Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kalbėdamas Seimo salėje, priminė, kad Vaikų teisių pagrindų įstatymo taisymai yra susiję su tuo, kad nuo to, kai liepos 1 d. įsigaliojo naujasis įstatymas šeimos pasijautė teisiškai nesaugios, kad vaikai esą „gali būti paimami lengva ranka“, „gali būti piktnaudžiaujama tarnybų veikla“, dėl to buvo atidarytas įstatymas ir teisiškai ieškoma būdų, kaip užkardyti šitas grėsmes.
Ministras atkreipė dėmesį, kad „reikšmingos žalos“ sąvokos įvedimas yra tik dalis šeimų teisinės apsaugos paketo, už kurio pasiūlymus balsavo parlamentarai.
„Jau šitame įstatyme įvardinti principai, kaip biologinės šeimos prioriteto, taip pat yra nustatomas pagalbos viršenybės prieš valstybės prievartos priemones principas, suintensyvinamas atvejo vadybos bei mobilių komandų darbas, įvedama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra, kad vaiko žinių vertinimas nelaikomas psichologiniu smurtu ir kitos principinės nuostatos.
Atsisakoma šeimas nugąsdinusių grėsmės lygio vertinimo, objektyvumo dėlei įvedami garso ir vaizdo įrašai vaiko teisių tarnybos darbe, įvedama administracinė atsakomybė už žinomai melagingus pranešimus, apsunkintas vaiko paėmimas iš šeimos, įvedamas laikinos priežiūros institutas, kuriuo mes labai džiaugiamės (…), taip pat bylos nagrinėjamos žodine tvarka (tai būtų prievolė) ir abiem tėvams skiriami nemokami advokatai, sugriežtintos vaiko teisių specialistų nepriekaištingos reputacijos nuostatos“, – vardino L. Kukuraitis.
Kukuraitis: vaikų iš šeimų paimama mažiausiai per dešimt metų
Ministras atkreipė dėmesį, kad nei viena Seimo narių siūlyta formuluotė nebuvo atmesta, buvo ieškoma kompromiso. Jis taip pat pažymėjo, kad jau su dabar egzistuojančiu įstatymu, veikiančia centralizuota vaiko teisių apsaugos tarnyba, galima užtikrinti, kad vaikų iš šeimų yra paimama rekordiškai mažai net dešimties metų perspektyvoje.
„Tai, kas nutiko liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kur mes pamatėme didžiulius skaičius, kurie nugąsdino šeimas, tai tiesiog buvo skaičiai, kuriuos mes pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradėjome fiksuoti, nes centralizuota struktūra pradėjo rinkti visus duomenis iš visų savivaldybių, ko anksčiau nedarydavome. Kai mes juos surinkome, pamatėme, išsigandome ir pagalvojome, kad būtent šitas įstatymas sudarė prielaidas, kad vaikai būtų paimami „lengva ranka“. Vaikai šiuo metu – gruodžio, sausio, vasario, kovo mėnesiais yra paimami mažiausiai per dešimt metų“, – sakė L. Kukuraitis.
Egzistuoja klaidų rizika
Ministras priminė, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo tvarka jau yra apribotas kiek įmanoma griežčiau kitais straipsniais: pavyzdžiui, net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį vis tiek jis nepaimamas, bet pritaikoma laikinoji priežiūra.
Ministras atkreipė dėmesį, kad kalbama apie termino „reikšminga žala“ įdėjimą tik toje vietoje, kai visos kitos pagalbos šeimai priemonės nepasiteisina.
„Seimui pritarus aptariamai formuluotei išeitų, kad tais atvejais, kai nepasiteisina laikinoji priežiūra ir sprendžiama, ar apsaugoti vaiką, specialistas turės nustatyti, kad egzistuoja realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui arba grėsmė gyvybei ir įvertinti, kokias pasekmes ateityje tai turės vaiko fizinei, psichinei sveikatai ar normaliai raidai.
Vienas be kito negalės egzistuoti – tai yra, jei yra realus pavojus vaiko fiziniam saugumui, bet sunku įvertinti pasekmes ateityje, tuomet vaiko apsaugojimas taptų neįmanomas“, – konstatavo L. Kukuraitis.
Pasak ministro, specialistai įvardija riziką, kad vertinamųjų faktorių tampa daug.
„Reiškia, mes turėsime įvertinti ir realų pavojų, ir numatyti, ar tai sukurs vienas ar kitas pasekmes. Visose situacijose numatyti pasekmių praktiškai neįmanoma“, – teigė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, egzistuoja rizika, kad kai įdedama daugiau vertinamųjų faktorių, kad abejotinose situacijose specialistai turės rinktis, ką apsaugoti – vaiką ar save.
„To labiausiai norisi išvengti, bet iš kitos pusės, kaip ir kalbama, „reikšmingos žalos“ įvedimas yra šeimos apsaugos dalis“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, kalbant apie reikšmingą žalą sveikatai yra svarbu skaityti apibrėžimą. Įstatyme ji yra apibrėžiama taip: „fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba nepriežiūros ar smurto stebėjimo, kai vaikas yra smurto liudininkas, pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ar psichinės sveikatos ir/arba normalios raidos sutrikdymu“.
„Tai reiškia, kad bet koks galimas vaiko sveikatos sutrikdymas, net jeigu tai yra mėlynė arba bet koks kitas sveikatos sutrikdymas, jis jau būtų apibrėžiamas kaip reikšminga žala. Dėl to tokios rizikos, kokią aš esu girdėjęs šitose diskusijose Seime, kad tokiu būdu mes pateisiname tam tikrą smurtą prieš vaikus, šitas „reikšmingos žalos“ įvedimas nesukuria, nes bet koks fizinės sveikatos sutrikdymas laikomas reikšminga žala“, – konstatavo L. Kukuraitis.
Pasak ministro, riziką kelia ne pats apibrėžimas, bet tai, kad atsiranda daugiau faktorių, kuriuos turės vertinti darbuotojas.
„Yra rizika, kad vaikų teisių specialistai gali padaryti vieną ar kitą klaidą, tačiau, kaip Seimas nuspręs, mes viską darysime, kad klaidų nedarytume“, – pažadėjo L. Kukuraitis.
Balsavimas dėl įstatymo atidėtas
Opozicijai nesiregistravus balsavimui, antradienį Seimui neužteko balsų priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.
Seimo opozicija antradienį blokavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų priėmimą: valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.
Balsuojant už viso įstatymo priėmimą, registravosi 68 parlamentarai. Įstatymo priėmimo stadijoje balsuojant privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių – t. y. 71 parlamentaras, todėl balsavimas atidėtas.
Opozicinių konservatorių atstovė Monika Navickienė teigė, kad šis paskutinės akimirkos siūlymas sujaukė visą projektą, komitete po ilgų diskusijų su skirtingoms pozicijoms atstovaujančiomis organizacijomis pasiektą kaip kompromisinį, tad negalinti už jį balsuoti.
„Tas įstatymas savyje nešė labai gerą krūvį, mes nuo grėsmės ėjome prie paslaugų šeimai, vaiko atėmimas tapo galimas tik kraštutiniu atveju. Bet šiandien tas begalinis noras išlaikyti sąvokines painiavas, nepasitikėjimas iš valdančiųjų pusės ministru, sakančiu, kad nereikia papildomos sąvokinės painiavos į sutartą, visiškai kompromisinį variantą, tai vertinu labai neigiamai ir neatsakingai“, – kalbėjo M. Navickienė.
Siūlymą palaikęs konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys tvirtino, jog minimas reikšmingos žalos kriterijus „aiškiai pasako, kad pavojus dėl pavojaus negalėtų tapti vaikų atiminėjimo priežastimi“.
„Žmonės su 28 tūkst. parašų palakė formuluotę, kokią mes įrašėme, žmonės palaikė konstitucinę teisę pagal savo įsitikinimus auklėti vaikus, kai kitoje pusėje – valdininkiškas įsivaizdavimas, kaip tėvai turi auklėti vaikus“, – sakė R. J. Dagys.