„Keturi Seimo nariai kvietėme premjerą į konstitucinį komitetą, kad jis pateiktų informaciją apie jo vykdomą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir pateiktų informaciją apie siūlymą Baltarusijai, ir, žinodami jo didelį užimtumą, pasiūlėme, kad jis pasirinktų jam tinkamą laiką.
Tačiau įvyko taip, kad šiandien komiteto neeiliniame posėdyje mes matėme energetikos ministrą, vicekanclerį Deividą Matulionį, bet mūsų pagrindinis noras yra išgirsti premjero pasisakymą ir premjero atsakymus. Nes už premjero parašą ir premjero politiką atsako pirmiausia pats premjeras Skvernelis, o ne vicekancleris arba energetikos ministras“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Audronius Ažubalis.
Tai pačiai frakcijai priklausantis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad komiteto nariams lieka daug neatsakytų klausimų dėl politinių šio plano pasekmių ir galimų užkulisinių dalykų.
„Bendrai kalbant, mums būtų labiausiai įdomu, kaip tas planas gimė, kas patarė, ar tame laiške, kurį premjeras siuntė, ar yra sąsajų su Europos Sąjungos politika? Kitaip tariant, ar nebus taip, kad manais į kokį nors Baltarusijos palankesnį sprendimą mes lobinsime jų interesus Europos Sąjungoje? Šitų atsakymų į klausimus nėra, ir mums norėtųsi būtent iš premjero išgirsti atsakymus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Komitetui priklausantiems konservatoriams neatrodo, kad premjero susitikimas su Investuotoju forumu yra pakankamai rimta priežastis neatvykti į Seimą.
Vicekancleris: jokių užkulisinių dalykų nėra
Vyriausybės vicekancleris po komiteto posėdžio teigė, kad tas premjero pasiūlymas yra paskutinis bandymas pabandyti tą klausimą iškelti tokiu būdu.
„Tai yra diversifikacijos pasiūlymas: „yra alternatyva, jeigu tik norėtumėte, ji egzistuoja“. Tačiau mes nebandome švelninti savo pozicijos dėl Astravo“, – patikino D. Matulionis.
Jis taip pat patikino, kad tai nėra spontaniškas premjero sprendimas.
„Tai yra su ekspertais ir su ministerijomis aptartas klausimas“, – sakė D. Matulionis.
Jis ramino, kad „tikrai jokių užkulisinių veiksmų nėra, ir niekas neketina jų imtis“.
„Tai jau būtų keista, nes tai yra bendra suderinta mūsų pozicija“, – sakė D. Matulionis.
Pasak jo, tuo kreipimusi Vyriausybė dar kartą atkreipė dėmesį Lietuvos ir tarptautinės bendruomenės į tai, kad egzistuoja problema. Vicekanclerio teigimu, šis siūlymas yra praktiškai įgyvendinamas.
„Ir tai yra ekspertų nuomonė. Tai nėra mūsų iš dangaus ištrauktas pamąstymas, kad tai galima padaryti.Yra precendentų, tas yra įmanoma – daugiau kaip 60 proc. infrastruktūros išsaugant. Patys baltarusiai berods 1989 m., kai statėsi prie Minsko AE, po Černobylio katastrofos jie nusprendė ją transformuoti į dujinę“, – sakė D. Matulionis.
Ministras: kol kas atsakymo nėra gauta
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patikino, kad per komiteto posėdį jis pristatė šį klausimą visiems, kurie norėjo to klausytis. Neatėjus premjerui opozicijos atstovai iš posėdžio išėjo.
„Kalbėjome apie visus Lietuvos žingsnius, kas yra daroma užtikrinant, kad ši elektrinė nebūtų paleista, ir kad ji neveiktų, o jei veiktų, kad būtų maksimalus saugumas. Tai yra du tarpusavyje susiję dalykai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis priminė, kad Lietuvoje jau yra padaryta daug žingsnių, kurie skirti tam, kad ši elektrinė nebūtų paleista: priimtas įstatymas, būtinųjų priemonių planas, Vyriausybės vertinimas, kad ši AE yra nesaugi, streso testai, Espoo konvencija.
„Vienas iš paskutinių žingsnių, kuris visiškai atitinka šią logiką ir šį tikslą, tai yra pastarasis premjero pasiūlymas. Jo esmė – kad po Espoo konvencijos pripažinimo, kad aikštelė parinkta netinkama, tai reiškia, kad projektas niekuomet negalės būti traktuojamas kaip saugus, ir dėl to pateiktas pasiūlymas Baltarusijai, kad tokio projekto atsisakytų. O tam, kad sumažėtų šios elektrinės atsisakymo kaštai, esamą infrastruktūrą panaudoti dujinei elektrinei“, – siūlymo logiką dėstė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, šis siūlymas visiškai atitinka Lietuvos ligšiolinę laikyseną Baltarusijos atžvilgiu – tiek užsienio politikos, tiek energetikos, tiek Europos Sąjungos politiką.
„Turime suprasti, kad elgiamės nuosekliai pagal tikslus ir veiksmų logiką, kuri jau yra sutarta keletą metų. Antras dalykas – be abejo nesame naivūs, tai yra Baltarusijos sprendimai. Suprantame, kad tokių projektų atveju Baltarusijos sprendimai yra pirmiausia, ir jie nulems. Tai tiesiog turime laukti atsakymo“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras kritikavo pačioje Lietuvoje šio siūlymo atžvilgiu vyraujančią atmosferą.
„Aš manau, kad mes patys Lietuvoje viešoje erdvėje kalbėdami apie šį planą net nesuteikiame Baltarusijai galimybės objektyviai įvertinti tą pasiūlymą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, premjero pasiūlymas yra orientuotas į tai, kad gruodį Astrave AE nepradėtų veikti.
„Po to, kai bus atvežtas branduolinis kuras, bus pakankamai vėlu kalbėti apie šios elektrinės nepaleidimą. Tada turbūt galėsime kalbėti tik apie kiek įmanoma ankstyvesnį elektrinės stabdymą. Kadangi didžiausios grėsmės kyla pačioje projekto pradžioje, tai tą kryptimi, minimizuojant šio projekto grėsmes ir buvo pateiktas šis pasiūlymas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro žiniomis, kol kas oficialaus atsakymo iš Baltarusijos nėra gauta.
Skvernelis: tai – paskutinis šiaudas
DELFI primena, kad S. Skvernelis yra sugalvojęs „planą-chuliganą“ pasiūlyti Baltarusijai Astravo atominę elektrinę (AE) pertvarkyti į dujinę jėgainę.
Jeigu Baltarusija imtųsi tos idėjos, Lietuva galėtų būti Baltarusijos advokatė ir partnerė Minskui ieškant tam reikalingų investicijų, sakė ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus S. Skvernelis, rašė ELTA.
„Nesinorėtų man šiandien kalbėti apie tai, kad sustabdyti šitą monstrą (Astravo AE. – ELTA) buvo galima tada, kai jis tik gimė, arba dar prieš gimimą, nedarant komunikatų, sprendimų, tikintis, kad jis niekada nebus pastatytas. (...) Nuoširdžiai sakau, tai (nusiųsti Baltarusijai siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujinę. – ELTA) nėra vien mano idėja, be specialistų tikrai to nebūčiau padaręs. Bet aš noriu užtikrinti, kad jeigu įvyktų taip, jog tas branduolinis objektas pradės funkcionuoti, ir jeigu ten įvyktų branduolinis incidentas, – noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos piliečių akis, kad padariau viską, jog to išvengtume. Taip, šiandien tai yra paskutinis šiaudas. (...) Tikrai nenorėjau to daryti iki rinkiminės kampanijos pabaigos, tačiau laikas spaudžia, ir teko tai padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Ministro pirmininko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas racionalus, nors keičiant AE iš elektrinės į dujinę išeitų panaudoti ne visą jau sukurtą infrastruktūrą.
„Reikėtų ieškoti investicijų. Bet Lietuva vėlgi gali galbūt būti šioje vietoje Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo būdų ir šaltinių. Taip, mes galime šiandien Baltarusijai pasiūlyti nepriklausomą dujų tiekimą per Klaipėdos terminalą ir (tuo pačiu. – ELTA) spręsti ir savo klausimą, kadangi pusė terminalo pajėgumų neišnaudojama. Jeigu Baltarusija deklaruoja, kad reikia diversifikuoti energetinių šaltinių tiekimą į tą valstybę, kad nebūtų priklausoma nuo Rusijos šaltinių, tai mes siūlome alternatyvų tiekimą“, – yra sakęs S. Skvernelis.
Premjeras sakė, kad sėkmingų tokios konvergencijos pavyzdžių pasaulyje būta.