Kersti Kaljulaid ketvirtadienį atvyko dalyvauti oficialiame renovuotos savo šalies ambasados Maskvoje atidaryme. Po ambasados atidarymo Estijos prezidentė susitiko su V. Putinu.
Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu.
Bus neramus signalas
„DELFI dienoje“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad šis susitikimas tikrai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Jo teigimu, labai įdomu bus tai, ar po susitikimo paaiškės, ką prezidentė galimai pažadės ar tiesiog pasakys Rusijos prezidentui.
Anot L. Kasčiūno, susitikimas taip pat gali būti tam tikru neramiu signalu kitoms Vakarų valstybėms, kurios yra įpratusios matyti Baltijos šalis, kurios dažniausiai drąsiai akcentuoja Rusijos agresiją.
„Jeigu kalbant apie Europos Sąjungos šalių lyderių tokius susitikimus su Putinu ar su kitais prezidentais, tai nuo agresijos Ukrainoje pradžios tų susitikimų būta tikrai daug. Šis atvejis, manau, kad yra įdomus tuo, kad susitinka Baltijos šalies lyderė. Tai tikrai kelia įvairių klausimų, manau, kad jų kils ir Vakaruose, ir Rusijoje, kuri bandys tą susitikimą išnaudoti savo tikslams. Reikia pasižiūrėti ir į fundamentalius dalykus: sankcijos šiuo metu galioja, egzistuoja ta raudona linija, jos kol kas niekas labai aktyviai nesiūlo peržiūrėti, yra ir kiti principiniai dalykai dėl Rusijos.
Kalbant apie Estiją, mes dažnai pamirštame, kad didelę įtaką estams daro Suomija. O suomių santykis su Rusija – gana įdomus. Suomijos prezidentas keliskart buvo susitikęs su Putinu. Manau, kad Suomijos pavyzdys buvo vienas iš veiksnių, kuris galėjo pastūmėti ir Estiją šiam susitikimui.
Aš tikrai nesakau, kad pritariu tam susitikimui, tam veiksmui, nes jis tikrai turėjo būti labai gerai apgalvotas, turėjo būti padarytas milžiniškas parengiamasis darbas, o iš to, ką mes žinome, yra akivaizdu, kad nebuvo nei užsienio reikalų ministrai susitikę, nei buvo koks nors techninis susitikimo lygmuo nuspręstas. Kokia žinia bus po susitikimo – tikrai labai įdomu“, – laidoje „DELFI diena“ sakė L. Kasčiūnas.
Ragina susitikimo nesureikšminti
Jam nepritarė Egidijus Vareikis, kurio nuomone, susitikimo nereikia sureikšminti. Jis taip pat tikina, kad šis susitikimas neturės jokios politinės reikšmės.
„Aš taip stipriai nesureikšminčiau to susitikimo. Manau, kad tai yra mažareikšmis, darbinis vizitas. Pats didžiausias pasiekimas yra tas, kad mes apie jį kalbame. Tai yra visiškai ne valstybių vadovų susitikimas, nėra tokio protokolo, koks būna valstybių vadovų susitikimų metu.
Aš leisiu sau pasakyti paprastai, kad ir pati Estijos prezidentė sakė, jog kažkada susitiko su Putinu, kuris jai pasakė, kad jeigu būsite Maskvoje, užsukite atsigerti kavos. Vizitas neturėjo jokio protokolinio ženklo. (…) Tai yra toks politinis žaidimėlis, kuris neturės kažkokių politinių pasekmių“, – laidoje „DELFI diena“ sakė E. Vareikis.
Susitikime – ir ekonominės perspektyvos
Šiuo metu jau yra aišku, ką susitikimo metu sakė V. Putinas.
Ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių pareigūnų nebuvimas „nėra normalu“, susitikime su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja Estijos naujienų portalas „EER.EE“.
„Jau seniai matėmės. Jau praėjo 10 metų nuo tada, kai įvyko aukščiausio lygio susitikimas. Jūs ir aš neseniai buvome trumpam susitikę kažkur užsienyje. Tačiau ryšių nebuvimas tarp pareigūnų, oficialių institucijų, kaimynių nėra sveika padėtis“, - Maskvoje vykusiame susitikime sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas pridūrė, kad dėl tokių pertraukų pastaraisiais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Estijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.
Rusijos planas – mažinti izoliaciją ir ieškoti draugų
„DELFI laidoje“ L. Kasčiūnas svarstė, kad šis susitikimas tam tikra prasme yra Rusijos strategijos dalis – mažinti izoliaciją ir ieškoti artimesnių partnerių pačioje Europoje.
„Aš manau, kad svarbu, kaip kas norės sužaisti tą žaidimėlį. Aš matau kelias rizikas. Pirmiausia, Rusijos tikslas per šiuos penkerius metus, kai galioja ekonominės sankcijos, mažinti izoliaciją, ieškoti kontaktų. Tai yra labai svarbu, tai kloja pamatus per savo draugus Europoje atšaukti sankcijas. O su tais „sanktykių pavasariais“ aš dar tikrai neskubėčiau.
Bus labai įdomu sužinoti, ar Estijos prezidentė bus ką nors pažadėjusi ar kažką reikšmingesnio pasakiusi ponui Putinui. Reikia suprasti vieną dalyką, kad kai tai daro vienos iš Baltijos šalių vadovė, tai kitų Europos Vakarų valstybių vadovams bus lengviau ateityje sakyti, kad net Baltijos šalių vadovai, kurie dažnai kalba apie Rusijos grėsmę, pradėjo bendradarbiauti su Putinu“, – sakė L. Kasčiūnas.
Užsiminė apie dvišalius santykius
DELFI primena, kad Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu.
Ankstesniame pranešime Kremlius teigė, kad prezidentai aptars dvišalius santykius, prekybos ir ekonominių santykių perspektyvas bei kultūrinius ir humanitarinius ryšius.
Savo ruožtu, K. Kaljulaid Estijos visuomeniniam transliuotojui sakė norinti aptarti dvišalius santykius, taip pat konfliktus Ukrainoje ir Gruzijoje.
„Dvi kaimynės visada turi apie ką pasikalbėti“, - teigė prezidentė.
Paskutinis Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2008 m. birželio 28 d., kai tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas susitiko su tuomečiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Paskutinis kartas, kai Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje, buvo 2011 m.