Kodėl pas mus tiek daug užsikrėtusių erkių – pokalbis DELFI diena su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos klinikinių tyrimų skyriaus vedėju Algirdu Griškevičiumi.

Erkės mėgsta Lietuvą

A. Griškevičius pabrėžia, kad erkės labiausiai mėgsta vietas, kur daug drėgmės ir lapuočių.

„Vienas dalykas yra tas, kad erkės mėgsta Lietuvą, jos mėgsta lapuočius, kurių Lietuvoje daug, mėgsta drėgmę, aukštą žolę. Noriu pasakyti, kad Skandinavijos šalys artimesnės Baltijos šalims, ten irgi yra erkių, nemažas sergamumas“, – laidoje sakė A. Griškevičius.

Kalbėdamas apie kitas erkių platinamas ligas, jis taip pat pabrėžė, kad yra labai mažai infekcijų, kurias pavyko likviduoti visiškai.

Anot jo, erkių platinamos ligos yra labai susijusios su tuo, kad vis didesne problema tapo globalinis atšilimas.

„Nelengva pasakyti apie tikslius sergamumo pokyčius. Reikia žiūrėti į ilgesnį periodą. Matome, kad sergamumas erkių pernešamomis ligomis turi periodiškumą. Kas tris metus dažniausiai būna pakilimai, kažkada Latvija ir Estija mus lenkė, dabar didžiausi skaičiai – Lietuvoje. Praėjusiais metais Laimo liga fiksuota 2200 atvejų, o erkiniu encefalitu 380 atvejų, bet 2017 metais sergamumas buvo dar didesnis – beveik 500 atvejų.

Santariškės Clinics

Bet jeigu paskaičiuotume tiksliau, galime pasakyti, kad sergamumas sumažėjo 18 procentų. Kodėl taip atsitiko? Pati gamta tik galėtų pasakyti. Šių ligų skaičiai didėjo ypatingai prieš šešerius metus, daugiau kalbant ir apie globalinį atšilimą. Dabar mes kalbame labiau apie prie žmonių pririštas ligas, jeigu kalbėtume apie kitas ligas, kurias perneša erkės, tai šių ligų karštinė buvo pokario metais.

Yra labai mažai infekcijų, kurias pavyko visiškai likviduoti. Geriausiai pavyko likviduoti raupus, tačiau net ir šiandien yra, tarkime, Saudo Arabijoje vietų, kur jie nėra išnykę, liga rusena ir egzistuoja. Globalinis turizmas vyksta ne tik tarp miestų, bet ir šalių, žmonės keliauja ir po džiungles, galima sakyti, kad mes nešame ir kartu atsinešame ligas, sakyčiau, kad ribų nebėra. Anksčiau ligų sukėlėjai buvo labiau siejami su tam tikromis vietomis. Dabar taip nebėra“, – laidoje kalbėjo A. Griškevičius.

Ribos tarp teritorijų išsitrynė

Specialistas pabrėžė, kad tiems žmonėms, kurie mėgsta būti gamtoje, verta net profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą, o skiepai reikalingi nelaukiant ligos protrūkio, kaip buvo su tymais.

Algirdas Griškevičius

A. Griškevičiaus teigimu, dabartinis žmonių gyvenimo būdas – gana palankus ligoms plisti.

„Kelionės gali nulemti, kad gali atsirasti ir daugiau ligų. O kalbant apie senąsias ligas, nežinia, ar galima Lietuvoje rasti židinių. Kuo didesnis žmonių kontaktas su gamtiniais židiniais, mišku, erkėmis, juk žmogus ateina į mišką, o miškas nėra jo teritorija, tai grėsmė didėja. Dažniausiai mes tiriame ir dabar tiriame, atkreipiame dėmesį į dažnesnes ligas. Kita vertus, šios ligos turi geresnę diagnostiką.

Stebėsena yra dviejų rūšių. Viena rūšis – erkių skaitlingumas. Labai priklauso nuo kimato, o antra stebėsenos pusė – kiek erkių yra užkrėstų. Nėra paslaptis, kad Laimo ligos diagnozę galite sužinoti kartais net po dviejų metų, todėl galite ligą platinti net nežinodami. (…) Didžioji problema, kodėl žmonės gali nepastebėti ligos, nes tiesiog nežino, kad jiems įsisiurbė erkė“, – nurodė specialistas.

Erkės

Ragina šienauti pievas

Tiesa, sunku būtų nurodyti, kurie rajonai, vietos ar miestai yra pavojingiausi.

„Sunku įvardyti pavojingiausias vietas, kur galime pasigauti ligą, galime važiuoti į Varėną grybauti ir mums gali įsisiurbti erkė, jeigu žiūrint prieš dvidešimt metų, kai galėjome įvardyti pavojingiausius rajonus, tai dabar ribos plečiasi, ribos išplautos. Yra tam tikros vietos prie Kauno, Vilniaus, būna atvejų net per maistą, kai plinta liga“, – sako A. Griškevičius.

Paklaustas apie apsisaugojimo nuo erkių ir jų naikinimo būdus, specialistas tikina, kad padėti gali labai paprastas veiksmas, po kurio galima imtis ir sudėtingesnių priemonių.

„Purškimas nėra ilgalaikis, aišku, jis mažina erkių skaičių, bet viskas prasideda nuo žolės šienavimo. Jeigu nušienaujate iki dešimt centimetrų žolę, tai galima sakyti, kad problema išspręsta. Jeigu pažiūrėtume į kitų pasaulio miestų parkus, tai pamatytume, kad žolės nušienautos. Jeigu kalbėtume apie Vingio parką, tai yra savivaldybės rūpestis, vėliau prasideda kiti dalykai, kitos priemonės“, – laidoje nurodė specialistas.

Erkės įkandimo vieta

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI įraše.

Bendroji informacija apie ligą:

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.

Ligos sukėlėjas

Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilių laikose bei seilėse.

Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.

Kaip užsikrečiama?

Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.

Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.