Naujienų portalo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ kovo 18-28 dienomis atliktoje apklausoje būtent Gintauto Palucko vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos vertinimo pokytis buvo tas, kuris prilygo tyrimo rezultatų paklaidai. Šios partijos vertinimas vasarį buvo 7,4 proc., o kovą – 10,5 proc., ir tai buvo trečia partija reitingų lentelėje.
Kitų partijų vertinimo skaičiai skyrėsi paklaidos ribose. Pirmoje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), už kuriuos vasarį būtų balsavę 21,1 proc., o kovą – 19,6 proc. rinkėjų.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios vertinimas vasarį buvo 17,1 proc., o kovą – 16,5 proc.
Ketvirtas – Liberalų sąjūdis, už kurį vasarį Seimo rinkimuose būtų balsavę 4 proc., o kovą – 6,2 proc. apklaustųjų.
Į Seimą taip pat būtų patekusi Darbo partija, kurios reitingas vasarį buvo 5,6 proc., o kovą – 5,4 proc., ir Tvarka ir teisingumas – kurios vertinimas buvo 4,4 proc. vasarį ir 5,5 proc. kovą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reitingas vasarį buvo 4,5 proc., o kovą – 4,2 proc., Lietuvos centro partijos – atitinkamai 2 proc. ir 3,1 proc.
Dar 9,8 proc. apklaustųjų vasarį ir 6,1 proc. kovą būtų balsavę už kitą partiją, 11,1 proc. – vasarį ir 12,3 proc. – kovą būtų nebalsavę, o 13 proc. – vasarį ir 10,6 proc. – kovą nežinojo, už ką balsuoti, arba neatsakė į klausimą.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė teigė, kad šiuose reitinguose matoma tendencija, kurią patvirtino ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. Tai yra, kad nei socialdemokratai, nei liberalai nėra mirusios partijos ir turi tam tikrą rinkėjų palaikymą.
„Šioms partijoms reikia labai susiimti, kad iki Seimo rinkimų sustiprėtų ir turėtų galimybių konkuruoti su dviem didžiausius reitingus turinčiomis partijomis – konservatoriais ir „valstiečiais“. Tačiau joms tendencijos yra geros, ir jos matyti nuo metų pradžios“, – sakė J. Novagrockienė.
Socialdemokratų stiprėjimas – rimtas signalas „valstiečiams“
Politologė yra įsitikinusi, kad socialdemokratų stiprėjimas yra rimtas iššūkis „valstiečiams“. Jos manymu, jie net gi turi tam tikrų pranašumų prieš kol kas geriau reitinguose atrodančius konkurentus.
„Valstiečiai“ deklaruoja, kad jie remia socialinę gerovę, pasisako už skurdo mažinimą – kas atrodytų socialdemokratiška. Tačiau šiais klausimais socialdemokratai, kalbant apie programines nuostatas, yra gerokai nuoseklesni ir net lenkia „valstiečius“, – sakė J. Novagrockienė.
Kaip pavyzdį politologė minėjo Vyriausybės ataskaitą. Ji sutiko, kad yra reformų, kurias pradėjo ši Vyriausybė, tačiau pasigedo realaus rezultato.
„Žingsnis žengtas, bet taip ir nenueita iki galo – stringa, kažkas negerai, nepabaigta“, – kalbėjo J. Novagrockienė.
Jos įsitikinimu, socialdemokratai „valstiečiams“ yra labai rimtas priešininkas, dar rimtesnis nei konservatoriai.
Sustiprėję socialdemokratai silpnina „valstiečius“
Su tuo sutiko ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
„Sustiprėję socialdemokratai silpnina „valstiečius“. Jeigu rinkėjas pamatys, kad socialdemokratai įgauna vientisą kūną, o G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai praras įtaką, tai viešumoje liks vienas socialdemokratų partijos vaizdinys. Tada rinkėjai vėl lengvai orientuosis ir balsuos už socialdemokratus – savaip atsinaujinusius, atgijusius ir tokiu būdu simpatiškesnius už tuos, kurie dabar yra valdžioje“, – sakė L. Bielinis.
Politologas nebuvo linkęs „valstiečių“ vertinti pagal tradicinės kairės, dešinės politinės pakraipos matus.
„Patys „valstiečiai“ save įvardina kaip tuos, kurie nori išspręsti žmonėms kilusias problemas. Tai yra eiliniai gelbėtojai, kurie pagavo momentą ir laimėjo rinkimus.
Bet socialdemokratai, jei išlaikys tempus, kuriuos įgijo, ir sugebės parodyti dar ir ideologinius aspektus, kurie yra įdomesni visuomenei, bus rimti konkurentai“, – sakė L. Bielinis.
Premjero reitingas nesikeitė
Tarp visuomenės veikėjų, vertinamų pagal tinkamumą užimti Ministro Pirmininko poziciją, toliau pirmauja dabartinis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, kurį vasarį palaikė 16,5 proc., o kovą – 15,7 proc. apklaustųjų.
Antroje vietoje – susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurį vasarį palaikė 8,9 proc., o kovą 8,8 proc. apklaustųjų. J. Novagrockienė įsitikinusi, kad šio ministro reitingas rodo, kad visuomenė vertina jo darbus, ir ji abejoja, ar po prezidento rinkimų jį bus bandoma „iškrapštyti“ iš ministro pozicijos
„Aš nežinau, ar jie surastų žmonių, nes akivaizdu, kad „valstiečiams“ labai sunku rasti kandidatų į ministrų postus. Jie turi didelę žmogiškųjų išteklių krizę. Stipresni žmonės jau yra užėmę kokius nors postus“, – sakė politologė.
Toliau reitingų lentelėje yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio premjerinis reitingas vasarį buvo 10,2 proc., o kovą – 8 procentai. Ketvirta-penkta vieta dalijasi Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, kuriuos kovą palaikė po 6,5 proc. apklaustųjų. Vasarį I. Šimonytę palaikė 8,1 proc., o G. Nausėdą – 6,4 proc. respondentų.
Vilijos Blinkevičiūtės reitingas vasarį buvo 4,2 proc., kovą – 5,1 proc., Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 4,3 proc. ir 4,5 proc. respondentų.
Ramūną Karbauskį vasarį palaikė 4,4 proc., o kovą – 3,7 proc., Algirdą Butkevičių – atitinkamai 5,1 proc. ir 2,3 proc., Andrių Kubilių – atitinkamai – 3 proc. ir 2,5 proc. respondentų.
Vyriausybės veiklos vertinimas – stabilus
Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vasarį vertino 31,4 proc., o kovą – 29,9 proc. respondentų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vasarį vertino 62 proc., o kovą – 61,2 proc. apklaustųjų.
6,6 proc. apklaustųjų vasarį ir 8,9 proc. – kovą neatsakė į klausimą arba nežinojo, kaip vertinti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų kovo 18-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.