„Turėjau nuo vaikystės svajonę tapti generaliniu sekretoriumi nepavyko. Jūs turbūt net nežinote ar net nežinojote, kad yra tokia organizacija – Europos Taryba, ji gegužės 5 d. švęs 70 m. jubiliejų. Tai irgi yra labai svarbus dalykas. Ta kelionė vaikystės svajonės link buvo nutraukta viduryje kelio tarpiniame finiše“, – pusiau juokais į susirinkusiuosius kreipėsi A. Kubilius.
Politikas pasakojo, kad per porą mėnesių siekdamas to posto jis turėjo 120 susitikimų „įvairiose Europos kampuose“, susitiko su maždaug 200 politikos veikėjų, ekspertų, 47 Europos Tarybos mabasadoriais.
„Turėjau smagią patirtį susitikti su Rusijos ambasadoriumi. Tai pasirodo tie juodi sąrašai, į kuriuos esu įtrauktas kartu su daugeliu Lietuvos politikos lyderių – nesupratau, kaip jie veikia, nes į kažkodėl į ambasadą įleido ir išleido, tai yra į Rusijos teritoriją“, – pasakojo A. Kubilius.
Politikas smagiai pasakojo ir apie „svarbiausią pasiekimą“ : prieš dvi savaites Lietuvos ambasadorius Italijoje jam suorganizavo telefoninį pokalbį su San Marino užsienio reikalų ministru.
„Pasiskambinau, pakalbėjome – turi jie užsienio reikalų ministrą. (…) Aš angliškai pakalbėjau, jis itališkai, viską sutarėme, viskas gerai. Vienas kitą supratome“, – pasakojo A. Kubilius.
Tačiau visa įdomybė tame, kad, pasak jo, po savaitės, prieš pat lemiamą balsavimą Ministrų Komitete, į San Mariną skubiai vienos dienos vizitui atskrido ne kas kitas, o Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
„Jie kalbėjosi viena tema – ET reikalai. Aš tai traktuoju kaip nemažą pasiekimą, kad bent jau privertėme šiek tiek pasijaudinti ir pasinervuoti ir mūsų kaimynę Rusiją“, – sakė A. Kubilius.
Pasak jo, galima būtų daug svarstyti, kodėl čia taip pasibaigė jo pralaimėjimu, ir, ką tai rodo apie tam tikrą Europos sveikatą.
„Nes vieną dalyką, ką išgirdau, tai – priekaištą, kad mes, lietuviai, turime nesubalansuotą požiūrį į Rusiją. Čia – esą pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai negali tapti tokios organizacijos vadovais. Tai dar sykį man įrodė, kad yra Europoje problemų, kurias reikia padėti Europai įveikti taip pat ir mūsų pastangomis ir mūsų didesnėmis idėjomis“, – sakė A. Kubilius.
Kalbėjo apie perspektyvą Ukrainai
Savo kalboje politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad sekmadienį Ukrainoje vyks prezidento rinkimai.
„Kaip baigsis rinkimai, sunku prognozuoti. Mano įsitikinimu, Ukraina šiandien artėja į tuos rinkimus, kurie pas mus buvo 1992 m. Tai yra pirmieji postrevoliuciniai rinkimai. (…) Žmonių lūkesčiai po revoliucijos – ir po mūsų revoliucijos buvo labai aukšti, tas pats – po Maidano.
Stebuklai gyvenime neįvyksta, ateina nusivylimo banga. Ir Ukraina eina dabar į rinkimus. Rezultatai gali būti patys įvairiausi . Žinote, kokie buvo rezultatai pas mus: A. Brazauskas laimėjo totaliai rinkimus, ačiū Dievui, kad komunistų partijos kandidatų sąraše jie įrašė per mažai kandidatų ir tada dauguma buvo didelė, bet galėjo dar kokį dešimt vietų daugiau laimėti, jei būtų visą sąrašą surašę“, – sakė A. Kubilius.
Pasak jo, Lietuvai tuo laiku padėjo, kad Europa turėjo pakankamai drąsos Lietuvai parodyti, kad mes galime kada nors tapti ES nariais.
„Ir tai mus tada stabilizavo. Nesvarbu, kad A. Brazauskas buvo valdžioje, bet ir buvę komunistai suprato , kad atsisukti atgal negalima. Klausimas, kas Ukrainai gali pasiūlyti tokį naratyvą šiais laikais? Iš patirties, kurią matau – mes esame tie, kurie galime bandyti įtikinti ES eiti tuo keliu“, – sakė A. Kubilius.
Pasak jo, tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Europai.
„Tolesnis didžiausias Europos iššūkis buvo, yra ir dar ilgą laiką bus ne kas kita, o nedemokratinė Rusija. Rusijos demokratizacija, jos transformacija į normalesnę valstybę, nuo ko priklauso mūsų saugumas, visų pirma gali ateiti per Ukrainos sėkmę. Vakarai tą sunkiai supranta, bet mes, dirbdami nuosekliai šita kryptimi, galime pasiekti rezultatą“, – sakė A. Kubilius.
Politikas paminėjo jau pernai pradėtą plėtoti iniciatyvą „Ukraina 2020-2027“.
„Tai yra siejama su mūsų pirmininkavimu ES 2027 m. Jau dabar reikia pradėti tam ruoštis, o pasiruošimas yra paprastas: reikia laimėti prezidento rinkimus, kad eitume į tą pusę, reikia laimėti Seimo rinkimus, reikia turėti stiprią komandą Europos Parlamente, ir judinti šitą reikalą nesustojant ir nepaisant to, kad mumis gali kas nors ir nepatikėti“, – sakė A. Kubilius.
Turi kitokį paaiškinimą „Brexitui“
Kalbėdamas apie „Brexit'ą“ politikas nepuolė kaltinti vien procesų Europos Sąjungoje.
„ Iš vienos pusės tai yra britų istorinio mentaliteto atspindys – buvusi pasaulio imperija, kur saulė niekada nenusileisdavo, vis dar gyvena su viduje esančia to mentaliteto genetika – Londonas negali būti po kokiu nors Briuseliu. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių. Postimperiniai sindromai labai sunkiai iš žmonių sąmonės išgaruoja , tiek iš britų, tiek iš mūsų kaimynų rusų“, – sakė A. Kubilius.
Pasak politiko, referendumo JK rezultatas – populistų plėtros Europoje atspindys.
„2016 m. Vakarų demokratijos pademonstravo savo neatsparumą populizmo bangai, plėtrai. Įvyko „Brexit'as“, tų metų pabaigoje JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. 2016 m. spalį rinkimus Lietuvoje laimėjo, žinote kas. Man atrodo priežastis yra labai panaši.
Pagrindinė populizmo plėtros priežastis yra ne tai, kad politikai pasidarė kažkokie labai ypatingi, o tai kad po didžiosios ekonominės ir finansų krizės atsirado labai daug rinkėjų, kurie jaučiasi ekonomiškai ir socialiai užmiršti, kurie mato, kad gyvenimas gerėja daug kur, bet ne jų gyvenimas gerėja, apima fustracija, ir tada atsiranda politikų, kurie ateina paaiškina: mes žinome, kas kaltas, kad jūs taip jaučiatės“, – dėstė A. Kubilius ragindamas pagalvoti partiją apie tai, kokią įkvepiančią ir įgyvendinamą svajonę ateities rinkimuose jie gali pasiūlyti žmonėms.