Galimo fizinio smurto atvejais daugiau nei 48 proc. fizinį smurtą prieš vaikus galimai naudojo artimi pilnamečiai asmenys (2016 m. - 53 proc., 2017 m. - 55 proc.). Galimo psichologinio smurto atvejais net 97 proc. atvejų galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (2016 m. - 88 proc., 2017 m. - 87 proc.), o beveik visi nepriežiūros atvejai fiksuoti tik dėl artimų pilnamečių asmenų, t. y. 99 proc. (2017 m. - 97 proc.). Seksualinį smurtą vaikai dažniau patyrė nuo svetimų pilnamečių asmenų, tai sudarė beveik 62 proc. visų atvejų (2016 m. - 54 proc., 2017 m. - 48 proc.).

Iš Tarnyboje turimų duomenų apie ypatingus atvejus matyti, kad dažniausiai seksualinį smurtą naudojo vaikui pažįstami svetimi pilnamečiai asmenys (motinų sugyventiniai, tolimesni giminaičiai, vyresni vaiko draugai ir kt.). Pavyzdžiui, 2018 metais daugiau nei pusės visų seksualinio smurto atvejų metu prieš vaiką smurtavo svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys. Ypatingais laikomi atvejai, kai dėl tyčinių smurtinių veiksmų vaikas mirė ar patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, seksualinės prievartos, prekybos vaikais, taip pat vaiko savižudybės bei bandymo nusižudyti, sukėlusio grėsmę vaiko gyvybei, atvejai.

Skirstant galimo smurto prieš vaikus atvejus pagal prieš vaikus smurtavusius asmenis (svetimi ar artimi), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, pagal kurį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Tai, kad smurto žymių nesimato, nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, nes psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl vertinama aplinkybių visuma.