Generolui Vėtrai pagerbti skirta lenta yra Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos sienos.
Įtariama, kad lentą sudaužė į Prezidento postą kandidatavęs Kazimieras Juraitis ir į Europos Parlamentą kandidatuojatis Stanislovas Tomas.
DELFI žiniomis, pirmadienį, apie 10 val. 37 min. policijos pareigūnams paskambino pats S. Tomas ir pranešė, kad sudaužė lentą kūju.
Su K. Juraičiu pirmadienį DELFI nepavyko susisiekti.
S. Tomas visą įvykį tiesiogiai transliavo savo „Facebook“ profilyje.
DELFI žiniomis, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Viešosios tvarkos pažeidimo. Už Viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Dėl S. Tomo veiksmų pirmadienio popietę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Stanislovas Buškevičius. Kreipimesi jis prašo ištirti tokio vandalizmo priežastis. „Šių metų balandžio 8 d. galimai Rusijos agentas Stanislovas Tomas sudaužė atminimo lentą skirtą Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.Prašau Jūsų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo paniekinimo ir ištirti, ar ši provokacija nebuvo atlikta tiesioginiu Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu“, – rašoma S. Buškevičiaus kreipimesi prokuratūrai.
Generalinės prokuratūros atstovė DELFI patvirtino, kad toks kreipimasis gautas, užregistruotas ir bus tiriamas.
Pirmadienio popietę buvo nuspręsta, kad S. Tomas areštinėje praleis dvi paras.
R. Šimašius: savivaldybė lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja
DELFI susisiekus su Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstove, ji pateikė mero komentarą. R. Šimašius teigia, kad toks EP rinkimuose dalyvaujančio asmens elgesys yra „ypatingai žemas“.
„Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema“, – rašoma pateiktoje R. Šimašiaus citatoje.
Vis dėlto, R. Šimašiaus teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė generolui Vėtrai skirtos atminimo lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja.
„Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – teigiama R. Šimašiaus atsakyme.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusių metų pabaigoje, kilus diskusijoms, ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.
Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. „Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Praėjusių metų pabaigoje vykusiuose Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pasisakė už tai, kad lenta nebūtų nukabinta.
V. Ušackas per kandidatų debatus pasisakė dar aštriau. Jo vertinimu Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų apie jį patylėti. „Mano nuomone, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų patylėti. Jis nėra nei teisėjas, nei istorikas. Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, laisvės kovotojas, ir ne užsienio reikalų ministrui – jį teisti“, – sakė V. Ušackas.
I. Šimonytė irgi teigė, kad neragintų nukabinti jam atminimo lentos. „Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos. Žinau, kad tai yra labai sudėtingas klausimas. Mes turime keletą tokių klausimų, ir daug naratyvų, kurie tarnauja prieš mūsų valstybę, bandant suplakti į vieną krūvą įvairius mūsų istorijos veikėjus, ir juos visus kaltinant tais pačiais nusikaltimais prieš žmoniją. Tai yra tas klausimas, į kurį turi atsakyti istorikai, ir, mano supratimu, jie yra atsakę į šitą klausimą“, – sakė I. Šimonytė.
Teisėsauga pradėjo tyrimą
Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre sudaužiusio Stanislovo Tomo.
Pasak Vilniaus policijos atstovo spaudai Pauliaus Radvilavičiaus, tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį“, – BNS sakė P. Radvilavičius.
Šiame straipsnyje atsakomybė numatyta tam, „kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“.
Už viešosios tvarkos pažeidimą asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atminimo lentą daug kartų reikalauta pašalinti
Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).
Šioje byloje G.A.Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J.Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. 2015 metais parengtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje rašoma, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai reikalauja pašalinti J.Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas įamžinimas nedera su tuo, kad Šiaulių apskrities viršininku dirbęs J.Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
J.Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad jis vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, veikė antisovietiniame pogrindyje. LGGRTC G.A.Gochino medžiagą teismui įvertino kaip „nacių propagandos atkartojimą, kad už Holokaustą Lietuvoje neva atsakingi ne vokiečiai, o lietuviai".
Centras taip pat paskelbė, kad J.Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams.
Už antinacinį pasipriešinimą J.Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje. Karininkas buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.