„Tikriausiai visada dėl savo kokių nors problemų ieško, kas yra kaltas, o kai kito kalto neranda, tai kaltas yra valdžia. Tai toks populiarus apibendrinimas - kad dėl visų bėdų yra kalta valdžia“, - „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Pranckietis.

Atsakydamas į radijo žurnalisto klausimą, ar tokia statistika neturėtų būti paskata pasitemti valdžiai, Seimo vadovas pabrėžė, kad valdžia, kalbant apie įvaizdį, visada gali atrodyti gerai, tačiau, pažymėjo jis, atliktus valdžios veiksmus vertinant įvairiai, egzistuos ir įvairios nuomonės.

„Nėra tokio dalyko, kuriame būtų galima pasitempti, savo įvaizdžiu mes visada galime atrodyti visada normaliai, kalbėti su žmonėmis normaliai, bet jeigu veiksmai yra vertinami įvairiai, tai įvairios nuomonės ir bus“, - apibendrino V. Pranckietis, pridurdamas, kad kritikos daugiausiai susilaukia iš opozicijos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atliktas tyrimas rodo, kad nepasitenkinimas Lietuvos valdžia yra viena iš priežasčių, kuri lemia šalies gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies.

„Iš 1500 apklaustų žmonių 305 išvyko norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo, 181 išvyko ieškodamas geresnės valstybės. 50,5 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jiems nepatiko Lietuvos valdymas“, - forume, skirtame aptarti Lietuvos demografinę politiką ir sprendimus, pastarąją savaitę sakė VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja Ilona Strumickienė.

Pasak I. Strumickienės, jaunų žmonių, neturėjusių santykio su institucijomis, nepasitenkinimas valdžia yra mažesnis, tačiau su amžiumi jis didėja.

Pranckietis: mes turime ieškoti būdų, kad emigrantų vaikai greičiau išmoktų lietuvių kalbą

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad valdžia ieško sprendimo būdų, kaip greičiau integruoti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus mokyklose bei kaip paspartinti jų lietuvių kalbos įgūdžius. Pasak V. Pranckiečio, jeigu bus poreikis sudaryti papildomas klases mokyti lietuvių kalbos į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikams, jos turi būti sudarytos.

,,Bet kokiu atveju, mes turime ieškoti būdų, kaip jis (vaikas. - ELTA) gali tą kalbą pasivyti. Mes negalime įjungti kažkokio mygtuko, kad jis tą kalbą staiga ir pradėtų žinoti. Kalbai išmokti reikalingas laikas. (...) Kiek žinau, ministerija organizuoja klases grįžusių emigrantų vaikams integruotis“, - ,,Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak V. Pranckiečio, grįžusiųjų vaikai turi būti mokomi lietuvių kalbos, kad jų žinios būtų išlyginamos su Lietuvoje besimokančiais bendraamžiais.

,,Jeigu reikia kažkokios atskiros klasės ir susidaro toks atskirų vaikų skaičius, kad būtų klasė, tai tos klasės ir gali būti organizuojamos“, - pabrėžė Seimo vadovas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje tobulinami teisės aktai, numatantys į ugdymo planus įtraukti naujas priemones, skirtas į mokyklas iš užsienio sugrįžusių mokinių integracijai. Taip pat ketinama įdiegti bendrą sistemą, pagal kurią būtų tikrinamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje besimokančių lietuvių vaikų žinios.