Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Ar kyla rimta grėsmė, o gal visuomenė per daug panikuoja? Ko imsis Sveikatos apsaugos ministerija? Apie visa tai laidoje „DELFI diena“ pokalbis su ministru Aurelijumi Veryga.
– Apie skiepus ir tymų protrūkį dabar kalbama kasdien. Kaip manote, kas staiga nutiko? Ar iš tikrųjų prasidėjo epidemija?
– Du svarbūs dalykai. Labai gerai, kad mes apie tai kalbame, nes esu jau ne kartą minėjęs, kad tymai grįžo. Mums svarbu apie tai kalbėti, nes tai buvo liga, kuri anksčiau jau buvo dingusi, o dabar grįžo.
Nereikia epidemijos, užtenka net ir kelių atvejų, jeigu suserga keli mūsų piliečiai. Tie, kurie nevakcinuoti, o ir saugusieji yra pradėję sirgti, tie, kurie turbūt turėjo nepakankamą vakcinaciją. Atsirado galimybė ligai plisti, o ko tikrai nenorėjome, tai – panikos, to tikrai nereikia, tai nėra geriausias patarėjas.
Bėgti skiepytis, jeigu jums nėra būtina, tai to tikrai nereikia. Tie, kuriems reikia labiausiai skiepytis, jie to net nesiruošia daryti, ypač tie, kurie yra nusiteikę prieš skiepus. Jie gauna eterio ir klaidina visuomenę. Šiandien dar kartą kreipiamės ir žiniasklaidoje, esame tokioje panašioje situacijoje kaip su savižudybėmis.
Su visa pagarba demokratijai, jeigu mes vienoje laidoje ar eteryje sodinsime žmones, kurie kalba ne apie mokslą, o apie sąmokslo teorijas, ir jie sės tas idėjas, mes nesuvaldysime situacijos. Pasirodo, kad ne visiems žmonėms prioritetas yra gydytojai. Dalis žmonių patiki sąmokslo teorijomis.
– Galbūt reikėtų aiškintis, iš kur tie žmonės gavo tokią informaciją ir kodėl jie ją skleidžia?
– Tai būtų sudėtinga, nes tai yra žmonės, kurie tiesiog yra įsitikinę savo tiesa, tai bus sunku nuneigti. Kaip ir sakiau, nereikia tikėtis racionalios diskusijos. Tai būtų kaip bandymas susikalbėti skirtingomis kalbomis, nes tie žmonės kalbasi visiškai skirtingai, jie naudoja labai keistus argumentus ir gyvena kažkokiose paralelinėse visatose.
Bandyti juos įtikinti – nelabai įsivaizduoju. O dažniausiai persigalvojama tada, kai susiduriama su pasekmėmis, bet tada jau gėda pasakyti, kad turėjau kitokias nuostatas, bet paprastai tie žmonės jau neina niekur kalbėti ir paskiepija savo vaikus.
– Yra pradėta kalbėti net apie privalomą skiepijimą. Gal tai būtų sprendimas?
– Ne kartą esu sakęs, kad nemanau, jog tai suveiktų. Yra šalių, kurios turi tokius privalomus skiepijimus, bet tymų protrūkiai ten nedingo.
Per mėnesį tokios situacijos nesuvaldysime, privalomas skiepijimas reikalingas nebent vaikams, o suaugusieji juk taip pat gali susirgti. Tai reiškia, kad vien tik privalomu skiepijimu situacijos mes tikrai neišspręsime.
Žinoma, visuomenė gali apie viską diskutuoti, jeigu Seimas nuspręstų, kad reikia, tai būtų politikų sprendimas, ir institucijos turėtų tai įgyvendinti.
– Ko imsis Sveikatos apsaugos ministerija?
– Galiu tik pakartoti, kad labai gerai, kad mes pagaliau kalbamės. Reikia diskutuoti ne tik apie skiepus ar tymus.
Tymai nėra vienintelė liga, kuri gali grįžti, jeigu nustosime skiepytis. Dabar skiepijamės nuo daug ligų ir yra galimybė, kad gali grįžti ne viena liga, jeigu užmiršime, ką daryti. O kalbant apie skiepijimą ir tymus, yra sudėliotos įvairios priemonės, ką reikėtų daryti.
Yra planuojama pirkti papildomai vakcinų, dabar vyksta derybos ir su gamintojais, yra pirkimo sąlygos dėliojamos, stebime, kur protrūkis yra didžiausias, situacija skiepijimo – labai skirtinga. Todėl svarbu pasitikėti šeimos gydytojo vaidmeniu, autoritetu aiškinant tėvams, kurie turi nepagrįstų baimių.
– Ar nėra problemos dėl vakcinų trūkumo?
– Yra dvi dedamosios. Vaikams, kuriems reikia skiepytis pagal skiepų kalendorių ir suaugusiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su tais, kurie serga tymais. Vakcinų yra, jų taip sau niekas neatidavinėja, šių vakcinų mes turime, jų kiekis yra tiksliai apskaičiuotas.
Tačiau paskiepyti tokią dalį populiacijos, kuri gali neturėti imuniteto, tikrai nėra galimybės, ne tik pas mus, bet ir kitose Europos šalyse. Poreikis yra išaugęs, čia nėra sausainiai, tai nėra prekė, kurią galima labai ilgai laikyti šaldytuve.
– Ar nėra geriau tiesiog persirgti ta liga, o ne skiepytis?
– Ne, nėra geriau, jeigu liga būtų nepavojinga, neturėtų komplikacijų, tai gal ir būtų galima taip sakyti. Tokia nuomonė kartais nuskamba, bet tai labai pavojingas kelias: žaisti savo gyvybe nežinant, kaip viskas baigsis, nes ši liga tuo ir pavojinga, kad vaistų nuo paties viruso nėra.
Galima tik simptomiškai gydyti žmogų ir tikėtis, kad žmogaus organizmas atlaikys ligą ir su ja susitvarkys. Tai yra labai pavojingas bandymas tokiu būdu susitvarkyti su liga.
– Ar nereikėtų pradėti galvoti apie ankstesnį skiepijimą?
– Nesu imunologas, nedrįsčiau komentuoti paties skiepų kalendoriaus. Tikrai tiek daug nežinau, nes vakcinų yra ne viena, į vieną vietą jų sudėlioti negalima.
Visą pokalbį žiūrėti DELFI DIENA įraše.