„Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo kovo 27 dienos nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso (...) nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį“, – teigiama antradienį išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime.
Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Prokurorai nesutinka ir su teismo sprendimu kai kuriems nuteistiesiems už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus skirti mažesnes nei įstatymų numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes pasinaudojus kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga. Ji numato, kad teismas „gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę“, jei „straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“.
Prokurorų nuomone, teismas šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Teismas nurodė, jog ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes „šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti“.
Pasak prokuratūros, civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, kaip nuosprendyje nurodė teismas, o „dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių – žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo“.
Dėl to valstybė žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams mokėjo kompensacijas.
Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Apeliacinis teismas informavo, kad iki šiol yra gauta apie keturiasdešimt apeliacinių skundų, juos teikė nuteistieji, jų advokatai, nukentėjusieji.
1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nuosprendį apskundė nukentėjusieji, nuteistieji, advokatai ir prokurorai
Sausio 13-osios byloje paskelbtą nuosprendį aukštesnės instancijos teismui skundžia nukentėjusieji, nuteistieji, advokatai ir prokurorai.
Iki trečiadienio popietės Vilniaus apygardos teismas buvo gavęs iki 40 apeliacinių skundų. Iš viso byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuosprendis paskelbtas 67 asmenims.
Vienas iš apeliantų, nukentėjusysis Robertas Povilaitis. Jis per Sausio 13-osios įvykius neteko tėvo, dėl jo žūties yra pateikęs 120 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį.
„Aš prašau jį nagrinėti, tas pats teismas Medininkų byloje svarstė civilinius ieškinius, o čia atmetė, kažkoks nelogiškumas“, – BNS sakė R. Povilaitis.
Jis taip pat teigė, kad civilinį ieškinį buvo pateikusi ir jo mama Ona Povilaitienė.
„Panašu, kad apygardos teismas jį pametė ar pražiūrėjo. Nežinau, kas atsitiko, nuosprendyje jos ieškinys nepaminėtas. Mes turim duomenis, kad jis užregistruotas, gal tiesiog užmiršo. Dėl mano pasisakė, o jos net nepaminėjo“, – stebėjosi R. Povilaitis.
Jo teigimu, 2017 metais liepos 7 dieną jis buvo paduotas, liepos 13 dieną gautas pranešimas iš teismo dėl šio ieškinio gavimo.
Nukentėjusioji O. Povilaitienė taip pat parašė skundą Apeliaciniam teismui.
Kovo 27 dieną nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad Sausio 13-osios įvykių metu nebuvo teisinės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą.