2004 metais tą lemtingą ketvirtadienį įvykęs pokytis buvo R. Pakso išreikšta parama Kazimierai Prunskienei, kuri nebuvo vertinama kaip reali kandidatė patekti į antrą turą.
Net ir tada, kai R. Paksas išsakė, kad ją remia, politologai tokios galimybės rimtai nesvarstė.
Jam antrino ir kiti jo kolegos. Apie tai plačiau galima paskaityti čia.
Vis dėlto K. Prunskienė pateko į antrą rinkimų turą. Tada jau jame pralaimėjo V. Adamkui.
Sociologė R. Ališauskienė DELFI sakė, kad, jei ir būtų galima lyginti rinkimus, tai intrigos laipsniu šių metų prezidento rinkimai prilygtų nebent tiems 2004 m. rinkimams.
„Ten buvo intriga. Praktiškai iki paskutinio ketvirtadienio prieš rinkimus į antrą turą turėjo išeiti V. Adamkus ir P. Auštrevičius. Bet tada per televiziją jis (R. Paksas – DELFI) parėmė K. Prunskienę, pridėjo jai 10-15 proc. (balsų), ir per kelias dienas iš ketvirtos-penktos vietos reitinguose ji šoko į antrą turą“, – pasakojo R. Ališauskienė.
Dabar sociologės nuomone, tokią didelę įtaką galėtų padaryti nebent Dalia Grybauskaitė.
„Jeigu, pagal nerealistinį scenarijų, ji ketvirtadienį prieš rinkimus išeitų ir paremtų kokį kandidatą, ir tas skirtumas reitinguose būtų nedidelis, kokį dabar turime, tai pridėtų tam kandidatui apie 10 proc. neapsisprendusių rinkėjų balsų“, – sakė R. Ališauskienė.
Daugiau tokią didelę įtaką rinkėjams galinčių padaryti autoritetų visuomenėje sociologė neįžvelgė.
Jos teigimu, dar situaciją pakeisti galėtų koks nors netikėtas didelis skandalas, kurio dabar neįmanoma nuspėti.
„Bet, jeigu viskas taip eis kaip dabar, tai dabar yra lošiama iš to, koks procentas kiekvieno kandidato rėmėjų ateis į rinkimus“, – sakė R. Ališauskienė.
Rinkėjai nori taikytojo
Pasak sociologės, šiuo metu dar yra maždaug penktadalis rinkėjų, kurie nėra apsisprendę, už ką balsuos. Jos teigimu, darant sprendimą daug lemia emocijos – balsuojantieji programų per daug neskaito.
„Net, jeigu ir yra programiniai teiginiai, dar svarbu, kaip jie yra pateikiami. Tai yra prekyba – kaip lentynoje pateiksi įpakuotą savo prekę, taip iš dalies ir rinksis“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipė dėmesį, kad rinkėjams yra svarbus kandidatų išsilavinimas. Jie nori, kad prezidentu būtų ekonomistas arba teisininkas. Reitingų lyderiai atitinka šį kriterijų, ir tuo pačiu nei vienas neturi dėl to pranašumo.
Sociologė pastebi, kad per šiuos rinkimus žmonės labiau nori taikytojo nei griežtos rankos – minkštesnio prezidento.
„Taip ir einame – A. Brazauskas buvo ūkininkas, R. Paksas tiko kaip tvirta ranka, V. Adamkus buvo inteligentiškas, minkštesnis. Dabar – po D. Grybauskaitės – vėl ta pati banga“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologės teigimu, dabar tuos kriterijus atitinka du kandidatai: G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dabar lieka klausimas, kurių iš kandidatų rinkėjai labiau disciplinuotai susirinks prie balsadėžių.
Ji taip pat nemano, kad kažkokios labai didelės įtakos padarytų emigrantai – ta nenuspėjama, į apklausas nepatenkanti rinkėjų grupė.
„Jie nedaro jokio poveikio. To norėtųsi referendumo organizatoriams, bet ir dabar, jei jų yra užsiregistravę apie 30 tūkst., tai yra labai mažas skaičius. Tai yra mažiau nei 10 procentų. Net, jei visi jie balsuotų už kažką, o vis tiek visi nebalsuos už vieną, tai yra tik viena apygarda, ir tai – ne didžiausia“, – sakė R. Ališauskienė.