Pasak V. Radžvilo, sprendimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose buvo nulemtas daugelio veiksnių, bet vienas svarbiausių buvo akivaizdi būtinybė plačiau informuoti visuomenę apie padėtį, kurioje yra atsidūrusi Lietuva ir Europos Sąjunga.

,,Išgelbėti ES. Visas valstybes sužlugdo didžiausi jų entuziastai. Kodėl tie, kurie neturi drąsos arba yra pernelyg egoistiški, tai yra savanaudiški, kad kritiškai ir blaiviai žiūrėtų į esamą padėtį. Kodėl žlugo Sovietų Sąjunga, o todėl, kad SSRS metodiškai ir nuosekliai slopinami iš tiesų protingi žmonės, kurie šaukia, kad reikia reformų. Jie vadinami griovėjais, skeptikais, o išgelbėti -pirmiausia reikia išsivaduoti iš ideologinio sapno“, - VRK sakė V. Radžvilas.

Kartu su V. Radžvilu į Europos Parlamentą kandidatuoja dizainerė Jurga Lago, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kompozitorius Faustas Latėnas, politologas Dovilas Petkus, aplinkosaugininkas ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dr. Romas Pakalnis, istorikė prof. Rasa Čepaitienė ir kiti visuomenės veikėjai.

Komiteto programoje teigiama, kad globalistinio Europos Sąjungoje elito pastangos suvaldyti krizę, siūlant dar gilesnę integraciją, gilina pačią krizę ir tampa vieningos Europos griovimu. Teigiama, kad Lietuva gali išlikti ir turi ateitį tik atsinaujinusioje Europoje. Atsinaujinusią laisvos ir demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendriją turi įtvirtinti nauja Europos Sąjungos narių sutartis. Europos Parlamentas privalo tapti vienu svarbiausių ES atgimimo ir pertvarkymo naujais pagrindais centrų.

V. Radžvilo teigimu, po artėjančių rinkimų Europos Parlamente susigrums du požiūriai į Europos ateitį. Viena pozicija remsis nuostata, kad galima išlaikyti status quo ES politikoje. Profesorius įsitikinęs, kad šiai pozicijai atstovaus į esamą situaciją atvedusios jėgos, kurios nepripažįsta problemų masto ir sudėtingumo ir siūlys federalizacijos kelią. Federalizacijai, pasak V. Radžvilo, būtina priešintis kaip vienam pagrindinių veiksnių, ne tik keliančių grėsmę Lietuvos suverenumui, bet ir griaunančių Europos Sąjungos vienybę ir projekto tęstinumą.

Įstatymai numato, kad partijų ir rinkimų komitetų iškeltus kandidatų sąrašus VRK įregistruoja tik tuo atveju, jeigu juos parašais yra parėmę ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams rinkti parašus dėl kandidatavimo Europos Parlamento rinkimuose.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną kartu su antruoju Prezidento rinkimų turu. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.

VRK parašus turi patikrinti per 10 dienų. Balandžio 23 d. numatomas numerių traukimas Seime.

Parašus pastarosiomis dienomis jau pateikė partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Politinės partijos „Rusų aljanso“, visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Socialdemokratų partija, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija.