Penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu opozicinės partijos paskelbė, kad lyderio postas atiteko Liberalų sąjūdžiui – frakcijos seniūnei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Lyderio postą šį rudenį turėtų perimti socialdemokratai, o kitų metų kovą, prieš Seimo rinkimus – konservatoriai.
Konferencijoje opozicinės frakcijos, liberalų frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen, TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir LSDP frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, paskelbė, kad susitarimas įvyko norint apginti demokratiją.
„Atsižvelgdami į tai, kad Seimo valdančioji dauguma sistemingai bando varžyti visuomenės ir opozicijos demokratines teises, piktnaudžiauja valdžios suteikiamais administraciniais resursais, daro spaudimą žiniasklaidai bei nepriklausomoms institucijoms ir siekdami galimybės efektyviau stabdyti vis dažnėjančias žalingas demokratijai iniciatyvas“, – susitarimo pagrindą įvardijo opozicinės frakcijos.
Opozicinės frakcijos susitarė opozicinių frakcijų vadovu skirti Viktoriją Čmilytę-Nielsen, opozicijos lyderio pareigas rotuoti tarpusavyje, remdamiesi frakcijų dydžio proporcingumo principu. Opozicinės frakcijos, veikdamos opozicijoje, dirbs, teiks įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, balsuos ir siūlys alternatyvias politines idėjas savarankiškai, vadovaudamosi savo partijų programomis bei vertybinėmis nuostatomis.
Rotacija vyksta tokia tvarka: pirmąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) opozicijos lyderio pareigas eina LS frakcijos seniūnas, antrąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d.) – LSDP frakcijos seniūnas, trečiąją ir ketvirtąją (nuo 2020 m. kovo 10 d. iki šios Seimo kadencijos pabaigos) – TS-LKD frakcijos seniūnas.
„Šis susitarimas yra reikšmingas, juo siekiama vienytis prieš daugumos iniciatyvas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, įvardydama, kad valdančiųjų iniciatyvos esą dažnai kertasi su demokratijos principais.
Jos teigimu, opozicija sieks ginti žmgaus laisves ir teises.
„Akivaizdu, kad fragmentuota ir susiskfaldžiusi opozicija nėra efektyvi, – teigė V. Čmilytė-Nielsen ir įvardijo, kas vienija opozicines frakcijas. – Pagarba vakarietiškai šiuolaikinei demokratijai ir jos pagrindams, kurie dažnai atsiduria valdančiųjų taikiklyje.“
V. Čmilytė-Nielsen įvardijo, kad opozicijai neramu dėl valdančiųjų iniciatyvų.
„Dabar situacija tokia, kad valdančiosios daugumos pagrindinės partijos tapo žymiai agresyvesnės, gal dėl to, kad prezidento rinkimų agitacija, gal siekiama konsoliduoti savo rinkėjus, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. – Turime sėsti ir susitarti tautos ir valstybės gyvenimo klausimus, nes būtent to iš mūsų nori rinkėjai, nori žmonės, kad mes nesipyktumėme, o tartumėmės kiekvienu valstybės klausimu.“
Frakcijų seniūnai teigė, kad opozicija pagaliau rado bendrą kalbą ir vylėsi, kad darbas taps intensyvesnis.
„Opozicija per paskutinius metus įrodė, kad gali dirbti drauge, – teigė G. Landsbergis. – Nemažai iniciatyvų jau buvo įgyvendintos drauge.“
G. Landsbergio teigimu, opozicijų susitarimą paskatino „valstiečiai“ ir pridūrė, kad „reikia jiems padėkoti“. „Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir kita jų kompanijos dalis pasirinko oponentais visus, ką įmanoma Lietuvoje, – teigė G. Landsbergis. – Jiems nepatiko ir Gintautas Paluckas, ir demokratai, liberalai. Bandau surasti, su kuo jie dar nesusipykę.“
„Totalitarinio karo akivaizdoje gimsta netikėtos draugystės“, – tvirtino G. Landsbergis ir pridūrė, kad būtina vienytis norint atlaikyti „trejus metus vykstantį puolimą“.
Pagarba demokratijai ir konstitucijai buvo ir tuomet, kai valstybė kūrėsi, išliks ir dabar, kalbėjo G. Landsbergis.
O kodėl opozicijai nepavyko pasiekti susitarimo anksčiau? „Pradžioje kadencijos dar nebuvome susidūrę su valdančiųjų metodais. Matome vis agresyvėjančius veiksmus. Daug iniciatyvų, kuriomis siekiama keisti konstituciją, – vardijo V. Čmilytė-Nielsen. – Matydami priėmėme sprendimą, kad reikia vienytis. Kitas dalykas, aš linkusi nesižvalgyti atgal.“
Lyderio rotacijos principas, anot J. Sabatausko, nėra naujas. „Tai nėra naujas metodas, taip opozicijos lyderis buvo ir kai kuriose ankstesnėse kadencijose. Tai ne mūsų išrastas dalykas“, – teigė J. Sabatauskas.
Pirmiausia lyderio postą užimt liberalai, vėliau jį perims socialdemokratai, o paskutinieji prie vairo stos konservatoriai. Frakcijų seniūnų teigimu, jie norėjo, kad pirmoji pareigas užimtų moteris, o vėlesnis pasildalijimas esą nebuvo toks reikšmingas, tad posto, kuris konservatoriams atiteks prieš pat Seimo rinkimus, jie nesureikšmino.
„Norėjome, kad Viktorija būtų pirmoji ir ta simboliką mes matome labai smarkiai“, – kalbėjo J. Sabatauskas. G. Landsbergis jam pritarė pridurdamas: „Sauliui Skverneliui simbolika taip pat svarbi“.
G. Landsbergis taip priminė S. Skvernelio prezidentinių rinkimų komandos pristatymą, kuriame dalyvavo dalis komandos ir iš kelių žmonių net trys buvo moterys, kurias kandidatas įvardijo kaip savo patikėtines.
Eugenijaus Gentvilo vadovaujami liberalai Seime turi 12, Gintauto Palucko socialdemokratai – 8, Gabrieliaus Landsbergio konservatoriai – 32 atstovų frakcijas.
Po savivaldybių rinkimų iš liberalų pasitrauks Vitalijus Gailius – jis išrinktas Joniškio meru. Dar vienas liberalas – Arūnas Gelūnas – taip pat trauksis į naujas pareigas – laimėjo Lietuvos Dailės muziejaus vadovo konkursą.
Pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai.