Klausimų dėl krašto apsaugos sistemos įsigijimų skaidrumo kilo paaiškėjus apie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus apsilankymus krašto apsaugos sistemos kabinetuose, ir jo tarpininkavimą organizuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimą su kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku.
Klausimų ir pamąstymų šia tema krašto apsaugos ministras, atėjęs pristatyti Vyriausybės veiklos ataskaitą, išgirdo ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių – komiteto pirmininko, kuris yra ir Sauliaus Skvernelio rinkiminio štabo vadovas, Vytauto Bako ir konservatoriaus Lauryno Kasčiūno.
„Vienas didžiausių iššūkių ir jautrumų yra tai, kad krašto apsaugos sistemai skiriami pinigai, įsigijimai būtų skaidrūs ir niekam nekeltų abejonių. STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) ataskaitoje sako, kad kas trečias gyventojas pasinaudotų turimais ryšiais, siekdamas, kad reikalinga paslauga būtų atlikta geriau arba greičiau, ir tai vertinama kaip korupcijos rizika.
Tai va, tie – draugiški ryšiai tarp kariuomenės vado ir, pavyzdžiui, pono Sutkaus, ar yra daugiau tokių ryšių? Ar ta rizika buvo vertinama, kalbant apie įsigijimus? Ir ką galima padaryti, kad tokia kultūra būtų išgyvendinta? Kad tikrai verslas galėtų pasitikėti mūsų įsigijimų sistema?“, – klausė V. Bakas.
Atsakydamas į klausimą ministras pažymėjo, kad (lyginant su 2017 m.) pernai 12 proc. padidėjo pasitikėjimas krašto apsaugos viešųjų pirkimų skaidrumu.
„Matome atsiliepimų, kad viešųjų pirkimų konkursuose ir procedūrose pripažįstamas atvirumas ir viešumas, konkrečių pretenzijų neturėta. O dėl konkrečių pristatymų – man atėjus į ministeriją buvo užimta gana gynybinė pozicija nuo konkrečių lobinimų. Jeigu žiūrėtume per pirkimus (…) buvo daromi įvairūs bandymai, ypač iš vienos asociacijos, bet tikrai buvo užimta gynybinė pozicija. Ta pati gynybinė pozicija lieka ir toliau“, – kalbėjo R. Karoblis.
Bendradarbiauja su verslu
Tačiau, pasak ministro, sistema privalo bendradarbiauti su asociacijomis ir verslu.
„Yra oficialiai registruotų lobistų. Vyriausybė yra pasirašiusi memorandumus su konkrečiomis asociacijomis, tai pat – ir verslo darbdavių. Aš asmeniškai, Vyriausybės kanceliarijos pavedimu, irgi ėjau pristatyti konkrečių projektų“, – kalbėjo R. Karoblis.
Pasak ministro, jie ir patys užsiima proaktyvia veikla, įtraukiant į pirkimus daugiau dalyvių. Tarp tokių pavyzdžių jis minėjo tekstilės asociacijas.
„Bet, jeigu žiūrėtume, konkrečių spaudimų, kurie viršytų ribas, pastaruoju metu mes neturėjome. Tuo klausimu dirbu, yra nuolat įtraukiamos ir specialios struktūros.
Kartais kai kuriais aspektais išlenda tam tikri pasiūlymai (…) dėl verslo sąlygų sudarymo ten, kur kariuomenė dėl jos specifikos riboja tam tikras veiklas. Bet mes žinome tas linijas, ties kuriomis reikia dirbti“, – sakė R. Karoblis.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lobizmo įstatymas. Pasak jo, būtų naudinga pasvarstyti, kokius saugiklius būtų galima numatyti šiame įstatyme.
Išėjęs iš posėdžio krašto apsaugos ministras sutiko atsakyti į papildomus DELFI klausimus šia tema.
- Žurnalistė Vilma Danauskienė yra rašiusi, kad V. Sutkus intensyviai lankosi kai kuriuose Krašto apsaugos ministerijos kabinetuose. Ar tokia praktika yra normali? Ar Jūs jaučiate susidomėjimą arba netgi spaudimą?
- Jeigu kalbėtume, kad tai būtų didelis spaudimas, tai to nejaučiame. Natūralu, kad mes turime bendradarbiauti su mūsų pramone, galų gale – tam, kad užtikrintume didesnę konkurenciją pritraukiant, kad kuo daugiau (dalyvių – DELFI) dalyvautų konkursuose, tikintis tuo sumažinti kainą. Pavyzdžiui, dabar yra planuojama daugiau dėmesio skirti darbui su tekstilės įmonėmis, kurios siuva ekipiruotę ir panašius dalykus.
Kitas dalykas – mes tikrai bendradarbiaujame ir privalome bendradarbiauti su verslo asociacijomis. Vyriausybė yra pasirašiusi memorandumus, ir dirbame šitais klausimais. Jeigu klausiate apie poną Sutkų, tai aš irgi lankiausi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijose Vyriausybės kanceliarijos pavedimu dar 2017 m., kur buvo pristatyti mūsų projektai. Tai yra nieko blogo, tai yra kaip tik apie skaidrumo didinimą.
Tai yra ir natūrali praktika – turime savo pramonę, ir norisi, kad teisėtai, objektyviais pagrindais kuo daugiau leidžiamų pinigų pasiliktų Lietuvoje. Tai irgi turbūt yra nieko blogo, jei gamintojai, turintys puikias technologijas, jas pristato ir domisi, klausia, ar krašto apsaugos sistemą tos technologijos domina, ir kaip tie procesai vyksta.
Žinoma, svarbu daryti viską, kad pirkimų procesas vyktų objektyviais pagrindais, nebūtų skubinimų, nebūtų iškraipomos kainos, nebūtų palengvinami dalykai. Ir tas linijas, manau, kad mes žinome, dirbame, bendradarbiaujame taip pat ir su specialiosiomis struktūromis.
- Po „auksinių šaukštų“ istorijos visuomenė yra labai jautri šiems klausimams, kokios yra tos „raudonos linijos“? Iš dalies, kaip sakote, yra normalu bendrauti su verslu, bet ko neturėtų verslas daryti?
- Kas – dėl „auksinių šaukštų“, tai teismas yra padėjęs tašką. Yra viso labo vienas nuosprendis tos įmonės direktoriui, ir jokios krašto apsaugos sistemos kaltės nėra numatyta. Ten, kur buvo spragos, ten, manau, kad jos yra ištaisytos. Ten, kur buvo galimas aplaidumas, galimos net žmogiškosios klaidos, tas yra sutvarkyta. Šiuo metu yra įdėti visi saugikliai, kad tas neatsitiktų.
O dėl tų pačių pristatymų, lobinimų, tai svarbus viešumas, kad įmonė arba lobistas, jei kreipiasi, kad teisėtais pagrindais, suprastų, kad visi jo veiksmai iš karto atsiranda atitinkamų pareigūnų darbotvarkėje, ir esant reikalui galima matyti, kas kokius veiksmus atlieka.
- Tačiau, ar Sutkus netapo šiek tiek per artimas (sistemai), kai pagalvoji – žmogus net tarpininkauja kandidatui į prezidentus, kad susitiktų su kariuomenės vadu?
- Ne man turbūt vertinti dėl tarpininkavimo tarp kariuomenės vado ir vieno kandidato. Čia jau yra kitas klausimas. Bet jis yra vienos iš verslo organizacijų prezidentas, ir natūralu, kad jis pristato tos organizacijos interesus.
Tie susitikimai, kurie buvo viceministrų lygyje – aš apie juos žinojau, jie buvo skirtingais aspektais. Du už konkrečias sritis atsakingų viceministrų susitikimai, kaip suprantu, buvo daugiau bendro pobūdžio. Trečiasis susitikimas buvo konkretus, bet dalyvaujant žymiai platesniam ratui žmonių, įskaitant – ir iš Vyriausybės kanceliarijos, kad nebūtų susidaryta įvairių interpretacijų ir nuomonių.
O dėl kariuomenės vado, tai susilaukiu iš kolegų klausimų. Kalbant apie viešuosius pirkimus, tai šiuo metu, po atliktos reformos, yra už pirkimus atsakinga ne kariuomenė, o kitos institucijos – būtent Gynybos resursų agentūra. Priimant galutinius sprendimus, dalyvauja ir kariuomenės vadas, bet tai yra vienas balsas iš berods septynių, ir tikrai nebuvo nei vieno atvejo, kad atsispindėtų kažkokie interesai. Tokių dalykų nebuvo, (…) tie procesai buvo atlikti skaidriai ir teisėtai.
- Kalbant apie tai, kiek Sutkus yra artimas su aukšto lygio politikais, pavyzdžiui, ar jis galėtų Jums paskambinti asmeniškai į mobilų telefoną? Ar tokių atvejų buvo? Kiek artimas – tas ryšys?
- Tokių atvejų nėra buvę, ryšys nėra toks artimas. Bet, žinant bendradarbiavimą ir memorandumus, kuriuos mes turime, kaip ir kitų svarbiausių asociacijų, su kuriomis turi būti instituciniai santykiai nustatyti – tai yra taip. Bet šitoje pozicijoje nesu nei karto gavęs skambučių. Ankstesnėse pozicijose, užsienio reikalų viceministro, atsakingo už ekonominę diplomatiją, taip esu gavęs skambučių iš visų (asociacijų) prezidentų, bet tai yra normalu – darbiniai santykiai .
Sutkaus veikla sukėlė klausimų dėl galimos jo įtakos
Kaip rašė DELFI, aukštų Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) pareigūnų kabinetuose Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus jaučiasi tarsi namuose. Žinomam verslininkui ministerijų ir valstybės institucijų vadovų kabinetų durys veriasi lyg stebuklinga lazdele pamojus.
Toks įspūdis kyla, susipažinus su šiam verslo atstovui išduotų leidimų įeiti į Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją (KAM) bei Lietuvos kariuomenės (LK) kanceliarija (vado biurą) skaičiumi ir aplinkybėmis, rašė žurnalistė Vilma Danauskienė.
Klausimas dėl V. Sutkaus vizitų į aukštus KAS pareigūnų kabinetus iškilo po to, kai paaiškėjo, kad LVK prezidentas tarpininkavo kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai susitinkant su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Plačiau apie tai galima paskaityti čia.