Remiantis projektu, laikrodžių sukiojimo turėtų būti atsisakyta 2021-aisiais. ES šalys, kurios nori visad gyventi vasaros laiku, paskutinį kartą laikrodžius persuktų 2021 metų kovą. Valstybės, kurios yra už žiemos laiką, paskutinį kartą rodykles pasuktų 2021-ųjų spalį.
Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu.
Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti tokią praktiką.
Stresą patiria penktadalis lietuvių
Psichoterapeutas G. Navaitis tikina, kad vienintelis pozityvus dalykas laiko persukiojime yra tai, kad lietuvis nėra karvė. Jis prabrėžia tai, kad maždaug penktadalis Lietuvos žmonių kažkuriuo metu vis tik patiria stresą.
„Visada reikia pažiūrėti, kaip tą reiškinį įjungti į platesnį kontekstą, o platesnis kontekstas šiuo atveju būtų stresas ir proga pasakyti mokslinį streso apibrėžimą. Stresas yra organizmo reagavimas į būtinybę prisitaikyti, todėl laiko persukimas neišvengiamai sukelia stresą ir dalis mūsų žmonių tą stresą išgyvena ilgiau, 20 procentų žmonių patiria stresą apie dvi savaites, kokia prasmė?
Man nė karto neteko pamatyti skaičiais pagrįsto įrodymo, kad tai kažką sutaupo. Nežinia, kiek iš viso sutaupome už tą stresą, kuris vaikams gali būti net labai didelis. Vienintelis pozityvus dalykas laiko persukiojime tai įrodymas, kad lietuvis nėra karvė“, - „DELFI laidoje“ sakė G. Navaitis.
Tuo tarpu apžvalgininkas A. Užkalnis sako, kad asmeniškai jam laiko persukiojimas daug streso nesukelia, nes jis dažnai keliauja ir būna skirtingose laiko juostose. Tiesa, jis taip pat pabrėžia, kad ir praktinės naudos laiko persukiojime labai mažai.
„Ne, streso man laiko persukiojimas nesukelia, bet aš tiesiog tame nematau didelės prasmės. Galbūt tai galėjo būti kažkiek prasminga ankstesnėje visuomenėje, kai žmonės keliasi ir pradeda darbą visi tuo pačiu metu, bet šiais laikais žmonės dirba įvairiausiais grafikais, žmonės keliasi kartais anksčiau, kartais vėliau, nes jiems taip greičiau pavyksta atvykti į darbą.
Tas galvojimas, kad valstybė gali mums visiems pasukioti laikrodžius, man atrodo, kad yra palikimas iš sovietinių laikų, kai visi žmonės tuo pačiu metu baigdavo mokyklą, paskui eidavo į fabrikus.
Praktinės naudos nėra, o stresas kyla. Man asmeniškai streso nėra, nes dažnai keliauju, todėl mano streso faktoriai kiek kitokie, tiesiog manau, kad nėra reikalo kažką daryti vien tam, kad mes įpratome, nors nėra įrodytų privalumų“, - tikina A. Užkalnis.
Apskaičiavo, kas būtų geriausia
Ekonomistas Ž. Mauricas net sąlyginai apskaičiavo, koks laikas būtų priimtinesnis lietuviams. Jo teigimu, verslo ir politiniai interesai gali nulemti, kad greičiausiai bus paliktas žiemos laikas.
„Aš paskaičiavau, kodėl vasaros laikas didžiajai daliai Lietuvos gyventojų būtų priimtinesnis, nes jeigu įsivestume žiemos laiką, vasaromis ir ypatingai pavasarį labai anksti švinta ir žmonės didžiąją laiko dalį tą šviesą tiesiog pramiega.
Tarkime, rugpjūčio mėnesį saulė leistųsi jau 20 val. vakaro, taip kad po darbo į sodybą ar prie ežerų nuvykti nelabai pavyktų, todėl vasaros laikas mums leistų turėti pilną valandą daugiau šviesos vakare, mainais į 20 minučių daugiau tamsos žiemą, nes žiemą išnaudojame tą šviesą tik lapkričio-vasario mėnesiais, tokie paskaičiavimas yra objektyvūs.
Tačiau, kodėl aš pasakiau, kad greičiausia bus žiemos laikas, tai verslo ir politiniai interesai būti arčiau Vakarų Europos. Mano idėja būtų, kad jeigu Europa vis tik pereis prie fiksuoto laiko, tai tikėtina, kad visa ES, su keliomis išimtimis, turės vienodą laiką, nepriklausomai, kurioje šalyje esi. (…) Tai mes turbūt sukursime bendrą laiko zoną, prie kurios norės šlietis vis daugiau mažų šalių“, - laidoje kalbėjo Ž. Mauricas.
Viena laiko juosta – neįmanoma
G. Navaitis pabrėžė ir tai, kad sukurti vieną laiko juostą būtų pernelyg keblu.
„Reikia tikėtis, kad mes priimsime protingą sprendimą ir tokia milžiniška laiko zona nebus sukurta, nes laiko zonos yra pastebimai siauresnės. Europoje yra šešios ar net septynios laiko zonos, todėl atsisakyti tik vieną – tai būtų klaida, galima skeptiškai galvoti. Manyčiau, kad tai gali būti svarstoma, bet nežinau, ar tai tikrai taps realybe“, - laidoje „DELFI diena“ sakė G. Navaitis.
Jam tik iš dalies pritarė A. Užkalnis, kuris teigė, kad žmogui svarbiausia ne tik šviesa, bet ir sugebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių.
„Man atrodo, kad daugiau šviesos būtų geriau, tačiau yra ir visokie politiniai sumetimai. Aš visada pasisakau už komfortą žmogui, kada jam keltis, kad jis matytų ne tik tamsą, tačiau suprantu, kad tai – kompleksinis dalykas, mūsų visuomenė sudėtingas darinys. Nors ir sakome, kad žmogus yra ne naktinis, o dieninis gyvūnas, bet pasižiūrėję į visas pažangias ekonomikas, mes matome, kad kuo toliau, tuo labiau artėjame prie 24 val. funkcionavimo, todėl reikia išnaudoti visus turimus išteklius. Juk neįsivaizduojame, kas nutiktų, jeigu lėktuvai skraidytų tik dienos metu, taip pat niekas nesakys apie tai, kad duona bus kepama tik dieną. Mano asmeninis požiūris – geriau, kai žmonėms geriau, o gyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje yra prisitaikymas“, - sako A. Užkalnis.
Egzistuoja ideali laiko zona
Anot G. Navaičio, Lietuvai ir visai Europai labai svarbu apsispręsti dėl prioritetinių vertybių.
„Kuo skurdesnė šalis, tuo anksčiau išskrenda lėktuvai, kad atskristų į oro uostus irgi anksčiau, nes tada mokesčiia būna mažesni, todėl kieno sąskaita taupome? Šioje vietoje neišvengiamai pradedame kalbėti apie vertybinius pasirinkimus, kas yra svarbiau ir ar tas sutaupytas pinigų kiekis tikrai yra toks žymus“, - tikina G. Navaitis.
Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžė, kad idealiausia laiko zona egzistuoja, tačiau net ir čia galima įžvelgti niuansų.
„Nėra lengva paskaičuoti tiksliai, bet vien tas faktas, kad yra skirtingi tarifai – dieninis ir naktinis – tai žmonės didžiąją savo aktyvaus gyvenimo praleidžia nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro, būtų ideali laiko zona, kuri kuo labiau įtaikytų šviesą į tą zoną. Jeigu šviesa prasideda nuo 4 val. ryto, o paskui tęsiasi iki 18 val. vakaro, o žmonės vis tiek gyvena iki 23 val. vakaro, tai jie tris valandas nuo ryto pramiega, 4-5 valandas jie praleidžia tamsoje, tai dalinau sutikčiau, kad lankstumo daugėja, bet jo nėra tiek, kad žmogus pats galėtų prisitaikyti prie tam tikros laiko zonos“, - sako ekonomistas.
Abejoja dėl termino
Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai mano, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas. Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.
Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų.
Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais. Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.