Lietuvos ekonomikos konferencijai parengtose skaidrėse, kur pristatomas „Vilmorus“ tyrimas, matoma, kad, jei antrame ture susitiktų I. Šimonytė ir S. Skvernelis, tuomet laimėtų I. Šimonytė, už kurią balsuotų 39,4 proc. respondentų. Už S. Skvernelį balsuotų 28,2 proc. apklaustųjų. Likusieji 32,3 proc. nebalsuotų už nei vieną kandidatą arba neateitų į rinkimus.
Jei antrame ture susitiktų G. Nausėda ir Saulius Skvernelis, tuomet laimėtų G. Nausėda, už kurį balsuotų 45 proc. respondentų. Už S. Skvernelį balsuotų 26,3 proc., o likusieji 28,6 proc. nebalsuotų nei už vieną iš jų arba neateitų į rinkimus.
Jei antrame ture susitiktų G. Nausėda ir I. Šimonytė. Tuomet už G. Nausėdą balsuotų 35,6 proc. , už I. Šimonytę – 28,4 proc., o nei už vieną iš jų arba į rinkimus neateitų 35,9 proc. respondentų.
„Manau, kad įdomiausias scenarijus būtų, (jei susitiktų) G. Nausėda su I. Šimonyte. Skirtumas (jų vertinimuose) yra labai nedidelis G. Nausėda – 23,5 proc., I. Šimonytė – 22 proc. Jeigu imituojamas antras turas, tas skirtumas padidėja. Tikriausiai taip atsitinka dėl to, kad pas G. Nausėdą visada buvo platesnis elektoratas“, – sakė „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.
Požiūriai į bendradarbiavimą su Seimo dauguma išsiskyrė
Nagrinėjant rinkėjų nuostatas dėl būsimo prezidento bendradarbiavimo su Seimo dauguma matyti, kad labai panaši dalis apklaustųjų mano, kad prezidentas turėtų labiau bendradarbiauti su valdančiąja Seimo dauguma (39,8 proc.), ir, kad prezidentas turėtų daugiau dėmesio skirti valdančiosios Seimo daugumos veiklos kontrolei (38,9 proc.).
21 proc. respondentų neturi nuomonės šiuo klausimu, o 0,3 proc. apklaustųjų rinktųsi kokį nors kitą atsakymą.
Tam, kad naujasis prezidentas turėtų bendradarbiauti su Seimo dauguma labiausiai pritaria S. Skvernelio rėmėjai. 54,3 proc. jų pasisakė už bendradarbiavimą, o 30,4 proc. už didesnę Seimo daugumos kontrolę.
Kitų kandidatų rėmėjai labiau palaikė idėją, kad Seimo daugumai reikia daugiau kontrolės. Taip manė 44,7 proc. G. Nausėdos ir 46,4 proc. I. Šimonytės rėmėjų. Atitinkamai 33,6 ir 35,9 proc. jų manė, kad reikia labiau bendradarbiauti.
Ekonomika – prioritetas nr. 1
Iš sričių, kurioms naujai išrinktas prezidentas turėtų skirti didžiausią dėmesį, 34,3 proc. respondentų išskyrė ekonomikos vystymą – „siekiant, kad būtų užtikrinama spartesnė Lietuvos ekonomikos pažanga“.
27,6 proc. respondentų pasirinko, kad būsimas prezidentas didžiausią dėmesį turėtų skirti užsienio politikai, siekiant palankiausios aplinkos Lietuvos verslo plėtrai.
26,1 proc. respondentų manė naujasis šalies vadovas didžiausią dėmesį turėtų skirti skaidrumui, siekiant, kad teisinė sistema, politika bei žiniasklaida vaduotųsi iš korupcinių įtakų.
11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems sunku pasakyti, kam naujai išrinktas prezidentas turėtų skirti daugiausiai dėmesio.
Tam, kad ekonomika yra svarbiausias prioritetas, labiausiai pritaria G. Nausėdos ir S. Skvernelio rėmėjai. Taip teigė atitinkamai 40,4 ir 32,6 proc. jų. Tarp I. Šimonytės rėmėjų taip masto 29,1 proc. apklaustųjų.
Sąlyginai didelė dalis I. Šimonytės rėmėjų mano, kad svarbiausia yra užsienio politika. Taip teigė 34,5 proc. jos rėmėjų, o tarp palaikančiųjų G. Nausėdą ir S. Skvernelį taip teigė atitinkamai 24,3 ir 29,9 proc. apklaustųjų.
Skaidrumą prioritetu įvardijo 25,5 proc. G. Nausėdos, 26,8 proc. I. Šimonytės ir 28,8 proc. S. Skvernelio rėmėjų.
Požiūriai į demokratijos būklę išsiskyrė
Vertindami bendrą valstybės gerovės būklę, labai panaši dalis apklaustųjų (30,2 proc. ) mano, kad Lietuvos valstybė, jos ekonomika, teisinių sistemų skaidrumas bei demokratinės sistemos pastaraisiais metais patiria nuosmukį, ir mąsto priešingai arba kad situacija nesikeičia. 29,5 proc. respondentų mano, kad šie elementai pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėja, o 29,9 proc. respondentų teigia, kad situacija nesikeičia. 10,3 proc. nežinojo, ką atsakyti.
Nagrinėjant pagal kandidatus, labai panaši G. Nausėdos rinkėjų dalis mano, kad demokratija stiprėja, ir masto priešingai – atitinkamai 31,9 ir 32,3 proc., o 26,4 proc. jų mano, kad situacija nesikeičia.
Didžioji dalis – 40,5 proc. I. Šimonytės rinkėjų mano, kad demokratija stiprėja, 23,6 proc. jų mano, kad demokratija silpnėja, o 26,8 proc. teigė, kad situacija nesikeičia.
32,6 proc. S. Skvernelio rėmėjų manė, kad demokratija stiprėja, 28,8 proc. teigė, kad ji silpnėja, o 31 proc. respondentų nuomone situacija nesikeičia.
Patyrinėjo antro pasirinkimo galimybę
„Vilmorus“ sociologai taip pat patyrinėjo, kaip pereitų vieno kandidato balsai kitam. Pavyzdžiui, matyti, kad balsai G. Nausėdai didesne dalimi pereitų I. Šimonytei. Jei G. Nausėdos nebūtų, tuomet 44,3 proc. respondentų teigė, kad balsuotų už I. Šimonytę, 11,9 proc. – už S. Skvernelį, 16,5 proc. rinktųsi kokį nors kitą kandidatą , 21,3 proc. nežino, kaip balsuotų, o 6 proc. nebalsuotų.
Jei I. Šimonytės neliktų rinkimų kovoje 55 proc. jos rėmėjų balsuotų už G. Nausėdą, 9,1 proc. – už S. Skvernelį, 17,7 proc. – už kitą kandidatą, 16,4 proc. nežino, kaip balsuotų, 1,8 proc. respondentų nebalsuotų.
S. Skvernelio rinkėjai (34,8 proc.) labiausiai būtų linkę palaikyti kokį nors kitą kandidatą. 18,5 proc. jų S. Skverneliui iškritus iš kovos balsuotų už G. Nausėdą, 10,3 proc. – už I. Šimonytę, 31 proc. nežino, kaip balsuotų, o 5,4 proc. nebalsuotų.
Padaugėjo rinkėjų, kurie dalyvautų rinkimuose
Kovą padaugėjo rinkėjų, kurie tikrai dalyvautų prezidento rinkimuose. Tokių vasarį buvo 47,5 proc., o kovą – 53,7 procento. Greičiau dalyvautų rinkimuose – atitinkamai 34,5 ir 29,7 proc. apklaustųjų.
Vasarį 4,9 proc. apklaustųjų teigė, kad greičiau nedalyvautų rinkimuose, kovą taip atsakė 4,6 proc. respondentų. Tikrai rinkimuose būtų nedalyvavę vasarį 4,1 proc. , o kovą – 3,8 proc. respondentų.
9,1 proc. respondentų vasarį ir 8,2 proc. kovą teigė, kad jiems yra sunku pasakyti, ar atvyktų į rinkimus.
Nagrinėjant tuos rinkėjus, kurie vasarį atsakė, kad tikrai dalyvaus rinkimuose, matyti, taip masto 37 proc. 18-29 m. amžiaus asmenų, ir 57 proc. septyniasdešimtmečių ir vyresnių, 49 proc. lietuvių ir 31 proc. Lietuvos rusų.
Į rinkimus buvo tikrai pasiryžę ateiti 47 proc. rinkėjų be vidurinio išsilavinimo, ir 60 proc. tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Tikrai dalyvausią rinkimuose teigė 22 proc. bedarbių, 25 proc. asmenų, kurių pajamos yra iki 200 eurų šeimos nariui, ir 62 proc. respondentų, kurių pajamos yra 601 euras ir daugiau.
Vilniuje tikrai į rinkimus ateiti buvo pasiryžę 57 proc. apklaustųjų, bendrai didžiuosiuose miestuose – 54 proc., rajonų centruose – 39 proc., kaime – 44 proc. respondentų.
Pagal apklausą, į rinkimus buvo pasiryžę ateiti 70 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, 59 proc. – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir 49 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjų. Tačiau nebūtinai tų partijų rėmėjai automatiškai balsuoja būtent už tos partijos remiamą kandidatą.
Žiūrėdama į skaičius, kurio kandidato rinkėjas tikrai žada ateiti į rinkimus, kol kas labiausiai galėtų džiaugtis I. Šimonytė. Vasario mėnesio apklausos duomenimis, 70 proc. jos rėmėjų tikrai planavo ateiti prie balsadėžių. Tokį patį pasiryžimą išsakė ir po 55 proc. G. Nausėdos ir S. Skvernelio rinkėjų.
Išryškėjo kandidatų rėmėjų socialinis portretas
Nagrinėjant kandidatų rėmėjus pagal socialinius demografinius ypatumus matyti, kad jaunimo (18-29 m.) grupėje favoritė yra I. Šimonytė, kurią palaiko 32,3 proc. šio amžiaus respondentų, G. Nausėdą ir S. Skvernelį – atitinkamai 17,3 proc. ir 11,3 proc. apklaustųjų.
O vidutinio amžiaus (40-49 m.) rinkėjų favoritas yra G. Nausėda, kurį šio amžiaus grupėje palaiko 26,4 proc. respondentų, o I. Šimonytę ir S. Skvernelį – atitinkamai 19 ir 18,2 proc. apklaustųjų.
Populiariausias tarp pensininkų yra S. Skvernelis, už kurį balsuotų 24,1 proc. šios kategorijos respondentų, ir G. Nausėda, už kurį balsuotų 23,6 proc. apklaustųjų. Už I. Šimonytę balsuotų 20,8 proc. pensininkų.
Bet I. Šimonytė yra populiariausia tarp studentų, kur už ją balsuotų 34,5 proc. respondentų, o už G. Nausėdą ir S. Skvernelį – atitinkamai 20,7 ir 17,2 proc. respondentų. Ji taip pat yra labiausiai palaikoma žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Šioje kategorijoje už I. Šimonytę balsuotų 31,6 proc., už G. Nausėdą – 26,4 proc., už S. Skvernelį – 11,9 proc. respondentų.
Tarp dirbančių, turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių, daugiausiai – 29,7 proc. palaikytų G. Nausėdą, 28,5 proc. – I. Šimonytę, o 12 proc. – S. Skvernelį. Darbininkų tarpe populiariausias yra G. Nausėda, už kurį balsuotų 19,7 proc. respondentų, 16,2 proc. apklaustųjų balsuotų už I. Šimonytę, o 16,8 proc. – už S. Skvernelį.
Tarp tų, kurių pajamos yra 601 euras ir daugiau, didžiausią palaikymą turi I. Šimonytė, už kurią balsuotų 32 proc. šios grupės respondentų, už G. Nausėdą – 26,8 proc., o už S. Skvernelį – 12,4 proc. respondentų.
Patyrinėjo partijų elektoratus
Kovą atliktoje apklausoje „Vilmorus“ taip pat patyrinėjo, kurios partijos elektorato daugiausiai nusiriekia, kuris rinkėjas. Taip pat, kaip jiems sekasi miestuose, rajonų centruose ir kaimuose.
Didžioji dalis TS-LKD elektorato – 68,7 proc. rinkėjų palaikytų šios partijos remiamą I. Šimonytę, tačiau nemaža dalis – 21,1 proc. šių rinkėjų balsuotų už G. Nausėdą ir tik 1,2 proc. jų – už S. Skvernelį.
Valstiečių-žaliųjų elektoratas (60,8 proc. šios grupės apklaustųjų) taip pat buvo labiausiai linkęs balsus atiduoti šios partijos iškeltam kandidatui S. Skverneliui, o 15,9 proc. jų balsuotų už G. Nausėdą, 9 proc. – už I. Šimonytę.
Daugiausiai Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjų – 22,4 proc. balsuotų už G. Nausėdą, 16,5 proc. – už S. Skvernelį, 11,8 proc. – už I. Šimonytę. Už G. Nausėdą balsuotų ir didžioji dalis (36,7 proc.) tų, kurie palaiko Tvarką ir teisingumą. Šioje grupėje 20,4 proc. respondentų savo balsą atiduotų I. Šimonytei, o 4,1 proc. – S. Skverneliui.
Dauguma (28,3 proc.) Darbo partijos rėmėjų balsuotų už S. Skvernelį, 20,8 proc. – už G. Nausėdą, 18,9 proc. – už I. Šimonytę.
Už G. Nausėdą balsuotų 30,7 proc. tų, kurie nežino, kurią partiją palaiko. Už I. Šimonytę šioje rinkėjų grupėje balsą atiduotų 16 proc., o už S. Skvernelį – 6,1 proc. respondentų.
Nagrinėjant geografiškai matyti, kad I. Šimonytė yra populiariausia Vilniuje, kur už ją balsuotų 36,4 proc. respondentų, o už G. Nausėdą ir S. Skvernelį – atitinkamai 23,1 proc. ir 11,8 proc. apklaustųjų.
Kituose didžiuosiuose miestuose pirmauja G. Nausėda, kur už jį balsuotų 27,3 proc. apklaustųjų, o už I. Šimonytę ir S. Skvernelį – atitinkamai 17,7 proc. ir 13 proc. respondentų. Rajonų centruose irgi yra pirmas G. Nausėda, kur jį palaiko 23,2 proc. apklaustųjų, o I. Šimonytę ir S. Skvernelį – atitinkamai 18 ir 18,8 proc. respondentų.
Kaime populiariausias S. Skvernelis, kur jį palaiko 25,8 proc. respondentų, o G. Nausėdą ir I. Šimonytę – 21,2 ir 19,3 proc. apklaustųjų.