„Mūsų klimato sąlygomis hidrologinis pavasaris prasideda kartu su pavasario potvynio pradžia: atlydžiu, ledonešiu ir po to sekančiu žymiu vandens lygio pakilimu bei didesnėmis ar mažesnėmis užlajomis salpose ar net aukštesnėse upių slėnių dalyse. Nepaisant labai permainingos šio pavasario pradžios pavasario potvynis Nemuno baseine bei mažesniuose Lietuvos baseinuose jau baigėsi, Dauguvos baseine (Latvija) – artėja prie pabaigos, na o Narvos (Peipsio ež.), Piarnu upių baseinuose bei mažose į Suomijos įlanką įtekančių upėse pasiekė maksimalią fazę. Taigi, hidrologinis pavasaris į Baltijos šalis atėjo bent mėnesiu anksčiau nei įprasta“, – pasaulio orų apžvalgoje, publikuotoje VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje, rašo G. Stankūnavičius.
Jis pabrėžia, kad balandžio mėnuo itin svarbus tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu „persitvarko netropinių Šiaurės pusrutulio platumų termobarinis laukas“.
„Per pirmąjį balandžio dešimtadienį paprastai sunyksta Sibiro (Azijos) anticiklonas ir ciklonai iš Kazachstano bei Vidurio Azijos lengvai pasiekia pietų Sibiro stepes. Tuomet ten baigiasi apie 6-7 mėnesius trukęs „sausas sezonas“ ir bent trumpai susidaro pastovi sniego danga ir netgi pusnys. Beje, tos pačios kilmės ciklonai Vidurio Azijoje yra atsakingi už Karakumų, Kyzylkumų ir kitų dykuminių kraštovaizdžių pasipuošimą trumpalaikiais efemerų žiedais.
Panašiu metu užsipildo Aleutų žemo slėgio sritis – iš tikrųjų, Tolimųjų Rytų ciklonų trajektorijos tampa labiau zoninė krypties ir jų gyvavimo pabaigos vieta tampa Aliaskos įlanka ir vakariniai Kordiljerų šlaitai. Virš Šiaurės Afrikos ir Sacharos sumažėja atmosferos slėgis, todėl Pietų pusrutulio, pietryčių krypties pasatai, įveikę geografinį pusiaują, keičia kryptį į pietvakarių ir pradeda transportuoti drėgmę į Gvinėjos įlankos šalis ir toliau į Sachelio regioną“, – aiškina mokslininkas.
Balandį, pasak jo, Pietų Azijoje prasideda pats karščiausias metų laikotarpis, kurio metu maksimali oro temperatūra daug kur sieks net +40 laipsnių karščio. Tai, anot G. Stankūnavičiaus, paprastai trunka iki gegužės ar birželio.
„Europoje labai didelių pokyčių balandį nebūna, tačiau oro masių, atkeliaujančių nuo Atlanto ir nuo Eurazijos žemyno, terminės savybės susilygina. Stipriausi orų pokyčiai šiuo metų laiku vyksta dėl šiaurės-pietų krypties pernašos atvejų. Šiaurės Atlante vandens masės iki šiol vėsusios, balandį ima palaipsniui šilti, nusilpsta Islandijos žemo slėgio sistema, galiausiai, susilpnėja vidutinis vėjo greitis netropinėse platumose“, – pastebi mokslininkas.
G. Stankūnavičius prognozuoja, kad artimiausias 5-8 paras Lietuvoje bus šilta. Tiesa, temperatūra stipriai šokinės – vėsius rytus keis malonios pavasariškos popietės.
„Virš Lietuvos didesnę laiko dalį vyraus anticikloninė cirkuliacija: pradžioje anticiklono centras bus į pietus nuo Lietuvos ir bus palankus šilto jūrinės kilmės oro advekcijai iš pietvakarių, vėliau – anticiklonas sustiprės šiaurinėje Rusijos dalyje ir vyraujanti vėjo kryptis taps pietryčių ir rytų. Šie vėjai lietaus neatneš, tačiau, greičiausiai, lems didelę paros oro temperatūros amplitudę: nuo 0 laipsnių (ir žemiau jo) naktį iki +8 – +11 laipsnių popiečio valandomis“, – prognozuoja mokslininkas.
Tuo tarpu susiruošusiems atostogauti lietuvių pamėgtose šalyse – Kipre, Turkijoje, Ispanijoje ar Italijoje – neprošal būtų bagaže rasti vietos ir lietpalčiams ar šiltesniems rūbams.
„Jeigu Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose vyraus anticikloninės sąlygos, tai pusiausvyrai palaikyti netoliese turėtų būti intensyvi cikloninė veikla. Savaitgalį labai aktyvus ciklonas vis dar lems labai lietingus ir vėjuotus orus Kipre, pietinėje Turkijoje, Libane bei Izraelyje.
Tuo pat metu ciklonas esantis virš Maroko pajudės į šiaurę link Balearų salų ir atneš labai reikalingą lietų į centrinius ir rytinius Ispanijos rajonus. Vėliau, apie savaitės vidurį, kita cikloninė sistema pasieks Vidurio Europą ir didžiausias kritulių kiekis teks Rytų Prancūzijai, Alpių regionui ir Vidurio bei Šiaurės Italijai. Tiesa, ciklono užnugaryje šiauriniai vėjai atgins gausų sniegą į Pirėnų kalnus ir Centrinę Kordiljerą (Kastilijos ir Leono provincija)“, – savo apžvalgoje pažymi G. Stankūnavičius.
Mokslininkas tikina, kad ilgalaikės orų prognozės Lietuvai žada malonų balandį – kritulių bus mažiau, o temperatūra aukštesnė už normą, būdingą šiam metų mėnesiui.
„Ilgalaikių prognozių rezultatai rodo, kad kritulių kiekis tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione beveik visą balandį turėtų išlikti mažesnis už normą, o oro temperatūra – truputį aukščiau normos.
Tai tikrai idealus laikotarpis pradžiūti laukams ir pradėti pavasario žemės ūkio darbus. Tačiau sausas ruduo, nešalta žiema ir ankstyvas pavasaris ir taip lėmė ankstesnį dirvos pradžiūvimą. Tikėkimės, kad visgi šį pavasarį sausringos sąlygos nesusidarys“, – prognozėmis dalinosi G. Stankūnavičius.