Diskusijos metu Ingrida Šimonytė tvirtino, kad „nieko nemokamo pasaulyje nėra“, todėl, jos teigimu, neįmanoma visiems norintiems suteikti nemokamo aukštojo mokslo. Tam nepritarė Mindaugas Puidokas, kuris diskusijos metu išreiškė poziciją ir dėl regionų. Jo teigimu, būtina kažko imtis, jei nenorime, kad „Lietuva taptų vieno ar dviejų miestų šalimi“.
Diskusijoje apie viešojo sektoriaus problemas nuskambėjo klausimas ir apie šiuo metu itin daug dėmesio sulaukiančius skiepus. Visi kandidatai teigė, kad skiepams pritaria, o Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad palaikytų privalomų skiepų įvedimą.
Vilniaus universitete vykusioje diskusijoje tema „Viešasis sektorius“ dalyvavo Vytenis Andriukaitis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė. Organizatorių teigimu, diskusijoje turėjo dalyvauti ir Saulius Skvernelis, tačiau atsisakė dėl užimtumo.
Tiesa, N. Puteikis į diskusiją vėlavo, o G. Nausėda, iš anksto įspėjęs, iš diskusijos dėl kito susitikimo pasitraukė praėjus vos pusvalandžiui.
Diskusiją organizavo Lietuvos aktorių gildija, medikų sąjūdis, socialinių darbuotojų asociacija ir švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Įvardijo, kokiai sričiai labiausiai trūksta dėmesio
Prisistatydama I. Šimonytė teigė, kad viešojo sektoriaus problemos yra tos, su kuriomis ji dirba ir dirbo didžiąją dalį savo laiko. Jos teigimu, jau kurį laiką nesutariama, kokio modelio valstybė kuriama.
M. Puidokas tvirtino, kad pats dvylika metų dirbo universitete, kur dėstė apie viešąjį sektorių ir patvirtino, kad iki šiol nėra apsispręsta, kokia turėtų būti Lietuva. Jo teigimu, viešasis sektorius Lietuvoje yra per mažas. „Norėtųsi tikėti, kad pagaliau atėjo laikas pasirinkti, kokio modelio reikia“, – tvirtino M. Puidokas.
G. Nausėdos teigimu, viena didžiausių viešojo sektoriaus problemų, kad valstybės biudžeto ir BVP santykis yra itin žemas. Anot kandidato, jis yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje.
V. Andriukaitis tvirtino, kad 1992 metais priimta Konstitucija jau atsakė į klausimą, kokios valstybės mums reikia. Kandidato teigimu, reikia siekti to, kas toje Konstitucijoje ir įtvirtinta – nemokamos viešosios paslaugos: nuo mokslo iki sveikatos apsaugos.
N. Puteikis kėlė klausimą, kodėl Latvijoje ir Estijoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra kur kas didesni ir atsakė į jį teigdamas, kad kai kurios grupės moka per mažus mokesčius. Jo teigimu, iki šiol buvusios Vyriausybės „privilegijuotas grupes tik gausina“.
Į klausimą, kokia yra didžiausia viešojo sektoriaus problema, dauguma kandidatų įvardijo lėšas, o G. Nausėda įvardijo, kad šioje vietoje trūksta reformos: „Pasakome A, o vėliau sugrįžtame į pradinę padėtį“.
O į klausimą, ar viešasis sektorius Lietuvoje yra per didelis, ar per mažas, kandidatai atsakė kone vienbalsiai – per mažas, nors N. Puteikis pridūrė, kad „blogai paskirstytas“. Jo teigimu, rajonuose yra per daug mokytojų.
Visi kandidatai teigė, kad ir patys naudojasi viešojo sektoriaus paslaugomis, tačiau dažnas pridūrė, kad kartais tenka praverti ir privačios gydymo įstaigos duris.
„Visas viešasis sektorius pasižymi ta pačia problematika, – teigė I. Šimonytė. – Galima pagalvoti, kad nedidukais pinigais galima kažką išspręsti, atlyginimus kažkiek padidinti.“ Ji įvardijo, kad dabartinė valdžia pastaruoju metu priešina viešojo sektoriaus darbuotojus, skirtingas darbuotojų grupes.
M. Puidokas pritarė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reiktų skirti kultūros ir socialiniams darbuotojams, tačiau pridūrė, kad nereiktų pamiršti ir švietimo darbuotojų.
O kaip viešojo sektoriaus lėšas paskirstytų N. Puteikis? „Pusę milijardo nuimčiau nuo spausdintuvų, kuro, – vardijo N. Puteikis, pridurdamas, kad nurėžtą dalį skirtų atlyginimams. – Ir pažiūrėčiau, ar griūna viešasis sektorius.“ Jo teigimu, jei niekas negriūtų, rėžtų dar pusę milijardo ir tą dalį vėl dalytų atlyginimams.
Į klausimą, iš kur kandidatai imtų pinigų viešajam sektoriui, šie įvardijo progresinius mokesčius. „Mokesčių reforma turi būti realūs progresiniai mokesčiai, o ne kaip yra dabar“, – kalbėjo M. Puidokas. G. Nausėda teigė, kad reiktų grįžti prie klausimo, ar mokesčių reforma vykdoma teisingai.
Šimonytė: jei kažką gauname nemokamai, reiškia, kažkas kitas už tai sumokėjo
Debatų žiūrovei uždavus klausimą, ar įmanomos visuotinės nemokamos bakalauro studijos visiems Lietuvos piliečiams, kandidatų nuomonės išsiskyrė.
„Teoriškai viskas įmanoma, bet žodis „nemokamai“ yra giliai klaidinantis, nes nieko nemokamo pasaulyje nėra. Jei kažką gauname nemokamai, tai reiškia, kad kažkas kitas už tai sumokėjo, – teigė I. Šimonytė. – Tai visuomenės prioritetų klausimas, nes nieko nemokamo pasaulyje nėra.“
M. Puidokas teigė, kad bakalauro mokslas visiems Lietuvoje privalo būti nemokamas.
V. Andriukaitis tikino, kad valstybės pareiga yra skirti deramą asignavimą. I. Šimonytė pridūrė, kad „tai nėra nemokamo“.
„Kai kurie dviračiai išrasti. Pavyzdžiui, Anglijoje, yra kreditai mokslui“, – teigė N. Puteikis. Kandidatas taip pat teigė, kad niekada valstybėje nebus taip, kad viską, kas svarbiausia, piliečiai gaus nemokamai. „Komunaliniai, vaistai, išsimokslinimas, kultūra, švietimas, teatras“, – vardijo N. Puteikis.
„Kas atsitinka politikams po rinkimų, kad visi tampa dešiniaisiais?“ – tokio klausimo sulaukę kandidatai pritarė šiam teiginiui, nors I. Šimonytė teigė, kad jai toks dalinimas – kairė ar dešinė – nepatinka. „Man nepatinka dalinimasis į keturias puse. Pasakysiu, kad man artima krikščioniška etika, – kalbėjo I. Šimonytė. – Galite mane laikyti krikščione demokrate.“
„Kol kas neturėjome tokios valdžios, tokios Vyriausybės, kuri vykdytų ne dešiniąją politiką ekonomikos prasme“, – tvirtino M. Puidokas.
„Ultra dešinė“, – taip iki šiol vykdytą ekonominę politiką apibūdino V. Andriukaitis, o N. Puteikis teigė matantis pokyčius, nes esą prieš penkerius metus diskusijų apie progresinius mokesčius nekildavo, o dabar apie tai kalbama vis dažniau.
Diskusijos metu M. Puidokas tvirtino, kad, jei būtų išrinktas Prezidentu, džiaugtųsi, jei galėtų į savo komandą pakviesti ekonomistą Justą Mundeikį ir socialinių mokslų daktarą Romą Lazutką.
Siektų gaivinti regionus
Kandidatai taip pat sulaukė klausimų apie mokslo darbuotojus ir jiems skiriamas lėšas. M. Puidokas teigė, kad tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), su kurios programa jis atėjo į Seimą, tiek jam asmeniškai švietimas yra prioritetas. Jam pritarė ir kiti kandidatai.
N. Puteikis abejojo, ar Lietuvoje mokslas gali būti tiek finansuojamas, kiek finansuoja kaimynai. Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu esą pernelyg daug finansuojama karinė sfera. N. Puteikis teigė, kad pagal finansavimą Lietuva yra trečia tarp NATO šalių, tačiau negali tuo pasigirti, kai kalbama apie lėšas mokslui ar moksliniams tyrimams.
Diskusijos metu kandidatai diskutavo ir apie regionų ligonines bei kitas viešąsias įstaigas, kurios yra regionuose. „Visos tos mažos ligoninės yra tose teritorijose, kur yra labiausiai senstantys žmonės“, – teigė I. Šimonytė ir pridūrė, kad jų negalima uždaryti, nes paslaugoms tokiems žmonėms esą reikalingos „kuo arčiau savo gyvenamosios vietos“.
„Vaikui reikia ne mokyklos, o kokybiško švietimo, tęsė I. Šimonytė. – Kokybiškas švietimas, o ne vaiko pinigai yra vaiko bilietas į ateitį.“
M. Puidokas teigė, kad regioninės politikos esą tiesiog nėra ir pridūrė, kad reikia pokyčių, jei Lietuva nenori tapti vieno ar dviejų miestų valstybe.
„Nenaudokite žodžio regioninė politika“, – teigė V. Andriukaitis ir tvirtino, kad būtina atsigręžti į provinciją ir galvoti apie jos atgaivinimą, palaikymą ir infrastruktūros kūrimą.
Visi vieningai palaiko būtinumą skiepytis
„Vargu ar prezidentas gali priversti visus žmones pasiskiepyti, – į klausimą atsakė I. Šimonytė, tačiau išreiškė pritarimą. – Bet gali būti pakankamai išmoningas ir padėti atskirti pelus nuo grūdų.“ Jos teigimu, akivaizdu, kad yra skiepų, kurie labai svarbūs kiekvienam asmeniui.
„Esu už skiepus, už saugius ir kokybiškus skiepus, – teigė M. Puidokas ir pridūrė, kad norėtų, kad kiekvienas kūdikis prieš skiepijant būtų kruopščiai patikrinamas.“ Jo teigimu, jautresniems vaikams turėtų būti sudaromas individualus skiepų dienoraštis.
V. Andriukaitis teigė, kad palaikytų ir privalomos vakcinacijos įvedimą. „Reikia nustatyti privalomą skiepijimą ir kalendorių tokį, kuris būtų visiems priimtinas“, – teigė V. Andriukaitis.
Kandidatas N. Puteikis tvirtino, kad palaiko skiepus nuo tymų ir prisipažino, kad pats jau yra jais persirgęs. „Aš esu gyvas pavyzdys, ant manęs tymai išbandė šitą sistemą“, – teigė N. Puteikis, kuris papasakojo, kad tymais sirgo tarnaudamas kariuomenėje.
DELFI primena, kad iki kovo pabaigos parašus kaip galimi kandidatai į Prezidento postą rinko trylika asmenų, tačiau tik devyni surinko reikiamą parašų skaičių – 20 tūkst. ir daugiau. Balandžio 12-ąją Vyriausioji rinkimų komisija paskelbs, ar visi kandidatai atitiko reikalavimus ir tęs kovą dėl Prezidento posto. Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.