Kai kuriose savivaldybėse virė arši kova: rinkėjų simpatijos pirmajame ture buvo kone lygios.
Dėl 41 mero posto antrajame ture susirungė ne tik politikai, bet ir verslininkai, mokytojai ar visuomenininkai, kurių pomėgiai – nuo bitininkystės iki triušių auginimo, o kandidatas į Varėnos rajono merus, vienintelis Lietuvos centro partijos kandidatas antrajame ture, savo profesiją yra nurodęs taip – pensininkas.
Didžiausia antrojo turo merų rinkimų intriga laukia didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau ir mažesniuose miestuose netrūksta intrigų. Kai kur dėl mero kėdės kovojo oponentais tapę bendražygiai.
Dėl mero posto antrajame ture kovojo ir Prezidento posto siekiančio Sauliaus Skvernelio štabo narė Ausma Miškinienė, pirmajame ture nuo dabartinio Lazdijų rajono mero ji atsiliko vos puse procento.
Tarp į antrąjį turą pakliuvusių kandidatų – ir tokie, kurie per kelerius pastaruosius metus turėjo reikalų su prokuratūra, FNTT ar STT.
Panevėžyje daugiausia rinkėjų balsų pirmojo turo metu sulaukė šiuo metu nuo pareigų dėl vykstančio korupcijos tyrimo nušalintas kandidatas ir dabartinis meras Rytis Mykolas Račkauskas, o Visagino merei Daliai Štraupaitei, vėl siekiančiai posto, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš pat rinkimus panaikino neliečiamybę dėl vykdomo tyrimo.
Alytaus miesto mero posto siekia tarybos senbuvis Nerijus Cesiulis, nors prieš beveik dvejus metus net buvo apdovanotas „už miesto garsinimą iš blogosios pusės“.
Anykščiuose susikovė meras ir jo padėjėjas, o Kalvarijoje – tarybos narys ir meras, dėl kurių konflikto posėdžio metu prieš kelerius metus savivaldybėje lankėsi net policijos pareigūnai.
Dėl dar vienos kadencijos antrojo turo metu kovojo net 25 kandidatai, dabar einantys merų pareigas.
Kai kuriose savivaldybėse į antrąjį turą patekusių kandidatų surinkti balsai skyrėsi vos per plauką, Alytaus rajone kandidatus skyrė vos 0,4 proc., o Pakruojo rajone antro turo galėjo ir nebūti, iki reikiamų rinkėjų balsų kiekio, kad meras būtų išrinktas jau pirmojo turo metu, vienam iš kandidatų pritrūko vos 0,65 procento.
Antrajame ture dėl 41 mero posto susikovė 82 kandidatai. Daugiausia jų atstovauja visuomeninius komitetus. Pastarieji šįmet surinko daugiausia mandatų ir į savivaldybių tarybas, aplenkdami visas partijas.
Ir antrajame ture gali triumfuoti komitetai, nes jų atstovų, siekiančių tapti merais, daugiausia – 19.
17 pergalių absoliučios sėkmės atveju į savo kišenę galėtų įsidėti Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o 15 – Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Dėl 11 postų kovoja Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o 6 – partija „Tvarka ir teisingumas“ su pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje.
Viktoro Uspaskicho „Darbo partija“ kovojo tik dėl dviejų postų, o Eugenijaus Gentvilo Liberalų sąjūdis (LRLS) – dėl 9.
Artūro Zuoko „Laisvės sąjungos“ kandidatas antrajame ture buvo tik vienas, kaip ir Naglio Puteikio Lietuvos centro partijos.
2015-aisiais vykusių rinkimų metu mero postą laimėjo tik vienas save išsikėlęs kandidatas – Jurbarko meras. Šįmet jis vėl kelia pats save ir toks buvo vienintelis antrajame ture.
Konservatoriai dėl merų postų su „valstiečiais“ susirungė keturiose savivaldybės, dar keturiose „valstiečiai“ kovojo su socialdemokratais.
O Elektrėnuose liberalė kovojo prieš liberalą. Kai liberalai savo kandidatu išrinko dabartinį merą, Liberalų sąjūdžio rinkimų nelaimėjusi Silva Lengvinienė subūrė savo komitetą ir nusprendė kandidatuoti savarankiškai. Abu liberalai perkopė į antrąjį turą.
Anykščiuose kovojo meras ir jo patarėjas: Sigutis Obelevičius ir Kęstutis Tubis. Tokių kovų antrajame ture, kai dabartiniai merai kovoja su padėjėjais ar administracijos darbuotojais – yra ir daugiau.
Ne vienoje savivaldybėje į kovą stojo rajonų merai prieš tų pačių rajonų seniūnus.
Vilniuje – Zuoko ir Šimašiaus kova
Dėl Vilniaus mero posto antrajame ture kovojo buvęs meras Artūras Zuokas ir dabartinis meras Remigijus Šimašius. Abiejų komandos pirmojo turo metu iškovojo vietų taryboje: R. Šimašiaus visuomeninis rinkimų komitetas „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ – 17 mandatų, A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ – 10 mandatų.
Naujai išrinktam merui teks dirbti su taryba, kurioje mandatus iškovojo ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ ir Darbo partijos nariai.
R. Šimašius pirmojo turo metu, skaičiuojant rinkėjų balsus, išlaikė lyderio pozicijas ir jos neužleido viso vakaro metu, o A. Zuokas antrąją vietą kurį laiką buvo užleidęs į politinę areną sugrįžusiam „Darbo partijos“ lyderiui Viktorui Uspaskichui, tačiau pastarasis vis dėlto liko trečias.
R. Šimašius pirmojo turo metu surinko 37,33 proc. rinkėjų balsų, A. Zuokas – 22,70 proc. Abu po pirmo turo šventė pergalę ir iki šiol kiekvienas iš jų yra įsitikinęs savo pergale antrajame ture. Tai abu išsakė ir po rinkiminės nakties susitikę DELFI eteryje. Akistatos metu netrūko ir ginčų bei kaltinimų vienas kitam.
Buvo ir susierzinimo, kai kalbėdamas A. Zuokas vis paliesdavo R. Šimašių. „Nustokite mane baksnoti“, – DELFI eteryje A. Zuokui rėžė R. Šimašius.
A. Zuokas yra įsitikinęs savo pergale, o trečiadienį žurnalistams net įvardijo prognozę: „Prognozuoju 48:52 mano naudai“. Tuo metu R. Šimašius įsitikinęs, kad rinkimuose jį palaikys ir tie, kurie pirmajame ture balsavo už A. Zuoką.
Tiesa, A. Zuokas ketvirtadienį kreipėsi ir į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą „dėl antros kadencijos siekiančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus viešai išsakytų melagingų teiginių“.
Klaipėdoje – LVŽS ir Grubliausko kova
Dėl Klaipėdos mero posto antrajame ture susirungė trečios kadencijos siekiantis Vytautas Grubliauskas ir naujokas šioje kovoje – LVŽS kandidatas Arvydas Vaitkus.
Būtent dėl to, kad A. Vaitkus yra naujokas politikoje, V. Grubliauskas jį debatų DELFI eteryje metu vadino „jaunuoju kolega“.
V. Grubliauskas prieš rinkimus sustabdė narystę liberalų partijoje ir subūrė savo komitetą. Su komitetu į rinkimus V. Grubliauskas nusprendė po to, kai uostamiesčio liberalų suvažiavime kandidatu į Klaipėdos miesto merus E. Gentvilo vadovaujami liberalai išrinko jo sūnų Simoną Gentvilą. Pastarasis kovoje dėl mero posto liko ketvirtas, surinkęs vos 8 proc. rinkėjų balsų.
Daugiausia rinkėjų palankumo pirmojo turo metu sulaukė V. Grubliauskas – 31,15 proc., antroje vietoje A. Vaitkus liko su 22,82.
Kas laimės rinkimus, nėra aišku, tačiau miestiečiai, rinkdami tarybą, labiau pasitikėjo V. Grubliausko komanda ir jai skyrė daugiausia mandatų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų atrodyti taip: Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ – 8 mandatai, LVŽS – 7 mandatai, TS-LKD – 6, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 4, Lietuvos centro partija – 3, Visuomeninis rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas“ – 2.
Komplimentų LVŽS kandidatui A. Vaitkui netrūksta ir iš paties LVŽS lyderio R. Karbauskio. Jis ne kartą A. Vaitkų yra įvardijęs kaip puikų kandidatą į premjerus, esą dėl jo turimų savybių.
Panevėžyje mero posto siekia šiuo metu nuo pareigų nušalintas meras
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas siekė dar vienos kadencijos mero poste. Ir nors kartu su visuomeniniu komitetu „Atsinaujinančiam Pavevėžiui“ į rinkimus atėjęs meras surinko daugiausia rinkėjų palankumo, panevėžiečių balsų jam teko siekti ir antrajame ture. Čia jis susikaus su Povilu Urbšiu. Beje, prieš ketverius metus mero posto R. M. Račkauskas pasiekė kartu su komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą „Kartu“.
R. M. Račkauskas pirmojo turo metu surinko 28,62 proc. rinkėjų balsų, o P. Urbšys – 18,01 proc.
Daugiausia balsų panevėžiečiai atidavė dabartiniam merui R. M. Račkauskui, nors pastarasis šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų. Vyksta tyrimas dėl korupcijos.
Artėjant antrajam turui paaiškėjo, kad kova bus itin arši. Jėgas suvienijo ir partneriais tapo du radikalūs politiniai oponentai – P. Urbšys ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Panevėžio skyriaus pirmininkė Rasa Juknevičienė.
R. Račkauskas teigė nesąs nustebintas P. Urbšio ir konservatorių sąjungos, esą toks bendradarbiavimas – vienadienis, rodantis desperatišką siekį patekti į valdžią.
Beje, P. Urbšys anksčiau priklausė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai Seime, tačiau 2018-ųjų gegužę, Seimui atsisakius tirti žemės valdymo klausimus Povilas Urbšys pareiškė, kad palieka jų frakciją.
Po pirmojo turo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis įvardijo galimą paramą P. Urbšio oponentui – R. M. Račkauskui. R. Karbauskio teigimu, paramai netrukdytų net vykstantis tyrimas dėl korupcijos. „Logika paprasta. Viso to, kas blogo vyksta Panevėžyje, autorius – Urbšys, – po pirmojo rinkimų turo teigė R. Karbauskis. – Visų pirma, jis (R. M. Račkauskas – DELFI) nušalintas dėl to, ką padarė Urbšys, nes Urbšys jį pastatė į merus ir kurį laiką vadovavo tam procesui.“
Alytaus mieste – komiteto ir LSDP kova
Alytiškiai savo merą rinko antrame ture. Į jį pateko su visuomeniniu komitetu „Už Alytų“ į rinkimus atėjęs Gediminas Daukšys ir LSDP kandidatas Nerijus Cesiulis.
G. Daukšys į rinkimus atėjo iš verslo pasaulio, tad šioje kovos arenoje yra naujokas. Pranešdamas apie kandidatavimą jis teigė sieksiantis, kad Alytuje pradėtų augti gyventojų skaičius.
N. Cesiulis pirmasis garsiai pareiškė kandidatuosiantis į mero postą. Jis jau dvylika metų dirba Alytaus miesto taryboje.
Beje, N. Cesiulis 2017-ųjų gegužę buvo apdovanotas „už miesto garsinimą iš blogosios pusės“. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Alytaus skyrius nusprendė, kad tokios plunksnos prieš pusantrų metų buvo vertas N. Cesiulis todėl, kad 2016-aisiais metais, prieš vasaros sezoną, Alytus visoje šalyje buvo pagarsintas kaip miestas, kuriame uždrausta degintis.
Tiesa, toks draudimas nebuvo N. Cesiulio iniciatyva, priešingai – jis tokią dviprasmybę įžvelgė miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, nors degintis draudžiama nuogiems asmenims. Atsižvelgus į tarybos nario kritiką, ši dviprasmybė buvo ištaisyta, tačiau Alytus visoje Lietuvoje nuskambėjo kaip miestas, kuriame draudžiama degintis.
Alytaus rajone kovojo TS-LKD ir LVŽS
Antrajame ture Alytaus rajono gyventojai rinkosi iš TS-LKD kandidato Algirdo Vrubliausko ir LVŽS kandidato Aurimo Truncės.
A. Vrubliauskas Alytaus rajono taryboje su pertraukomis dirba nuo 1997-ųjų, jis – ilgametis rajono meras, jai vadovauja nuo 1997-ųjų su vos trejų metų pertrauka, kai 2004-2007 metais buvo Seimo nariu. Ir dabar A. Vrubliauskas eina mero pareigas.
Praėjusių metų pabaigoje Alytaus rajono savivaldybę krėtė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Anot Alytaus rajono savivaldybės vadovo, tuo metu į savivaldybę atvykę FNTT atstovai paaiškino, kad tikrina tarnyboje gautą skundą. „Atvykę pareigūnai paaiškino, kad gautas skundas dėl viešųjų pirkimų ir paprašė pateikti tam tikrus dokumentus. Šiuo metu savivaldybės administracijos darbuotojai minėtus dokumentus pareigūnams rengia“, – DELFI FNTT vizito dieną sakė Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas.
FNTT vėliau teigė, kad tyrimas nebuvo pradėtas. Buvo tikrinama gauta informacija, susijusi su Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017-2018 metais vykdytais viešaisiais pirkimais.
DELFI šaltinis Alytaus rajono savivaldybės taryboje praėjusių metų pabaigoje teigė, kad šiandieninis FNTT pareigūnų vizitas „gali būti prasidėjusios rinkimų kovos vienu iš priemonių“. Vietos politikas teigė, kad skundus tarnyboms esą gali inicijuoti konservatoriaus A. Vrubliausko būsimas konkurentas artėjančiuose savivaldybių rinkimuose, LVŽS į Alytaus rajono merus iškeltas buvęs savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė.
2015-aisiais A. Truncė paliko „Darbo partijos“ Alytaus rajono skyriaus pirmininko postą. Tuo metu jis teigė, kad „nori iš šalies stebėti, kaip sąmokslininkams seksis tvarkytis“.
Šie metai – ne pirmi, kai jis siekia mero posto. Jo siekė ir prieš ketverius metus, tačiau nesėkmingai.
Šių metų rinkimų pirmojo turo metu jis surinko 31,24 proc. rinkėjų balsų, o mero pareigas einantis a. Vrubliauskas – 45,48.
Anykščių rajone rungėsi meras ir jo pavaduotojas
Dėl Anykščių mero posto kovėsi TS-LKD kandidatas Sigutis Obelevičius ir Kęstutis Tubis su visuomeniniu komitetu priešakyje. O į tarybą pateko visos pretendavusios partijos ir komitetai.
TS-LKD kandidatas pirmojo turo metu surinko 24,33 proc. rinkėjų balsų, o komiteto atstovas – 20,95.
S. Obelevičius konservatorių partijai priklauso nuo 1996 metų, o pastarosios kadencijos metu ėjo mero pavaduotojo pareigas, tiksliau – K. Tubio pavaduotojo. Antrajame ture susikaus dabartinis Anykščių meras ir jo pavaduotojas.
K. Tubis į mero postą pastarųjų rinkimų metu ėjo kaip Liberalų sąjūdžio keltas kandidatas, o šį kartą kandidatuoja kartu su savo vardo komitetu. Daugiau nei penktadalio rinkėjų palankumo pirmajame ture sulaukęs kandidatas sausį savivaldybėje buvo sulaukęs STT vizito. Meras buvo laikinai sulaikytas atliekant tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Nuo 2003 metų K. Tubis ėjo Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininko pareigas, o 2004–2008 metais buvo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
S. Obelevičius ir K. Tubis antrajame ture varžėsi ir 2015 metais vykusių rinkimų metu.
Elektrėnuose kovojo du liberalai
Dėl Elektrėnų mero posto antrame ture susikovė LRLS kandidatas Kęstutis Vaitukaitis ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Patriotų sąjūdis už Elektrėnų kraštą“ kandidatė Silva Lengvinienė.
LRLS kandidatas pirmąjį turą laimėjo svaria persvara – 38,47 prieš 21,21 proc.
K. Vaitukaitis – dabartinis Elektrėnų meras, o S. Lengvinienė – Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė.
Abu kandidatai pernai metų rudenį varžėsi dėl galimybės kandidatuoti į metus su Liberalų sąjūdžio vėliava, tačiau partijos rinkimuose kandidatu buvo išrinktas K. Vaitukaitis, todėl S. Lengvinienė į rinkimus eina su komitetu.
Ignalinos rajone kovojo dabartinis meras
Dėl Ignalinos mero posto antrame ture varžėsi LVŽS kandidatas Henrikas Šiaudinis ir LSDP kandidatas Justas Rasikas.
LVŽS kandidatas pirmajame ture surinko 43,41 proc. rinkėjų balsų, o LSDP – 30,20.
H. Šiaudinis – dabartinis Ignalinos meras, o I. Rasikas – Ignalinos atominės elektrinės pardavimų specialistas. I. Rasikas yra nurodęs, kad yra dviejų UAB akcininkas viena jų užsiima energetika, kitos viena iš veiklų – velenų gumavimas.
Jurbarko rajone – vienintelis save išsikėlęs kandidatas
Jurbarkiečiai merą rinkosi iš dviejų kandidatų: save išsikėlusio Skirmanto Mockevičiaus ir LRLS kandidato Ričardo Juškos.
S. Mockevičius pirmame ture surinko 22,06 proc. rinkėjų balsų, R. Juška – 32,95.
Dabartinis Jurbarko meras S. Mockevičius prieš ketverius metus tapo vieninteliu, kuris laimėjo tiesioginius mero rinkimus laimėjo išsikėlęs pats save. Šių rinkimų metu jis vėl kelia pats save.
R. Juška – Seimo narys, Jurbarko savivaldybės nariu dirbo nuo 1995 iki 2006 m. 2015–2016 m. buvo Europos Parlamento (EP) nario Antano Guogos patarėjas.
Kaišiadorių rajone – LVŽS ir TS-LKD kova
Kaišiadoriečiai antrame ture rinkosi iš TS-LKD kandidato Vytenio Tomkaus ir LVŽS kandidato Dariaus Vilimo. TS-LKD kandidatas pirmame ture surinko 37,18 proc. rinkėjų balsų, o LVŽS – 16,04.
Pastarosios kadencijos metu V. Tomkus buvo tarybos narys, o teisės ir veterinarijos magistro studijas baigęs D. Vilimas dirba Sveikatos apsaugos ministerijos teisininku.
Kalvarijoje dar vienos kadencijos siekė dabartinis meras
Antrajame ture Kalvarijos mero posto vis dar siekė partijos „Tvarka ir teisingumas“ (PTT) kandidatas Vincas Plikaitis ir TS-LKD kandidatas Valdas Aleknavičius.
Dabartinis Kalvarijos meras V. Plikaitis pirmajame ture surinko 32,88 proc. rinkėjų balsų. Kūno kultūros akademiją baigęs V. Plikaitis dirbo kūno kultūros mokytoju, tačiau nuo 2000 metų su pertraukomis dirba savivaldybėje: 2000-2003 dirbo mero pavaduotoju, 2007-2008 buvo meras, 2008-2009 mero pavaduotojas, 2007-2011 – tarybos narys, o pastarojoje kadencijoje vėl išrinktas meru.
Anksčiau buvo Europos Parlamento nario Juozo Imbraso, o nuo 2014 m. – Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėjas.
V. Aleknavičius – ilgametis Kalvarijos tarybos narys, 2011-2015 metais ėjo Kalvarijos mero pareigas.
2016 metais tarp abiejų kandidatų į merus tarybos posėdžio metu buvo kilęs konfliktas, dėl kurio į savivaldybę buvo iškviesti policijos pareigūnai. Anot portalo lrytas.lt, V. Aleknavičius uždavė klausimą merui V. Plikaičiui, šis neatsakė, tada klausimą pakartojo dar kelis kartus. Taip kilo konfliktas, dėl kurio meras iškvietė tarybos nariui policijos pareigūnus, tačiau joks incidentas nebuvo užfiksuotas.
Kazlų Rūdoje rungėsi buvęs socialdemokratas su esamu
Kazlų Rūdoje kovą tęsė Mantas Varaška su visuomeniniu komitetu ir Justinas Kazla su LSDP užnugariu.
M. Varaška pirmojo turo metu surinko 29,05 proc. balsų, o J. Kazla – 20,82.
M. Varaška dvi kadencijas buvo Kazlų Rūdos tarybos nariu, vėliau – 2008-2012 metais – Seimo nariu, dabar yra nurodęs, kad dirba vienos UAB direktoriumi. Iki 2017 metų buvo LSDP narys, iš jos pasitraukė prieš partijos skilimą.
J. Kazla – Kazlų Rūdos mero pavaduotojas. Pomėgių skiltyje kandidatas nurodė, kad be žvejybos ir grybavimo yra ir Lietuvos C lygos boulingo varžybų dalyvis.
Kelmės rajone meras kovojo su mokyklos direktore
Kelmės meras buvo išrinktas antrojo turo metu. Dėl posto kovos LSDP kandidatas Vaclovas Andrulis ir LRLS kandidatė Dalia Viliūnienė.
Dar vienos kadencijos siekęs V. Andrulis pirmojo etapo metu surinko 35,07 proc. balsų. V. Andrulis taryboje dirbo nuo 1991 iki 1995, vėliau grįžo po ilgos pertraukos ir Kelmės savivaldybėje dirba nuo 2012 metų.
Liberalų sąjūdžio kandidatės, baigusios ir anglų, ir rusų kalbų mokytojos specialybes, gyvenimo kredo: „Niekada nesakyk niekada“. Taip ji yra nurodžiusi savo kandidatės aprašyme.
Pastaruoju metu D. Viliūnienė – Kelmės specialiosios mokyklos direktorė.
Kėdainių rajono meras siekė dar vienos kadencijos
Kėdainių mero posto antrame ture siekė Valentinas Tamulis ir LRLS kandidatas Saulius Grinkevičius.
Su komitetu rinkimuose dalyvaujantis V. Tamulis pirmojo turo metu surinko 42,89 proc. balsų, o S. Grinkevičius – 31,57.
Agronomas V. Tamulis – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos miesto seniūnijas.
S. Grinkevičius – „Daumantai LT“ įkūrėjas ir akcininkas, dabartinis Kėdainių rajono meras, ilgametis tarybos narys.
Klaipėdos rajone – kova tarp „valstiečių“ ir konservatorių
Klaipėdos rajone antrojo turo metu mero posto siekė LVŽS kandidatas Bronius Markauskas ir TS-LKD kandidatė Rasa Petrauskienė.
B. Markauskas pirmojo turo metu surinko 20,91 proc. balsų, o R. Petrauskienė – 18,36.
B. Markauskas 2005 metais buvo patrauktas atsakomybėn už žemdirbių protesto akcijos organizavimą. Nuo 2000 su pertraukomis buvo Klaipėdos rajono tarybos narys, nuo 2016 – Seimo narys. B. Markauskas ėjo Žemės ūkio ministro pareigas, tačiau pasitraukė iš jų įsisiūbavus skandalui dėl svetimų žemių naudojimo. B. Markauskas teigė, kad ūkis – jo mamos. Institucijos vėliau pažeidimų nenustatė.
R. Petrauksienė šiuo metu įmonėje dirba rinkodaros vadove, buvo rajono tarybos nare, yra Klaipėdos rajono TS-LKD skyriaus pirmininkė.
Kretingos rajone – LSDP prieš komitetą
Kretingoje mero posto siekė LSDP kandidatas Virginijus Domarkas ir su komitetu į rinkimus atėjęs Antanas Kalnius.
27,86 proc. balsų surinkęs V. Domarkas eina savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Nuo 2011 metų tarybos nario pareigas einantis A. Kalnius šiuo metu dirba sau pačiam priklausančios UAB „A. Kalniaus duona“ direktoriumi.
Kupiškio rajone – dar viena konservatorių ir „valstiečių“ akistata
TS-LKD kandidatui Dainiui Bardauskui pritrūko mažiau nei vieno procento ir būtų tapęs meru jau pirmame ture. Pritrūkus balsų antrame ture jis kovos su LVŽS kandidatu Vidmantu Paliuliu.
V. Paliulis pirmame ture surinko 29,50 proc. balsų.
D. Bardauskas – dabartinis meras, o V. Paliulis – Kupiškio seniūnas, LVŽS Kretingos rajono skyriaus pirmininkas.
Lazdijų rajone kovojo Skvernelio patikėtinė ir meras
Lazdijų rajono mero posto antrame ture siekė Artūras Margelis ir LVŽS kandidatė Ausma Miškinienė.
A. Miškinienę dėl Prezidento posto kovojantis S. Skvernelis pristatė kaip savo štabo komandos narę. Jis neįvardijo tikslių jos pareigų, tris pristatytas moteris S. Skvernelis pristatė kaip savo patikėtines.
A. Miškinienė šiuo metu eina ir žemės ūkio viceministrės pareigas.
Su komitetu rinkimuose dalyvaujantis A. Margelis pirmajame ture tik vos aplenkė konkurentę ir surinko 28,98 proc. balsų, A. Miškinienė surinko 28,26.
A. Margelis – dabartinis Lazdijų meras.
Marijampolėje – LSDP ir LVŽS kova
Marijampolėje antrame ture rungėsi LSDP kandidatas Povilas Isoda ir LVŽS kandidatas Kęstutis Mažeika.
31-erių P. Isoda – dabartinės merės pavaduotojas. Pirmajame ture jis surinko 42,81 proc. rinkėjų balsų, o jo oponentas – tik 21,02.
Veterinatas K. Mažeika – Seimo narys.
Mažeikių rajone meras liko už ribos
Antrajame ture dėl Mažeikių rajono miesto mero posto susirungė partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Vidmantas Macevičius ir TS-LKD narė Lina Rimkienė.
Pastaroji pirmajame ture surinko 26,47 proc. rinkėjų palankumo, o V. Macevičius – 27,68.
V. Macevičius 2000-2003 metais ėjo Mažeikių mero pareigas, dabar dirba Energetikos ministerijos viceministru.
Vadybos, teisės ir programuotojos studijas baigusi L. Rimkienė – šiuo metu dirba teisininke.
Dar vienos kadencijos pirmajame ture siekė ir dabartinis Mažeikių meras Antanas Tenys, tačiau socialdemokratas liko trečias ir į antrąjį turą nepateko.
Molėtų rajone kova tarp dviejų bendradarbių
Molėtų rajone dėl mero posto kovėsi TS-LKD kandidatas Saulius Jauneika ir visuomeninio rinkimų komiteto „Molėtai kartu“ atstovas Mindaugas Kildišius.
TS-LKD kandidatą pirmajame ture palaikė 40,37 proc. rinkėjų, o su komitetu kovojantį M. Kildišių – 28,61.
S. Jauneika – Molėtų savivaldybės administracijos direktorius, M. Kildišius – Molėtų mero pavaduotojas.
Pagėgių kova – be Komskių
Pagėgių meru antrajame ture ketino tapti partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Vaidas Bendaravičius ir visuomeninis rinkimų komiteto „E. Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“ atstovas Edgaras Kuturys.
Mero posto siekė ir du broliai Komskiai – Kęstas ir Virginijus, tačiau abu liko už brūkšnio – K. Komskis – trečias, o jo brolis – ketvirtas.
E. Kuturys pirmajame ture surinko 19,18 proc. rinkėjų palankumo, o V. Bendaravičius – 26,95.
E. Kuturys taryboje dirba nuo 2011 metų, V. Bendaravičius Pagėgių savivaldybės taryboje ir administracijoje dirba nuo 2007.
Pakruojo rajone kovėsi meras ir seniūnas
Pakruojo rajone vienam kandidatui pritrūko vos 0,65 proc., kad antrojo turo ir nebereiktų. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Saulius Margis surinko 49,35 proc. rinkėjų balsų.
Jo oponentas kovoje dėl mero posto – 18,30 proc. surinkęs Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) narys Saulius Gegieckas.
S. Margis – Pakruojo seniūnas, o S. Gegieckas – meras.
Panevėžio rajone kovėsi meras ir jo pavaduotojas
Panevėžio rajone LVŽS kandidatui taip pat pritrūko labai nedaug, kad būtų iš karto išrinktas meru. Povilas Žagunis pirmojo turo metu surinko 48,71 proc. rinkėjų balsų.
Jo oponentas – LSDP kandidatas Antanas Pocius, surinkęs 18,80 proc. balsų.
P. Žagunis – ilgametis Panevėžio tarybos narys ir dabartinis meras, siekiantis dar vienos kadencijos. Jo oponentas kovoje dėl mero kėdės – jo paties pavaduotojas.
Plungės rajone dar vienos kadencijos siekė meras
Plungės rajone posto siekė Audrius Klišonis (LRLS) ir Asta Beierle Eigirdienė (TS-LKD).
LRLS kandidatas pirmojo turo metu sulaukė 38,60 proc. rinkėjų palankumo, o TS-LKD narė – 23,69.
S. Klišonis – buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir dabartinis meras. Kartu su juo dėl mero posto kovos TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio visuomeninė konsultantė ir Plungės tarybos narė.
Prienų rajone meras siekė likti meru
LSDP kandidatas Alvydas Vaicekauskas antrajame ture dėl mero posto kovojo su Loreta Jakinevičienė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“.
A. Vaicekauskas pirmajame ture pirmavo su 32,27 proc. rinkėjų balsų, L. Jakinevičienė surinko vos 13,12.
A. Vaicekauskas – dabartinis rajono meras, o L. Jakinevičienė – ilgametė tarybos narė.
Radviliškio rajone kovojo ilgametis meras
Radviliškio rajone mero posto siekęs TS-LKD kandidatas Antanas Čepononis pirmojo turo metu surinko 46,25 proc. rinkėjų balsų, tad antrame ture susikovė su LSDP nariu Kazimieru Račkauskiu.
Dabartinis meras A. Čeponinis šias pareigas pirmą kartą ėjo 1990 metais, vėliau, po pertraukos, dar kartą buvo grįžęs į šias pareigas, dabar ir vėl jas eina. Jo žmona taip pat dirba savivaldybėje, administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.
Maisto pramonės perdirbimo inžinerijos studijas baigęs K. Račkauskis yra deklaravęs, kad užsiima žemės ūkio veikla, jis taip pat dirba direktoriumi vienoje įmonėje.
Raseinių rajone – TS-LKD ir LSDP kova
Dėl Raseinių rajono mero kėdės kovojo TS-LKD narys Andrius Bautronis ir LSDP narys Edmundas Jonyla.
A. Bautronis pirmojo turo metu surinko 20,04, E. Jonyla – 18,38.
32-ejų A. Bautronis – triušių auginimu užsiimantis istorikas ir tarybos narys, dabar priklauso konservatoriams, nors anksčiau buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.
E. Jonyla – savo ūkį turintis ūkininkas. Nuo 2003 vieną kadenciją buvo išrinktas meru, dar kelias buvo tarybos nariu, vieną kadenciją dirbo Seime. Turi įkūręs savo vardo paramos fondą.
Rokiškio rajone teisininko ir mero kova
Rokiškio rajone dėl mero posto kovojo Antanas Vagonis, kuris į rinkimus atėjo su savo vardo komitetu. Pirmajame ture jis surinko 22,09 proc. rinkėjų balsų.
18,29 proc. balsų pirmajame ture surinko ir į antrąjį pateko Ramūnas Godeliauskas. Jis į rinkimus taip pat atėjo su savo vardo komitetu.
Muzikos mokytojas A. Vagonis pastarosios kadencijos metu ėjo Rokiškio mero pareigas. Jo oponentas kovoje dėl mero kėdės – teisininkas R. Godeliauskas.
R. Godeliauskas anksčiau yra ėjęs teisininko pareigas ir Rokiškio rajono savivaldybėje, tačiau po 2014 metais įvykusios STT kratos pasitraukė iš einamų pareigų. Kaip tuo metu rašė „Gimtasis Rokiškis“, atlikę kratą R.Godeliausko namuose, STT pareigūnai į rajono policijos komisariatą atvežė keletą ginklų. Ginklai buvo įsigyti legaliai, tačiau buvo pažeistos jų laikymo taisyklės. Ginklai – medžiokliniai.
Skuodo rajone meras siekė dar vienos kadencijos
Skuodo rajone susikovė TS-LKD narys Petras Pušinskas ir LVŽS narys Stasys Gutautas.
TS-LKD narys pirmajame ture surinko 34,30 proc. rinkėjų balsų, LVŽS – 25,72.
S. Pušinskas – dabartinis rajono meras, o S. Gutautas – UAB „Skuodo šiluma“ direktorius.
Ir Šilalės meras siekė dar vienos kadencijos
Šilalės rajone kovojo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Algirdas Meiženis, pirmajame surinkęs 29,75 proc. balsų, ir TS-LKD kandidatas Jonas Gudauskas, kurį pirmajame ture palaikė 35,49 proc. rinkėjų.
A. Meiženis – individualia veikla užsiimantis teisininkas, baigęs Lietuvos policijos akademiją. Taip pat ir bitininkas, priklausantis Šilalės bitininkų draugijai.
J. Gudauskas – dabartinis Šilalės meras ir ilgametis tarybos narys, tai pat ir laisvalaikio klubo „Žingsnis link savęs“ pirmininkas.
Šilutės rajone – konservatorių ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kova
Šilutėje – dar viena TS-LKD ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kova. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Vytautas Laurinaitis pirmajame ture surinko 26,70 proc. rinkėjų balsų, o TS-LKD kandidatė Sandra Tamašauskienė – 18,01.
Kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“ (PTT) meras triumfavo ir 2015-aisiais ir iki šiol eina mero pareigas.
S. Tamašauskienė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, tarybos narė. Taip pat dirba Europos Parlamento narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės padėjėja Vakarų Lietuvoje, eina Šilutės rajono savivaldybės tarybos Opozicijos pirmininkės ir TS-LKD frakcijos pirmininkė Savivaldybės taryboje pareigas.
Tauragės rajone liberalų ir socialdemokratų kova
Tauragės rajone mero posto siekė LRLS ir LSDP kandidatai. LSDP kandidatas Darius Petrošius pirmajame ture surinko 33,09 proc. balsų, o LRLS kandidatas Dovydas Kaminskas – 27,28.
D. Petrošius – buvęs Seimo narys. Deklaracijoje yra nurodęs, kad priklauso medžiotojų būreliui „Pušynas“, taip pat yra laidojimo namų vadovas.
D. Kaminskas šiuo metu eina rajono mero patarėjo pareigas.
Telšių rajone – „Darbo partijos“ ir LSDP kova
„Darbo partijos“ kandidatas Petras Kuizinas Telšiuose pirmojo turo metu sulaukė daugiausia rinkėjų palankumo – 19,64 proc., tačiau tik šiek tiek atsiliko ir į antrąjį turą taip pat pateko LSDP kandidatas Kęstutis Gusarovas, surinkęs 18,92 proc.
Mokytojas P. Kuizinas turi sukaupęs ilgametę darbo taryboje patirtį, ėjęs ir vicemero pareigas, šiuo metu yra rajono meras. Priklauso ir Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat ir medžiotojų būreliui, yra policijos rėmėjas.
Inžinierius-mechanikas K. Gusarovas – tarybos narys, statybos bendrovės techninis direktorius.
Trakų rajone merė kovojo su seniūnu
LRLS kandidatė Edita Rudelienė dėl mero mosto kovojo su LSDP kandidatu Kęstučiu Vilkausku.
E. Rudelienė pirmajame ture užtikrintai pirmavo surinkusi 41,47 proc. rinkėjų balsų, K. Vilkauskas surinko 17,84.
E. Rudelienė – dabartinė Trakų merė. Nuo 2003 iki 2011-ųjų dirbo Trakų rajono savivaldybės administracijoje jaunimo reikalų koordinatore, vėliau, prieš tapdama mere, dar dirbo ir Trakų krašto vietos veiklos grupėje strategijos koordinatore.
K. Vilkauskas – Trakų seniūnas, ilgametis tarybos narys.
Ukmergės rajone kovojo meras ir savivaldybės darbuotoja
„Darbo partija“ kovojo dėl mero kėdės Ukmergėje, kur dėl mero posto kovojo Rolandas Janickas, pirmajame ture surinkęs 25,41 proc. rinkėjų balsų.
Nedaug pirmajame ture atsiliko ir TS-LKD kandidatė Agnė Balčiūnienė, surinkusi 22,93 proc.
R. Janickas – dabartinis meras ir ilgametis tarybos narys.
A. Balčiūnienė – 32-ejų vadybininkė, šiuo metu dirbanti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Utenos rajone mero postą norėjo išlaikyti meras
Utenos rajone mero posto siekė LSDP kandidatas Alvydas Katinas, kurį pirmajame ture palaikė 42,08 proc. rinkėjų.
Su juo rungsis su komitetu į rinkimus atėjęs Marijus Kaukėnas. Pirmajame ture jį palaikė 22,88 proc. rinkėjų.
A. Katinas tarybos narys jau nuo 1997-ųjų, šiuo metu eina mero pareigas.
M. Kaukėnas – EP nario P. Auštrevičiaus patarėjas, gyvenimo aprašyme nurodęs, kad mėgsta laiką leisti Labanoro girioje. Nuo 2011 dirba taryboje.
Varėnos rajone vėl norėjo grįžti į mero postą
Varėnos rajone mero posto siekė su visuomeniniu komitetu į rinkimus atėjęs Algis Kašėta. Jį pirmojo turo metu palaikė 46,63 proc. rinkėjų.
Su juo rungėsi Lietuvos centro partijos narys Vidas Mikalauskas. Jį pirmajame ture palaikė 15,75 proc. rinkėjų.
Miškininko šeimoje gimęs A. Kašėta deklaracijoje nėra nurodęs net savo darbovietės, nors 2015 m. buvo išrinktas Varėnos rajono savivaldybės meru, o politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988-ųjų.
Geografijos ir kūno kultūros mokytojas V. Mikalauskas – ilgametis tarybos narys, dvi kadencijas ėjęs mero pareigas, taip pat buvęs Seimo narys. Kaip pagrindinę veiklą deklaracijoje yra nurodęs – „pensininkas“.
Vilkaviškio rajone – patyręs politikas ir naujokas
Algirdas Neiberka iš LSDP vos netapo meru jau pirmojo turo metu, surinkęs 48,52 proc. rinkėjų balsų.
Jo oponentu antrajame ture tapo 30,31 proc. surinkęs Žilvinas Gelgota su visuomeniniu komitetu.
Nuo 2001-ųjų tarybos narys, o nuo 2013-ųjų meras A. Neiberka ir šiuo metu eina Vilkaviškio mero pareigas.
Ž. Gelgota užsiima individualia švietimo ir apgyvendinimo veikla. Deklaracijoje yra nurodęs, kad yra trijų UAB akcininkas: viena jų vykdo tekstilės gaminių skalbimo veiklą, kita verslo konsultacijomis, dar viena – draudimo agentų veikla.
Visagino rajone merė siekė dar vienos kadencijos
Erlandas Galaguzas su LVŽS vėliava ir pirmajame ture surinktais 27,52 proc. rinkėjų balsų pateko į antrąjį rinkimų turą ir jame susikovė su liberale Dalia Štraupaite, surinkusia 26,21 proc. rinkėjų balsų.
E. Galaguzas – UAB „Visagino būstas“ direktorius.
D. Štraupaitė – dabartinė merė, kuriai vasarį VRK leido panaikinti teisinę neliečiamybę. Teisme nagrinėjama byla, kurioje merė kaltinama kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Zarasų rajone tarybos narių kova
Zarasų rajone rungėsi LSDP kandidatas Nikolajus Gusevas, pirmajame ture surinkęs 22,85 proc. balsų ir LRLS narys Kęstutis Stankevičius, pirmajame ture surinkęs 19,91 proc. balsų.
N. Gusevas – ilgametis tarybos narys, ėjęs ir mero, ir vicemero pareigas.
Miškininkas K. Stankevičius – pastarojoje kadencijoje dirba tarybos nariu.