Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir prašė atstatydinti švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministrą Algirdą Monkevičių. Pasak N. Puteikio, atlikus auditą ŠMSM, ministras ir toliau dangsto viešųjų pirkimų pažeidėjus.
„Premjere, dabar jums klius už viešuosius pirkimus (...) Jurgita Petrauskienė buvo tragiška ministrė, bet ji globojo tuos UAB ir viešieji pirkimai klestėjo. Paskyrėte Algirdą Monkevičių. Laikinai pareigas einantis Rokas Masiulis, pamatė ir atskleidė viešųjų pirkimų korupciją ŠMSM. Dabartinis A. Monkevičius, jūsų ministras dangsto, siūlau jį atstatydinti arba dabar, kol (esate – ELTA) premjeras, arba aš kaip prezidentas padėsiu jums atstatydinti“, – teigė N. Puteikis.
Ekonomistas Gitanas Nausėda kėlė klausimą kaip valstybė už didelį kiekį prekių centralizuotu pirkimu sugeba sumokėti gerokai daugiau nei privatininkai. Todėl, pasak jo, vienas iš įrankių kovai su korupcija viešuosiuose pirkimuose – orientacinių kainų įvedimas bei dar gilesnė viešųjų pirkimų centralizacija.
„Viešųjų pirkimų centralizacija be abejo yra vienas iš tų kelių. Manyčiau, kad jis yra svarbus ne tik dėl to, kad lengviau informacinę sistemą valdyti, analizuoti ir vertinti, bet ir derybinės jėgos požymiu yra nepaprastai svarbu. Kuo daugiau perki, tuo daugiau turi galimybės iš tiekėjo reikalauti mažesnės kainos. Šiandien, deja, tai nėra garantuota ir man teko susidurti su tokiais atvejais, kaip už tą patį medicinos įrenginį privati diagnostikos klinika mokėjo dvigubai mažiau (...) negu valstybinė ligoninė“, – teigė G. Nausėda.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigė, kad reikia ne tik sutvarkyti teisinę bei įstatyminę bazę, bet taip pat būtina stiprinti ir pačią viešųjų pirkimų tarnybą.
„Reikia peržiūrėti normatyvinę, teisinę bazę. Ji yra labai sudėtinga, velnias galvą nusilaužtų. (...)Antra, reikia stipinti viešųjų pirkimų tarnybą. Ji neturi nei galimybių nei žmonių resursų“, – teigė jis.
Pasak premjero S. Skvernelio, visi viešieji pirkimai turi būti vykdomi per centrinę perkančią organizaciją. Taip pat, pabrėžė jis, turi būti vykdomos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.
„Daug kas valstybėje turi vykti centralizuotai, per perkančiąją centrinę organizaciją. Gaila, kad ne visos institucijos noriai įsijungia, bet kryptis, kokia yra šiandien priimta Vyriausybės, ją būtinai palaikysiu. Kad visi viešieji pirkimai būtų per centrinę perkančią organizaciją. Toliau viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Labai svarbu, kad įmonės, kurios jau buvo susikompromitavusios vykdant viešuosius pirkimus arba buvo joms pareikšti įtarimai, nebegalėtų dalyvauti pirkimuose“, – teigė premjeras.
Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis teigė, kad svarbiausias yra žmogiškasis faktorius.
„Jeigu bus sąžiningi žmonės ir tos problemos nebus“, – teigė jis.
Seimo narė Ingrida Šimonytė teigė, kad reikia remtis STT išvada ir panaikinti vidaus sandorius, kurie iki šiol yra leidžiami. Taip pat, parlamentarė pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose, šiandien trūksta elementarios kompetencijos.
„Kompetencija. Kai žmonėms, kuriems reikia pirkti, trūksta kompetencijos. Tada per technines sąlygas yra tiesiog (pirkimai. – ELTA) įsiūlomi“, – teigė ji.
Parlamentaras Mindaugas Puidokas teigė, kad reikia imti pavyzdžius iš Vakarų pasaulio bei, jo nuomone, reikia supaprastinti Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Aš nežinau, kodėl Lietuva išradinėja dviratį, kuomet pasaulyje mechanizmai yra išrasti. Aš tuo nuoširdžiai stebiuosi. Galbūt esu jaunas politikas, bet aš manau, reikia remtis sėkmingais valstybių pavyzdžiais, genialumas yra paprastume. Kuo valstybėse būna Viešųjų pirkimų įstatymas ilgesnis, sudėtingesnis, tokiais atvejais atsiranda daugybė galimybių įvairioms landoms. Mes negalime tokio sudėtingo įstatymo turėti, jis turi būti paprastas, aiškus, kad nebūtų galima jo apeiti“, – sakė M. Puidokas
Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis pasiūlė tris konkrečius būdus kovoje su korupcija.
„Viešieji pirkimai turi būti skaidrūs, aiškūs, suprantami ir iš anksto paskelbtais reikalavimais ir procedūromis. Antra, turi būti viešai skelbiami visi organizuojami konkursai bei visi pretendentai. (...) Taip pat turi dalyvauti komisijose nešališki stebėtojai, kurie fiksuotų kaip vyko procedūros ir ar išlaikyti skaidrumo reikalavimai. Taip pat kuomet konkursas jau įvykęs turi būti viešas registras, kuriame matytųsi kaip viešuose pirkimuose dalyvavę asmenys toliau tvarkosi, nes kartais atsiranda subrangovai, kurie vėlgi sudaro didžiulių problemų (...) Yra labai daug teisinių priemonių tik reikia jas naudoti“, – teigė V. Andriukaitis.