėtų būti tokie užtikrinti, kadangi stogo dangos yra iš degių konstrukcijų, yra įvairių nesandarumų. Paprasčiausias dalykas – tujos. Mes jas visi mėgstame, tačiau jos yra ypač degios ir dažnai auga visai šalia pastatų, žmonių gyvenamųjų namų. Tujų užgesinti praktiškai neįmanoma, beveik kaip benzinas“, – DELFI sakė V. Kerševičius.

Gaisrai labai pavojingi

Savivaldybėms rekomenduoja sušaukti prevencinius savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų posėdžius, ir apsvarstyti prevencines priemones gaisrams išvengti, įvertinti civilinės saugos sistemos pajėgų pasirengimą galimiems gaisrams, numatyti kitas priemones, reikalingas gresiančiai ekstremaliajai situacijai valdyti – gyventojų informavimą, evakavimą, laikinąjį apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose.

„Deja, kaip matome ir kitose šalyse, gaisrai atvirose erdvėse yra labai pavojingi.

Jeigu mūsų pajėgos tikrai nieko nebūtų dariusios ir būtų bejėgės, po vakarykščio gaisro Šalčininkuose būtų sudegęs visas kaimas, nes atstumai tarp pastatų buvo labai maži, o beveik visi namai mediniai. Tai yra tokia mūsų paveldo architektūra, taip pat geografinė padėtis šios gyvenvietės yra gana nepatogi, atvirų vandens šaltinių nėra daug, susidaro kartais toks įspūdis, kad ugniagesiai yra bejėgiai, bet taip nėra“, – DELFI kalbėjo specialistas.