Kaip teigiama Rinkliavų įstatymo aiškinamajame rašte, įstatymų projektų tikslas – sumažinti neigiamą poveikį Lietuvos piliečiams bei verslo subjektams ir Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams ir veiklą vykdantiems JK verslo subjektams, JK išstojus iš ES be susitarimo, užtikrinant mokestinės aplinkos tęstinumą.
Taip pat nustatyti, kad išstojus JK iš ES be susitarimo pereinamuoju laikotarpiu būtų užtikrintas Lietuvos ir JK piliečių, kurie laikomi buhalteriais profesionalais, nes yra JK auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, nariai, teisių tęstinumas.
Atsižvelgiant į tai, kad JK planuoja netaikyti dokumentų išdavimo mokesčio Lietuvos Respublikos piliečiams, siūloma laikytis abipusiškumo principo ir numatyti, kad JK piliečiams ir jų šeimos nariams, įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki JK išstojimo iš ES dienos, nebūtų imama valstybės rinkliava už prašymų išduoti leidimus gyventi nagrinėjimą ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą, teigiama aiškinamajame rašte.
Šiuo metu JK piliečiams, kaip ES valstybės narės piliečiams, išduodami teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimai, o jų šeimos nariams – ES valstybės narės piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė. JK išstojus iš ES, JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Britanijos išstojimo iš ES dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip ES valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, turės gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymų projektais keliami uždaviniai – nustatyti, kad, JK išstojus iš ES be susitarimo, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu būtų tęsiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų taikymas JK tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms.
Aptaria leidimų gyventi išdavimą britams ir emigrantams aktualius klausimus dėl būsimų pensijų
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti atskirą pagrindą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti JK piliečiams, kurie ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, ir taikyti palankesnes leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Šios šalies piliečiui siūloma išduoti iki 3 metų galiojantį leidimą laikinai gyventi, jeigu jis įdarbinamas pagal darbo sutartį, atvyksta užsiimti verslu ar kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą. Užsienietis galėtų atvykti kartu su šeima, įskaitant atvejus, kai būtų įdarbinamas pagal darbo sutartį. Kitų trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, išskyrus aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, šeimos nariams leidimo laikinai gyventi išdavimas šeimos susijungimo pagrindu galimas tik užsieniečiui pragyvenus Lietuvoje dvejus metus ir turint pagrįstą perspektyvą įgyti leidimą nuolat gyventi, teigiama pranešime spaudai.
JK piliečiams siūloma netaikyti reikalavimo gauti leidimą dirbti. Leidimas laikinai gyventi verslo pagrindu JK piliečiui būtų išduodamas, jeigu jis yra įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, t. y. siūloma netaikyti kitų trečiųjų šalių piliečiams taikomų leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu išdavimo sąlygų dėl įmonės veiklos trukmės, nuosavo kapitalo dydžio, investuotų lėšų ir įdarbintų darbuotojų, teigiama aiškinamajame rašte.
Tačiau, pagal jį, bendrosios leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos (turėti sveikatos draudimą, lėšų pragyventi ir kt.) jiems būtų taikomos. Siūloma šių šalių piliečiams taikyti išlygą dėl laikinojo nedarbo, kuri kitų trečiųjų šalių piliečiams taikoma tik, jeigu jie yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai, t. y. leidimas laikinai gyventi galėtų būti naikinamas, jeigu užsienietis tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Lydinčiais įstatymų pakeitimais siūloma JK piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyti teisę pasinaudoti Lietuvoje veikiančia neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, kurią sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas, tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas specialiesiems poreikiams tenkinti bei užtikrinama teisė gauti šalpos išmokas.
Taip pat siūloma nustatyti teisę JK piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES piliečiams ir jų šeimos nariams gauti išmokas vaikams (vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai), laidojimo pašalpą ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Toks reguliavimas nustatomas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JK piliečiams, kurie jau gyvena Lietuvos Respublikoje arba ketina atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, teigiama aiškinamajame rašte.
Siekiant užtikrinti JK piliečių ir jų šeimos narių teisėtus lūkesčius, siūloma nustatyti, kad tikslinės kompensacijos, šalpos pensijos ir išmokos vaikams, kurios mokamos periodiškai ir buvo paskirtos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams iki JK išstojimo iš Europos Sąjungos dienos būtų mokamos atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis sąlygomis iki teisės į minėtas išmokas pabaigos.
Be to, lydinčiuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad iki JK išstojimo iš ES JK dienos įgytas pensijų socialinio draudimo stažas įskaitomas koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka. Tai leistų užtikrinti, kad nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į JK iki išstojimo iš ES dienos įgytą stažą ir asmuo nepraras įgytų teisių į pensiją. Tokia nuostata ypač aktuali Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dirbo JK gana ilgą laiką ir be draudimo laikotarpių sumavimo principo gali neįgyti teisės į socialinio draudimo pensiją Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar nėra aišku, ar JK išstos iš ES, taip pat nėra aišku, ar nenuspręs atidėti išstojimo momento, siūloma numatyti, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų JK išstojimo iš ES dieną, o pereinamasis laikotarpis truktų 9 mėnesius nuo JK išstojimo iš ES dienos, nenumatant konkrečių datų.
Siekiant išvengti neigiamų teisinių ir praktinių pasekmių JK piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, jiems netekus ES piliečio statuso nuo JK išstojimo iš ES dienos be susitarimo, įstatymo projekte siūloma nustatyti 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu JK piliečiai ir jų šeimos nariai galėtų pasikeisti iki JK išstojimo iš ES dienos išduotus dokumentus, patvirtinančius ES valstybės narės piliečio ar jo šeimos nario teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Siūloma nustatyti Europos Komisijos rekomenduojamą pereinamąjį laikotarpį, kad JK piliečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti dėl savo ketinimų toliau gyventi Lietuvos Respublikoje ir gauti reikiamus leidimus gyventi (leidimų gyventi išdavimo procedūra trunka iki 3 mėnesių).
Sprendžia sveikatos draudimo ir socialinės apsaugos klausimus
Galimas JK išstojimas iš ES be susitarimo paskatino Lietuvos Vyriausybę parengti ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kurie pereinamuoju laikotarpiu sušvelnintų tokio scenarijaus padarinius.
Išstojusi iš ES be susitarimo, JK taptų trečiąja šalimi ir joje nebebūtų taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, todėl tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys JK, tiek JK piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, galėtų likti be privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) apsaugos.
Pavyzdžiui, JK piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, būtų laikomi trečiosios šalies piliečiais, todėl galėtų tapti draudžiamaisiais PSD tik tuo atveju, jei gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba dirbtų turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; Lietuvos piliečiai, studijuojantys JK aukštosiose mokyklose, būtų laikomi studijuojančiais trečiosios šalies aukštosiose mokyklose, todėl nebebūtų draudžiami PSD Lietuvoje valstybės lėšomis, teigiama aiškinamajame rašte.
Įstatymo projektu siekiama JK piliečiams, kurie iki šios šalies išstojimo iš ES datos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvoje, sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas Lietuvoje gauti PSD apsaugą, o Lietuvos gyventojams, studijuojantiems JK aukštosiose mokyklose, pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti PSD valstybės lėšomis.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, siūloma į draudžiamųjų PSD ratą įtraukti JK piliečius ir jų šeimos narius, kurie iki šios šalies išstojimo iš ES datos bus įgiję teisę gyventi Lietuvoje, – jie būtų laikomi draudžiamaisiais PSD tol, kol teisėtai gyventų Lietuvos Respublikoje.
Tokiu atveju, vertinant PSD atžvilgiu, būtų nebesvarbu, kokį dokumentą po išstojimo iš ES turės JK pilietis ar jo šeimos narys, t. y. visiems asmenims, iki išstojimo iš ES gyvenusiems Lietuvoje, būtų suteikta teisė draustis PSD tol, kol jie turėtų teisę bet kokiu pagrindu gyventi Lietuvoje. Tokie asmenys toliau dalyvautų PSD sistemoje. Jie privalėtų mokėti PSD įmokas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu būdu neprarastų PSD garantijų.
Kai kuriais atvejais PSD įmokas už juos mokėtų valstybė. Nors jie nebebūtų laikomi ES piliečiais ar jų šeimos nariais, PSD atžvilgiu jie nebūtų traktuojami ir kaip trečiųjų šalių piliečiai. Šie asmenys būtų tokioje pačioje padėtyje, kaip visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Ši nuostata apimtų asmenis, kurių gydymo išlaidas šiuo metu padengia JK: Lietuvoje gyvenančius JK pensininkus ir jų šeimos narius bei Lietuvoje gyvenančius, bet JK dirbančius asmenis ir jų šeimos narius, teigiama aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad PSD garantijos minėtiems asmenims suteikimas neapsiriboja pereinamuoju laikotarpiu, t. y. nepriklausomai nuo minėtų asmenų gyvenimo Lietuvoje pagrindo, jie būtų laikomi draudžiamaisiais neribotą laikotarpį – tol, kol teisėtai gyventų Lietuvoje.
Įstatymo projektu taip pat siūloma valstybės lėšomis PSD toliau drausti Lietuvos gyventojus, kurie studijuoja JK aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniai studentai iki numatomo JK išstojimo iš ES pradėjo studijuoti JK aukštosiose mokyklose 2019 metais, ir į tai, kad Lietuvoje bakalauro studijos įprastai trunka 4 metus, taip pat į tai, kad Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentai draudžiami iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d., PSD kontekste būtų tikslinga studijuojančius JK aukštosiose mokyklose valstybės lėšomis drausti iki 2023 m. rugpjūčio 31 dienos, teigiama aiškinamajame rašte.
Pagal jį, konkreti data nustatyta siekiant teisinio aiškumo. Tai esą padėtų išvengti skirtingo studijų pabaigos sąvokos interpretavimo ar piktnaudžiavimo (pavyzdžiui, studijų sustabdymo atveju). Be to, ši garantija išliktų kur kas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomenduojamas pereinamasis laikotarpis (2020 m. pabaiga). Pažymėtina, kad šie asmenys toliau bus draudžiami Lietuvoje ir Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu galės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą kitose ES valstybėse narėse, tačiau negalės naudotis nemokama sveikatos priežiūra JK, teigiama aiškinamajame rašte.
Kaip galima neigiama pasekmė aiškinamajame rašte paminėta, kad JK piliečiai, už kurių gydymą šiuo metu moka JK, gali būti nepatenkinti PSD įmokų mokėjimu. Iki JK išstojimo iš ES tokie asmenys PSD įmokų nemoka, tačiau, vadovaujantis Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi teisę gauti PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, kurių išlaidas vėliau Valstybinei ligonių kasai kompensuoja JK kompetentinga įstaiga.
Priėmus įstatymo projektą, visi Lietuvoje gyvenantys pilnamečiai JK piliečiai turės mokėti PSD įmokas (kaip ir visi Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai) arba šias įmokas už juos mokės valstybė (pvz., už tėvus, auginančius vaikus, registruotus bedarbius, studentus, socialinės pašalpos gavėjus, neįgaliuosius ir pan.), teigiama aiškinamajame rašte.
Pagal Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, siūloma nustatyti, kad priėmus pakeitimus, bus užtikrintas komandiruotų asmenų veiklos ir socialinių garantijų tęstinumas Jungtinėje Karalystėje. Šiems asmenims nereikės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir JK, ir Lietuvos Respublikoje.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimais siūloma JK ne vėliau kaip per vienus metus nuo JK išstojimo iš ES dienos (Brexito) įgytoms reglamentuojamoms profesinėms kvalifikacijoms, kurioms Įstatyme nustatyti būtiniausi rengimo reikalavimai (gydytojams, odontologams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, vaistininkams, veterinarijos gydytojams, architektams), ir po Brexito taikyti automatinio pripažinimo principą.
Po vienerių metų po JK išstojimo iš ES dienos JK įgytos minėtos profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, kuris taikomas trečiųjų šalių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimui. JK įgytos profesinės kvalifikacijos nuo išstojimo iš ES dienos pagal ES teisę bus laikomos trečiosios šalies profesinėmis kvalifikacijomis.
ES šalių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiams, JK iki „Brexit'o“ įgijusiems profesines kvalifikacijas, kurių rengimas yra suderintas ES, ir siekiantiems profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, sudaromos palankesnės sąlygos pripažinti reglamentuojamas profesines kvalifikacijas Lietuvos Respublikoje, teigiama aiškinamajame rašte.
Jame taip pat teigiama, kad piliečiams, pradėjusiems studijas pagal rengimo programas, kurias pabaigus pagal ES teisę buvo numatytas automatinis įgytų profesinių kvalifikacijų pripažinimas, automatinis pripažinimas po „Brexit'o“ bus taikomas, jeigu kvalifikacija buvo įgyta ne vėliau kaip per vienus metus po JK išstojimo iš ES dienos. Taip, anot projekto rengėjų, bus užtikrinti piliečių, pradėjusių studijas JK iki „Brexit;o“, teisėti lūkesčiai.
Pagal paskutines žinias, britų ministrė pirmininkė Theresa May parašys Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui apie planą atidėti „Brexit“ po kovo 29-osios, sakė jos atstovas, pripažinęs, kad aklavietė parlamente pasiekė krizės lygį, rašė BNS.
Laiškas bus išsiųstas prieš Th. May išvykstant į ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą, kuriame ji jau yra pažadėjusi siekti galimai ilgo „Brexit“ atidėjimo. Tačiau „Sky News“ trečiadienį citavo neįvardytą šaltinį vyriausybėje, kuris sako, kad Th. May prašys „trumpo atidėjimo“.
Th. May tikėjosi prieš susitikimą įtikinti parlamentarus paremti Jungtinės Karalystės „skyrybų“ su Europos Sąjunga susitarimą, kurį ji pasiekė su bloku, bet jos planą surengti naują balsavimą blokavo Bendruomenių Rūmų pirmininkas. Susierzinę Europos lyderiai dabar reikalauja Londono aiškiai jiems pasakyti, ko jis nori, ir perspėja, kad vis tiek išlieka rizika Britanijai po 10 dienų be sutarties iškristi iš bloko, kuriam ji priklausė 46 metus.
Susierzinę Europos lyderiai dabar reikalauja Londono aiškiai jiems pasakyti, ko jis nori, ir perspėja, kad vis tiek išlieka rizika Britanijai po 10 dienų be sutarties iškristi iš bloko, kuriam ji priklausė 46 metus.
