Seimas patvirtino referendumo dėl dvigubos pilietybės datą – balsavimas bus rengiamas gegužės 12 dieną.

Referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

„DELFI Dienoje“ – pokalbis su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariu Vaidu Matulaičiu bei Mykolo Romerio profesoriumi, konstitucinės teisės specialistu Vytautu Sinkevičiumi apie artėjantį dvigubos pilietybės referendumą. Kokie yra pagrindiniai argumentai už ir prieš?

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nario V. Matulaičio teigimu, dvigubos pilietybės dilema prilygsta net ir nacionalinio saugumo klausimui.

Manau, kiltų problemų, nes įstatymų sistema nėra sudėliota ir niekas negali paaiškinti visos sistemos. Gerai, žmogus ten dirbs, bet jeigu gyvens vien iš pašalpų, grįžęs į Lietuvą jis gaus tas pačias pašalpas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
V. Sinkevičius

„Paskutiniu metu labai daug kalbama apie emocinį ryšį, kad Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų paveikusi emigracija, nėra giminės, kuri nežinotų, kas yra emigracija, tačiau, mano galva, tai yra Lietuvos ateities klausimas. Tai ne tik referendumas, bet tai referendumas, nuo kurio gali priklausyti lietuvių tautos išlikimas, reiks apsispręsti, kaip atrodys Lietuva, kokia ji bus po 20-30 metų. Su tuo tiesiogiai susijęs pilietybės klausimas.

Jeigu mes turėtume lojalių Lietuvos piliečių, kurie gyvena užsienyje, tai mano galva, nacionalinio sauugumo klausimas. Reikalui esant, turėtume žmones, kurie galėtų prisidėti prie to, kad Lietuva būtų saugi. Sakyčiau, kad pasas yra ne mažesnis ginklas nei kulkosvaidis kareivio rankose“, – laidoje „DELFI diena“ sakė V. Matulaitis.

Tuo metu teisės profesorius V. Sinkevičius negailėjo kritikos ir tikino, kad referendumo iniciatoriai nepagalvojo, kaip sprendimus dėl galimo referendumo nulemia įstatymai. Anot jo, iniciatoriai nemato labai daug dalykų, kurie yra tiesiog gyvybiškai svarbūs.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis 18 metų, gali balsuoti. Referendumo iniciatoriai mato tik vieną straipsnį, kad reikia leisti Lietuvos piliečiui būti ir kitos šalies piliečiu, kažkodėl formuoja klausimą tik dėl pilietybės išsaugojimo. Klausimas paprastas, ar Lietuvos pilietis, kuris duos kitai valstybei priesaiką, pasižadėjimą, atsisakys bet kokių ryšių su Lietuva, ar mes norime, kad tie žmonės, kurie turės kitos valstybės pilietybę, kad jie mums rinktų valdžią? Jie galbūt gyvens kitoje šalyje daugiau nei dešimt metų, augins ten savo vaikus. Galbūt jie net nežinos, kur yra ta Lietuva, nekalbės lietuvių kalba, bet jie turės balsavimo teisę ir rinks Seimą, prezidentą. Jie rinks institucijas, kurios darys įtaką mums, bet ne tiems, kurie gyvena užsienyje.

Referendumo iniciatoriai nemato dar ir kito dalyko, kad į Seimą gali būti renkamas tik tas, kuris neturi kitos valstybės pilietybės, bet jeigu didelė žmonių dalis turės kitos valstybės pilietybę, tada gali būti nuspręsta, kad vis tik gali. Ar mes norime, kad į mūsų Seimą būtų renkami žmonės, turintys kelių valstybių pilietybes? Aš nežinau, bet iniciatoriai apie tai nekalba. Kitas dalykas – pareiga. Pilietis turi pareigą atlikti karinę tarnybą, bet jeigu jis turės kitos valstybės pilietybę ir atliks karinę tarnybę toje valstybėje, ar jis bus įvykdęs konstitucinę pareigą atlikti tarnybą Lietuvoje? Reikia teisės akto, teisės normos, tik tada žinosime, kaip bus“, – laidoje sakė jis.

V. Matulaičio nuomone, paskutiniu metu yra per daug kalbama apie grėsmes, kurios galėtų iškilti dėl referendumo. Anot jo, į viską dabar tarsi bandoma žiūrėti per grėsmių ir nelaimių prizmę.

Aš norėčiau replikuoti ir grįžti prie to, kad Lietuvoje labai dažnai kalbama, reflektuojama į tai, kas yra įvykę. Mes pamirštame žmogišką situaciją.
V. Matulaitis

„Yra išlyga, kuri leidžia iki 1940 metų buvusiems piliečiams ir jų iki trečios kartos vaikaičiams atstatyti ir įgyti Lietuvos pilietybę. Tokie dalykai jau dabar vyksta Latvijoje ir Estijoje, atvirai pasakius, reikia pasakyti, kad nežinia, kokie tie žmonės gauna pilietybę, manau, kad kai kuriais atvejais tai, apie ką mes dabar kalbame, yra nesulyginami dalykai lojalumo prasme. Aš norėčiau replikuoti ir grįžti prie to, kad Lietuvoje labai dažnai kalbama, reflektuojama į tai, kas yra įvykę. Mes pamirštame žmogišką situaciją.

Vaidas Matulaitis
Foto: Stopkadras

Suprantama, kad žmonės bijo, mes apie emigraciją nekalbame kaip apie kasdienius dalykus. Negalima į viską žiūrėti vien per grėsmių prizmę, pažiūrėkime į galimybes. Pilietybė gali tapti tuo instrumentu, kuris sujungtų visus, galbūt ateityje turėsime daugiau naudų nei grėsmių“, – „DELFI dienoje“ sakė V. Matulaitis.

„Aš šioje vietoje pasigendu esminio dalyko – sisteminio požiūrio į Konstituciją. Negalima matyti vieną straipsnį, o nematyti kitų, kas bus renkami į Seimą, kas bus karinėje tarnyboje. Ką man, kaip rinkėjui, dabar sakyti? Aš nežinau, kaip visi tie dalykai bus sureguliuoti, o dabar metami kažkokie populistiniai argumentai, neva išsaugosime tautą, bet tautą išsaugo ne pasas, o identitetas, kalba, kultūra. Lietuva yra čia, užsienyje – tautos dalis, nesuprantu, kas yra globali Lietuva, čia yra Lietuva, čia kuriasi šeimos, o ką mes dabar norime turėti?

Nežinia, kam teikiamas prioritetas. Minėti Lietuvą gražiame kontekste yra paprasta, bet kai iškyla reali problema, žmogus pasirenka. Ir tas žmogus pasirinks ne Lietuvą, nes esame skurdi valstybė“, – laidoje sakė V. Sinkevičius.

Vytautas Sinkevičius

Teisės profesoriui taip pat kelia nerimą, kad nėra aiškiai suformuluota ar net nuspręsta, kas bus su žmonių socialinėmis garantijomis, o kai kurie iniciatorių pasakyti teiginiai prasilenkia su logika.

„Manau, kiltų problemų, nes įstatymų sistema nėra sudėliota ir niekas negali paaiškinti visos sistemos. Gerai, žmogus ten dirbs, bet jeigu gyvens vien iš pašalpų, grįžęs į Lietuvą jis gaus tas pačias pašalpas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Sakyti, kad viskas yra aišku – tikrai ne“, – griežtai atkirto profesorius.

Visas pokalbis – DELFI TV įraše.