Pagal pakeitimus, LRTK galės ne ilgiau kaip 72 valandoms riboti laisvą televizijos programų, kurios transliuojamos ar platinamos iš ne Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ar kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, priėmimą Lietuvoje. Tam komisijai nereikės teismo sprendimo.
Už įstatymo pakeitimą balsavo 78 Seimo nariai, 12 - susilaikė.
Šiuo sprendimu Seimas perkėlė į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvos 2018/1808 nuostatas, kuriomis pakeičiamos Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio nuostatos, susijusios su laisvo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių apribojimu.
Pasak LRTK pirmininko Manto Martišiaus, suteiktos priemonės yra reikalingos, ir jos bus naudojamos, tik esant išskirtinėms aplinkybėms.
„Tai yra saugiklis, kuris tam tikromis situacijomis yra reikalingas. Reikia suprasti, kad šia priemone negalima naudotis kada tik užsimanei. Tik ypatingose situacijose, kuomet kyla grėsmė nacionaliniam saugumui“, - teigė M. Martišius.
Pasak LRTK pirmininko, galimybė sustabdyti 72 valandoms laisvą programų priėmimą Lietuvoje taikoma kanalams, kaip pavyzdys, esantiems Kinijoje, Rusijoje ar Baltarusijoje. Tačiau ji nebus taikoma, pirmininko teigimu, „Pirmajam Baltijos kanalui“ (PBK) ar „NTV Mir“, kurie yra registruoti Latvijoje.
Įstatymo pakeitimai buvo reikalingi dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, teigiama įstatymo aiškinamajame rašte. Pasak Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugo ministerijos parengto Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 2018, „Rusija aktyviai bandė daryti įtaką kitų valstybių vidaus politiniams procesams. Siekta paveikti rinkimų rezultatus skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas. Taip pat buvo skatinamos diskusijos tiesiogiai su balsavimu nesusijusiomis, tačiau jautriomis ir visuomenę supriešinančiomis temomis. Tokiais būdais mėginta mažinti Vakarų visuomenių pasitikėjimą demokratiniu procesu ir skatinti vidinį susipriešinimą“.
Taip pat rašoma, kad susirūpinimą dezinformacijos įtaka demokratiniams procesams, ypač rinkimams, reiškia ir Europos Vadovų Taryba bei Europos Komisija. Ji atkreipia dėmesį į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus ir tai, kad iki 2020 m. valstybėse narėse vyks daugiau kaip 50 prezidento, nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų rinkimų, dėl ko būtina nedelsiant dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti laisvus ir sąžiningus demokratinius procesus.