Tokios šiurpą keliančias aplinkybes nustatė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl prieš mažametę panaudotos fizinės prievartos. Siekiant nepakenkti mergaitės interesams, prieš ją smurtavusio vyro duomenys negali būti skelbtini – iš jų galima nustatyti mergaitės tapatybę, nes iki šiol jie gyvena kartu.

Trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nutarė palikti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo prieš mažametę smurtavusiam jos patėviui buvo skirta tik piniginė bauda – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą jis turės sumokėti 75 MGL (2 824,5 Eur), be to, iš jo nukentėjusiajai priteistas 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad mergaitei priteistas pinigines lėšas uzufrukto teise turės tvarkyti jos tėvas.

Būtent mergaitės tėvas, su kuriuo ši susitikdavo kartą arba du per savaitę, policijai ir pranešė apie prieš dukrą panaudotą fizinę prievartą. Apie tai jam papasakojo pati mergaitė – ją apžiūrėję medikai konstatavo, kad nors po įvykio, kai devynmetė turėjo klūpoti ant grikių, praėjo savaitė, tačiau ant kojų kelių yra išlikę nubrozdinimai.

Nors byloje buvo apklaustas ne vienas su mergaite bendravęs žmogus, tačiau pagrindiniais įrodymais teismas laikė jos pačios pasakojimą – dalyvaujant vaikų psichologei mažametę pareigūnai apklausė pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ši apklausa buvo nufilmuota.

Jos metu mergaitė pasakojo, kad mamos sutuoktinis ją klupdė ant grikių, dėl to jai iš kelių bėgo kraujas.

„Tuo metu, kai klūpojau ant grikių, patėvis sakė, kad man nupjaus vieną pirštą, o vėliau – ir kitą, – pasakojo devynmetė. – Namuose man neleidžiama užsidaryti savo kambario durų, tačiau tą dieną aš norėjau pabūti viena, norėjau pažaisti, todėl užsidariau duris. Kai patėvis jas atidarė, užlenkė kilimą, ant grindų pripylė grikių, liepė ant jų klauptis ir klūpoti. Aš jo paklausiau, kodėl jis taip daro, bet jis vis tiek man liepė klauptis.“

Mergaitės teigimu, patėvis net nebandė slėpti, kad klūpojimas ant grikių – bausmė už tai, jog ši buvo užsidariusi savo kambario duris.

„Klūpant ant kruopų man labai skaudėjo, dūrė aštrūs grikių kraštai, – sakė mažametė. – Tada patėvis liepė vaikščioti po grikius, bandžiau priešintis, bandžiau atsistoti, bet jis ėmė laikyti mano kojas iš viršaus, truputį virš kelių, ir dar pripylė grikių, liepė laikyti iškėlus rankas į viršų.“

Nuo dūrių mergaitei iš kojų kelių ėmė bėgti kraujas, ir tik tada jos verksmą išgirdo virtuvėje buvusi motina – kai jos antrasis sutuoktinis surengė egzekuciją mažametei, moteris kalbėjosi telefonu.

„Tada mama bandė stabdyti kraujavimą, sužalojimus valė spiritu, užklijavo pleistru – ant mano kelių atsirado duobutės tarsi po adatos dūrių“, – mergaitės teigimu, patėvis tuo metu nuėjo į kambarį ir lyg nieko nebūtų nutikę žiūrėjo televizorių.

Mergaitė taip pat prisiminė, kad po įvykio patėvis liepė surinkti visus ant grindų išpiltus grikius.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas mergaitės patėvis neigė, kad smurtavo prieš mažametę. Jis tikino, kad iškelta baudžiamąja byla esą kerštauja buvęs jo žmonos sutuoktinis: „Jis ne kartą mane yra kaltinęs nebūtais dalykiais, siekia mane ir mergaitę supriešinti, jis nesutaria su mergaitės motina, nepagarbiai apie ją atsiliepia“.

Be to, jis nurodė, kad mergaitei tėvas esą darė psichologinį poveikį. „Jis sugeba dukrą įtikinti sakyti nebūtus dalykus, ji jaučia didelį spaudimą iš aplinkos, jos poreikiai nėra tenkinami, mergaitė save realizuoja fantazijose“, – teigė patėvis.

Teisėjai su tokiais nuteistojo argumentais nesutiko ir apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė, kad mažametės duoti parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir detalūs, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiosios tėvas savo dukrai nurodė duoti kokius nors parodymus, tuo labiau pasakoti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

„Teismas sutinka, kad tarp nukentėjusiosios tėvo ir buvusios jo žmonos bei jos sutuoktinio yra susiklostę priešiški santykiai, be to, vaiku iš abiejų tėvų pusių yra manipuliuojama siekiant savų interesų“, – teismas pažymėjo, kad su mergaite bendravusi psichologė pastebėjo, jog šiai gali būti daromas poveikis – ne tik iš tėvo, bet ir motinos.

Nors mergaitės patėvis neigė kaltę ir net bandė įrodyti, kad nubrozdinimus ant kelių ji galėjo patirti ne klūpodama ant grikių, o griūdama nuo dviračio ar paspirtuko, teisėjai pažymėjo, jog jiems nekyla abejonių dėl mergaitės sužalojimų pobūdžio.

„Teismui nekyla jokių abejonių, kad asmeniui klūpant ant grikių jis nebūna visiškai statiškoje padėtyje, kadangi toks asmuo klūpėdamas jaučia diskomfortą, skausmą ir šiek tiek juda, o nuo tokio judėjimo gali atsirasti odos nubrozdinimai, – nurodė trijų teisėjų kolegijos pirmininkas Ugnius Trumpulis. – Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais, kad sužalojimai jai ant kelių atsirado būtent dėl jos klūpėjimo ant grindų pabertų grikių kruopų, ant kurių jai dar buvo liepa ir vaikščioti.“

Pasak teismo, akivaizdu, kad dėl nusikalstamų smurtinių veiksmų, kuriems mažametė dėl savo amžiaus, fizinio silpnumo bei priklausomumo nuo nuteistojo, negalėjo pasipriešinti.

„Mergaitė patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, ji patyrė stresą, buvo pažemintas jos orumas, savigarba bei savivertė“, – konstatavo teisėjai.