46 tūkst. litų (daugiau nei 13 tūkst. eurų) – tokio dydžio žalą avariją sukėlęs vairuotojas buvo įpareigotas atlyginti su sunkiai sužalota dukra ant rankų likusiai motinai (siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, straipsnyje nebus minimi susijusių asmenų asmens duomenys – DELFI). Per penkiolika metų jai buvo pervesta tik kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Neįgalią dukrą, kuri vasarą švęs šešioliktąjį gimtadienį, auginanti moteris beldėsi į įvairių institucijų duris, tačiau pagalbos niekur negavo – įstatymai numato, kad kaltininkas turi atlyginti žalą pats, valstybė negali jos padengti, o kaltininkas per šį laiką oficialiai turėjo vos kelis trumpalaikius oficialius darbus.
Be to, skolininko atžvilgiu šiuo metu, antstolių duomenimis, vykdomos 28 vykdomosios bylos dėl išieškojimo. Skolos suma viršija 72 tūkst. eurų.
Savo istoriją DELFI Rietave gyvenanti moteris ryžosi atskleisti ieškodama pagalbos, nors nuo tragiško įvykio jau praėjo beveik penkiolika metų.
Važiavo namo ir staiga pajuto stiprų smūgį
„Važiavome iš Klaipėdos namo. Automobilyje buvo mūsų šeima ir mano tetos šeima: teta, vyras ir jų paauglys sūnus, – 2004 metų vasaros įvykius pasakojo nukentėjusi moteris. – Važiavome ir tiesiog į mus smūgis, po kurio nieko neatsimenu.“
Vyras žuvo vietoje, o nė metukų neturinti mergaitė iškrito iš automobilio. Moteris teigia, kad visi automobilio keleiviai netrukus buvo išgabenti medikų automobiliu, o kaip ir kur iškrito mergaitė, kuri automobilyje buvo vežama kūdikio krepšyje – niekas nepamena.
„Mergaitė buvo gilioje komoje. Ji buvo net mirusi. Gydytojai sakė, kad niekaip negali paaiškinti, remiantis medicinos mokslu, kaip ji išgyveno, nes pagal komos stiprumą, ji jau buvo mirusi. Gydytojai tai vadina stebuklu. Rugpjūčio 19-ąją jai suėjo metukai. Iki gimtadienio trūko lygiai savaitės. Pirmąjį gimtadienį ji sutiko komos būsenos“, – pasakojo mama. Mergaitė komoje išbuvo visą mėnesį.
Moters teigimu, avariją sukėlęs jaunas vyras – ką tik studijas baigęs vaikinas, kuriam buvo nustatytas sunkus girtumas: „Jis buvo kone be sąmonės, nes paėmus kraują buvo nustatytas daugiau kaip trijų promilių girtumas. Jį išvežė į ligoninę, nes patyrė sužalojimų“.
Nukentėjusioji įvardijo, kad eismo aplinkybės tik padidina įtarimus dėl vairuotojo atsakingumo. Tuo metu, rugpjūčio popietę, dauguma poilsiautojų tuo keliu važiavo į namus iš pajūrio. Eismas kone stovėjo, buvo susidariusi kolona, tačiau neblaivus vairuotojas sugebėjo viršyti greitį ir sukelti avariją.
„Tai nebuvo tiesiog pravažiuojanti mašina. Buvo vasara, šilta. Važiavome pakankamai lėtai, judėjome ta kryptimi. Tokiu metu nelabai kur gali ir nuskubėti“, – įvardijo moteris.
Atsiprašymo taip ir nesulaukė
Jau penkiolika metų neįgalia dukra besirūpinanti moteris teigia, kad mergaitei priklauso našlaitės pensija, taip pat išmokos už slaugą. Pasidomėjus, ar to užtenka, moteris atsakė „turi užtekti“.
Į įvairių institucijų duris besibeldusi moteris teigia, kad žiniasklaida – paskutinis jos šansas. „Neliks mergaitės, iš viso neliks vilčių atgauti jai priklausančių pinigų, nes tai jos pinigai“, – įvardijo mama.
Penkiolika metų – tiek praėjo nuo įvykio, tačiau per šį laiką moteris atsiprašymo iš kaltininko neišgirdo. „Jis net teisme neišdrįso manęs atsiprašyti, net kai teisėjas suteikė paskutinį žodį, – kalbėjo nukentėjusioji. – Jis neatsiprašė net iki šiandien, nors tai nieko ir nekeistų.“
Avarija įvyko rugpjūčio mėnesį, o jau per Naujus metus kaltininkas atšoko savo vestuves. „Jis labai skubėjo susituokti, susilaukti vaikų. Kai susilaukė dviejų vaikų, pristatinėjo kažkokias pažymas, kad vaikams – širdies ydos, kad jam reikia juos išlaikyti, kad nėra iš ko išskaičiuoti. Stengėsi įrodyti, kad nėra kaip iš jo paimti lėšų“, – vardijo nukentėjusioji.
Penkiolika metų mergaitė tik reaguoja į šviesą, nėra kalbėjusi su mama
Dukra besirūpinanti moteris teigia, kad privalėjo netrukus grįžti į darbą, o vėliau sukūrė ir naują šeimą. „Turime tris berniukus, visus mažamečius. Gyvename puikiai, bet be vyro pagalbos būtų sunku, – tikino moteris. – Jis labai daug padeda man dėl dukros.“
Šią vasarą mergaitė švęs šešioliktąjį gimtadienį, tačiau per šiuos metus ji ne tik kad neišmoko pasirūpinti savimi, ji nė karto net nepakalbėjo su ją slaugančia mama.
„Situacija vis blogesnė. Cerebrinis paralyžius sparčiai progresuoja, vežame į gydymo įstaigas nuolatiniams tyrimams, bet į sanatorijas jau nebevažiuojame, nes fiziškai sunku, ji jau didelė ir visi masažai jai kelia per didelius skausmus. Ji to nebegalėtų iškęsti, – vardijo mama. – Nekankiname jos, belieka daryti viską, kad jai kuo mažiau skaudėtų.“
Moters teigimu, dukra iki šiol negali net pati pavalgyti. „Geria tik per buteliuką, valgo trintą maistą, nuolat reikia ją paversti, pokalbio jokio pradėti taip pat neįmanoma. Ji nebendrauja, nemato, tik į šviesą reaguoja. Nėra jokio kontakto, neturime jokio ryšio, – įvardijo moteris. – Slauga jai reikalinga visą parą.“
Medikų prognozės nei anksčiau, nei dabar nėra geros. Mamos teigimu, jie ir iš karto po įvykio bijojo kažką prognozuoti, todėl neįgalumą skyrė tik metams, vėliau pratęsė iki pilnametystės.
„Kai jai buvo metukai, sakė, kad jai gali pagerėti, nes augantis organizmas, galėjome tikėtis, kad gali kažką išaugti, bet jai padaryta žala buvo negrįžtama, per daug smegenų buvo pažeista, – kalbėjo mama. – Visas jos organizmas, visas kūnas sveikas, bet galvytės smegenys stipriai sutrenktos, smegenys žuvusios.“
Po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumas
3,03 promilės kraujyje – toks girtumas buvo nustatytas tuo metu 22-ejų vaikinui, nesuvaldžiusiam automobilio „Audi“, kuris priklausė jo motinai. Jis taip pat viršijo ir leistiną greitį, lėkdamas keliu Klaipėda-Liepoja, iš kurio rugpjūčio 12-osios vakarą namo grįžinėjo pajūryje poilsiavę žmonės.
Į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs ir avariją sukėlęs jaunas vyras sužalojo keturis kito automobilio keleivius, o vairuotoją pražudė. Pats vairuotojas įvykio metu taip pat patyrė sužalojimus, jam buvo nustatytas antros grupės neįgalumas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas nusprendė, kad vairuotojas elgėsi neatsargiai, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, viršijo leistiną greitį, nevažiavo arčiau dešiniojo krašto ir gerokai per vėlai pradėjo stabdyti automobilį.
Neblaiviam vairuotojui buvo iškelta baudžiamoji byla ir buvo nuspręsta, kad vairuotojas kaltas pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. – būdamas neblaivus sukėlė avariją, kurios metu žuvo žmogus. Pagal šį straipsnį vairuotojui grėsė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, tačiau teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant trejiems metams.
Vairuotojas taip pat buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti.
Trejus metus jaunas vyras taip pat negalėjo vairuoti kelių transporto priemones.
46 tūkst. litų (iš jų tūkstantis – advokato išlaidoms) – didžiausia priteista žala mažametės motinai. Dar 15 tūkst. litų buvo priteista sūnaus netekusiam tėvui, 25 tūkst. – sunkiai sužalotai kitai moteriai, sėdėjusiai automobilyje įvykio metu, daugiau kaip 13 tūkst. – Valstybinei ligonių kasai.
Nors nukentėjusieji prašė kur kas didesnių sumų: vyro netekusi moteris – 500 tūkst. jai ir jos mažametei dukrai ir dar tūkstančio litų advokato išlaidoms, sūnaus netekęs tėvas – 300 tūkst., sunkiai sužalota moteris – 200 tūkst. litų kompensacijos jai ir kartu važiavusiam bei sužalotam jo sūnui.
Teismo išvadose pažymėta, kad nustatant žalos dydį privaloma atsižvelgti į kaltinamojo turtinę bei šeiminę padėti, taip pat ir aplinkybes – kaltinamasis, teismo sprendimu, nusikaltimą padarė per neatsargumą. Kaip lengvinamoji aplinkybė teisme nuskambėjo avariją sukėlusio vyro šeiminė padėtis - vedęs neįgalumą turinčią žmoną, augina mažametį vaiką.
Teismo išvadose taip pat nurodoma, kad „pasekmėms kilti didelės reikšmės turėjo žuvusiojo neatsargumas“.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors jam buvo nustatytas sunkus girtumas – daugiau nei 3 promilės.
Teismo nuosprendį apskundė
Tragiška avarija pajūryje įvyko 2004 metų vasaros pabaigoje, o teismas nuosprendį paskelbė tik beveik po metų.
Neįgalią mergaitę auginanti motina, išgirdusi nuosprendį, jį apskundė ir Lietuvos aukščiausiasis teismas skundą tenkino. Nors ir paliko galioti visas priteistas žalas, nebeleido atidėti laisvės atėmimo bausmės.
Tuo metu jau 24 sulaukęs avarijos kaltininkas penkeriems metams buvo pasiųstas į atvirąją koloniją. Teismo sprendimą skundė ir avarijos kaltininkas, tačiau jo skundas buvo atmestas.
Po įvykio specialistai nustatė, kad nė metukų neturėjusi mergaitė patyrė sunkius sužalojimus: sumuštos galvos smegenys, smegenyse išsiliejęs kraujas, sumušti plaučiai.
Įvykio metu pajūrio kelyje automobiliai važiavo kolonoje, todėl atsirado ne vienas liudininkas, kuris liudijo ir teisme. Visi jie nurodė, kad žuvusio vyro automobilis važiavo savo eismo juosta ir nepažeidė jokių eismo taisyklių.
Pats kaltininkas teigė nepamenantis įvykio aplinkybių, nors savo kaltės teisme ir neneigė.
Antstolis teigia, kad tenka laukti, kol kaltininkas įsidarbins
Nukentėjusiai moteriai padėjusio antstolio Kęstučio Košio teigimu, skolininkui šiuo metu vykdomos 28 vykdomosios bylos dėl išieškojimo. Bendra skolų suma siekia 72 tūkst. 60 eurų. Ir nors per penkiolika metų nukentėjusiajai buvo pervesta vos 3 tūkst. eurų (bendra suma viršija 13 tūkst.), šiuo metu nėra, iš ko išieškoti skolos – skolininkas niekur nedirba, neturi ir turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti skolų išieškojimą.
Be to, skolininkas nėra vedęs, todėl, jo mirties atveju, skolos niekas nepaveldės ir nukentėjusioji gali likti tuščiomis kišenėmis.
„Jis nedirba, turto neturi, todėl iš tokio asmens išieškoti skolą yra problematiška. Praktikoje tokių atvejų būna dažnai, kai skolininkai nieko neturi, o antstolis tiesiog gali sekti informaciją“, – apie nuolatinį stebėjimą, ar vyras niekur neįsidarbino, kalbėjo K. Košys.
Antstolio teigimu, skolą galėtų būti įpareigota sumokėti tik sutuoktinė, tačiau skolininkas šiuo metu nėra susituokęs: „Šiuo atveju skolininkas nėra susituokęs, todėl jo giminaičiai galėtų padėti nebent tik iš geros valios, tačiau tokios prievolės nėra“.
Šiuo metu skolininkui vykdomos net 28 bylos dėl išieškojimo, antstolio teigimu, jei skolininkas pradėtų oficialiai dirbti, būtų išvedama proporcija, kiek kam jis turėtų išmokėti. „Išvedama proporcija nuo priteistos sumos ir atitinkamai tas, kuriam priteista didesnė suma, gauna daugiau“, – įvardijo antstolis ir pridūrė, kad skolos senumas reikšmės skaičiuojant šią proporciją neturi.
Moteriai per penkiolika metų skolininkas sumokėjo dalį skolos. Antstolio teigimu, dalis skolos moters sąskaitą pasiekė tuo metu, kai avarijos kaltininkas atliko bausmę laisvės atėmimo vietoje ir ten buvo įsidarbinęs, dalis buvo sumokėta ir dirbant laisvėje.
Antstolio teigimu, tokių skolininkų, iš kurių nėra kai išsireikalauti skolos, yra nemažai. „Viskas priklauso nuo gerų skolininko norų: nevengimo, pastangų atlyginti žalą, darbo paieškų ir panašiai. Jei jis veltėdžiauja ar vengia – nėra numatyta jokių prievartos būdų, – kalbėjo antstolis ir pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai tokie skolininkai vengia dirbti oficialiai, tačiau tai įrodyti nelengva. – Įrodyti gana problematiška.“
Neįgalią dukrą auginančios moters situacija, anot antstolio, analizuojama – stengiamasi nustatyti, ar jis gyvena nurodytoje vietoje, ar nėra išvykęs į užsienį. „Būna, kad tokie asmenys nepranešę išvyksta į užsienį, tokiu atveju antstolis turi teisę skelbti paiešką per policiją, – įvardijo antstolis. – Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti aplinkybes.“
Pagal įstatymus moteriai nepriklauso kompensacija
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 118 straipsnį, „jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų“, tačiau nukentėjusioji tuo negali pasinaudoti.
Pagal 2005 metais pakoreguoto Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnį, nukentėjusieji turi teisę į žalos kompensavimą, jei jie nukentėjo nuo smurtinio nusikaltimo.
Teisę į turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys ir nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai ir kiti išlaikytiniai, o jei jų nėra – vaikai ir tėvai.
Tačiau moteriai ši kompensacija nepriklauso, nes avarijos sukėlimas nelaikomas smurtiniu nusikaltimu.
Smurtinis nusikaltimas apibrėžiamas kaip veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika.
Smurtinių nusikaltimų sąraše įrašytas naujagimio nužudymas, nužudymas labai susijaudinus, nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukurstymas nusižudyti, seksualinis prievartavimas, išžaginimas, vaiko pagrobimas, teroro aktas ir net genocidas. Iš viso sąrašą sudaro 57 punktai, tačiau gyvybės atėmimo avarijos metu vairuojant neblaiviam šiame sąraše nėra, todėl nukentėjusiai moteriai ši kompensacija iš valstybės ir nepriklauso.