BNS pateikia svarbiausias citatas iš Rytų Europos studijų centre vykusios valandos diskusijos:

1. Politikos tęstinumas.

„Užsienio ir saugumo politika remiasi gana plačiu politinių jėgų konsensusu. Dėl esminių principinių nuostatų labai didelių skirtumų nematyti. Manau, kad tai didelė vertybė. Tuo požiūriu man nepavyktų kalbėti apie kažkokius ypatingus pokyčius Lietuvos užsienio politikos srityje“.

2. Integracija į Vakarus.

„Mūsų interesas – visapusiška ir gili integracija į Vakarus ir mūsų buvimas transatlantinės erdvės dalimi. Mūsų saugumo tiltą laiko dvi pagrindinės atramos – NATO ir ES. Žinoma, reikia matyti, kad ir vienai, ir kitai atramai būdingi tam tikri bruzdesiai ar rimti klausimai, kurių sprendime mums teks dalyvauti. Tai nebus taip paprasta ir taip aišku, kaip buvo iki pastarosios finansų krizės“.

3. Saugi erdvė Lietuvoje.

„Pirmas ramstis – tolesnis krašto gynybos stiprinimas, geras pagrindas yra partijų nacionalinis susitarimas. Antras – Lietuvos atsparumas įtakoms per energetiką, per infrastruktūrą, informacinius – kultūrinius kanalus, neskaidrias verslo schemas. Trečias – mūsų ekonominio modelio keliami iššūkiai krašto saugumui, kai didžiąją dalį pajamų uždirbame iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, susiduria užburtas ratas, kai esame pasmerkti ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti pigią darbo jėgą ar pigius energetikos išteklius“.

4. ES politikoje – ne tik prašytojai.

Lietuva turėtų persijungti iš režimo, kai mes norime gauti – norime gauti dėmesio savo klausimams, norime gauti daugiau struktūrinių fondų pinigų, norime rankiotis vyšnias nuo torto. Bet jei esame vienminčių būrys, vadinasi, turime suprasti, kad ne tik mes turime klausimų, kurie skauda, bet ir kiti bendrijos nariai, ir tuos klausimus turime atviromis akimis diskutuoti. Labai svarbus diskusijų objektas bus vadinamasis socialinis ramstis. Nesakau, kad man imponuoja Emmanuelio Macrono idėja visur suvienodinti minimalią algą, tačiau akivaizdu, kad Lietuva ilgą laiką šiek tiek per stipriai naudodama iš ES gaunamą paramą nepradėjo spręsti savo vidinių pamatinių problemų dėl viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos“.

5. Taisyklėmis paremtas pasaulis.

„Mažai šaliai visada yra lengviau apsiginti savo interesus tada, kada taisyklės yra labai aiškios ir kada yra galimybės veikti per tam tikras koalicijas taip sustiprinant savo balsą. Mūsų koalicijos visada iki šiol buvo vertybinės – turiu minty NATO, ES, EBPO. Mūsų galimybės dvišaliu pagrindu bandyti išlošti iš derybų su dideliais žaidėjais gali neduoti gero rezultato, o per tarptautinius aljansus galime pastiprinti savo balsą. Tikiuosi, kad mūsų koalicijos ir toliau bus vertybinės ir remsis pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei“.

6. Neginčytinas JAV vaidmuo.

„JAV vaidmuo ir svarba mūsų gyvenime yra didžiulis ir neginčytinas, bet ypatingai svarbus JAV lyderiaujantis vaidmuo NATO. Mūsų pastangos turi būti padėti JAV atkreipti kitų NATO partnerių dėmesį į tai, kaip svarbu mums visiems solidariai ir vienodai matyti kylančias grėsmes ir prie jų sprendimų prisidėti“.

7. Kinijos grėsmė.

„Kai kalbame apie bendravimą, verslo projektus, turime labai aiškiai matyti ir grėsmes, ir nepageidautinus reiškinius, kurie su tuo ateina – intelektinės nuosavybės pažeidimus, žvalgybinės veiklos dalyvavimą, žmogaus teisių klausimus. Santykių paritetas geriau galėtų būti sprendžiamas ES lygiu nei mūsų kažkokių asmeninių bandymų nusigriebti kažkokią grietinėlę“.

8. Lenkija ir Baltijos šalys

„Lenkija ir Baltijos šalys mums nepaprastai svarbios. Lenkijos atveju reikia pasidžiaugti santykių šiltėjimu ir intensyvėjimu, nes daugelį grėsmių matome panašiai, ypač jei kalbame apie Rusijos veiksmus perbraižant pasaulio sienas. Kalbant apie Baltijos šalis, iki šiol galime matyti, kad yra labai daug pastangų mūsų trijulę bandyti išpjaustyti, ir paprastai tose pastangose dalyvauja mums žinoma šalis. Nepakanka dėmesio mūsų nuoširdžiam broliškam pasišnekėjimui su broliais latviais ir broliais estais, kai bandoma mus priešinti dėl trečiosios šalies interesų“.

9. Su Rusija nėra apie ką kalbėti.

„Yra dalykai, kurie ant žemės sprendžiasi techniniu lygiu, kaip sienos demarkavimai. Ar mes galime kaip valstybės, kaip tam tikri antstatai apie kažką bendrauti? Manau, kad labai sudėtingai. Tiksliau sakant, ne. Nes vertybiniu požiūriu mes niekaip negalime apsimesti, kad nematome nei pastangų keisti pasaulio tvarką, keisti pasaulio sienas, eksportuoti į Vakarų pasaulį korupciją, pinigų plovimą. Lietuva dažnai būdavo vadinama vieno klausimo valstybė, nes visada kalbėdavo apie Rusiją. Vėliau pamatėme – deja, labai didele kaina, kad tas kalbėjimas turi labai daug pagrindo. Tuo pagrindo turėtume bandyti kalbėtis su ES partneriai, kad vieninga strategija tos šalies atžvilgiu yra vertinga“.

10. Atstovavimas ES viršūnių susitikimuose.

„Klausimai Europos Vadovų Taryboje būna įvairaus turinio. Kartais, matyt, labiau pridera tose diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais – premjerui. Bet aš manau, kad ta struktūra, kuri dabar susidėliojusi, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai ir aš nesiūlyčiau to keisti“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (346)