„Rusijos Tyrimų komitetas pradėjo procedūrinį patikrinimą, susijusį su Lietuvos teismo teisėjais, paskelbusiais neteisingą nuosprendį Dmitrijui Jazovui“, – pranešė komiteto atstovė Svetlana Petrenko žurnalistams.
Anksčiau trečiadienį Vilniaus apygardos teismas pripažino D. Jazovą ir buvusį KGB pareigūną Michailą Golovatovą kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.
DELFI primena, kad Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą D. Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.
Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Prieš teismą stojo tik du buvę sovietų karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.
J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.
G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.
G. Ivanovas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis, advokatė žadėjo jį apskųsti. Nuosprendį jau paskelbė skųsiantys ir keli kiti advokatai.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.
Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.