Kaip skelbia MOSTA, baigiamųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad papildomai mokėsi 47 proc. sostinės dvyliktokų, su korepetitoriais tai darė 40 proc. visų Vilniaus moksleivių.

Kitose šalies vietovėse korepetitorius pasitelkė du iš penkių dvyliktokų.

Apklausos vykdytos 2017-ųjų sausį-gegužę. Pasak MOSTA atstovų, jos paskelbtos tik dabar, nes užtruko jų analizė.

„Korepetitoriaus paslaugomis dažniau naudojasi tie moksleiviai, kurie savo mokymąsi apibūdina kaip sistemingą ir atsakingą. Taip pat pastebime, kad kur kas dažniau korepetitorių paslaugomis naudojasi gerai besimokantys dvyliktokai“, – pranešime teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Anot MOSTA, papildomai mokėsi apie pusė moksleivių, turinčių 9-10 balų pažymių vidurkį, beveik 40 proc. turėjusiųjų 7-8 balų vidurkį ir tik apie penktadalis moksleivių, kurių vidurkis buvo ne aukštesnis nei 6 balai.

Tyrimas atskleidė, kad vaikai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip pasiturinčią, dažniau naudojasi korepetitorių paslaugomis: apie pusė dvyliktokų, kilusių iš ekonomiškai stipresnių šeimų, nurodė bent kartą per praėjusius metus mokęsi su korepetitoriaus pagalba ar lankė kursus. Tuo metu iš ekonomiškai silpnesnių šeimų korepetitoriaus paslaugomis galėjo pasinaudoti šiek tiek daugiau nei trečdalis moksleivių. Korepetitoriaus poreikį išreiškė panašus skaičius moksleivių abiejose grupėse.

Mokslo ir studijų centro tyrimas taip pat atskleidė, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniausiai papildomai mokėsi vieną dalyką, o labiau pasiturintys jų bendramoksliai samdė 2 ir daugiau korepetitorių. Tris ir daugiau dalykų papildomai mokėsi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos.

„Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai žemo socioekonominio statuso moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas“, – sako G. Jakštas.

Pagrindine korepetitorių pasitelkimo priežastimi dvyliktokai nurodo dalyko turinio neįsisavinimą pamokų metu – to negalintys padaryti nurodė 44 proc. moksleivių, pasitelkiančių korepetitorius. Trečdalis tvirtina, kad jų turimi mokytojai prastai išaiškina dalyko turinį.

MOSTA teigimu, mokytojai į savo darbą žvelgia mažiau kritiškai: vos 1 proc. mokytojų teigia, kad korepetitorius moksleiviai renkasi, nes mokytojai prastai aiškina mokomojo dalyko turinį, o 44 proc. mano, kad tai vyksta dėl moksleivių negebėjimo per pamoką įsisavinti dalyko turinio. Penktadalis mano, kad dvyliktokai renkasi korepetitorius dėl tėvų ar kitų artimųjų daromos įtakos.

G. Jakštas, lygindamas apklausas su ankstesnėmis, pastebi, kad šios tendencijos kinta mažai.

Apklausas viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus Dominus“ vykdė 2017-ųjų sausio-gegužės mėnesiais. Tyrime iš viso apklausti 1068 moksleiviai. Taip pat atskirai apklausti mokytojai, dėstytojai, studentai.