Ta proga Seime rengiamas iškilmingas posėdis, miestuose vyks eitynės, ekskursijos, koncertai.
Vidurdienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras.
Vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į eitynes Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės – drauge su šauliais ir skautais nešti 400 metrų ilgio Trispalvę, vėliau vyko nemokamos ekskursijos.
Vilniuje prasidėjo tautininkų eitynės
Pavakarę Vilniuje surengtos tautininkų eitynės. Skanduodami „Lietuva - lietuviams“ eitynių dalyviai, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiuoja Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Ten vyko mitingas „Sugrąžinsim Vytį Vilniui!“. Mitingo iniciatoriai savo pasisakymuose kreipėsi į miesto valdžią, ragindami Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio monumentą.
Eitynių gretose - prezidento posto siekiantys filosofas Arvydas Juozaitis, Seimo narys Petras Gražulis. Eitynėse dalyvauja ir Mindaugas Gervaldas (Murza).
Tautininkai tradiciškai kasmet organizuoja eitynes Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios progomis.
Pasak eitynių organizatorių, šiais metais eitynėse akcentuojamas siekis Vilniui „sugrąžinti Vytį“ bei raginimai ginti tautinio suverenumo vertybes.
„Matydami, kad stiprėjant vienybei stiprėja ir skaldytojiškų jėgų pastangos, kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepasiduoti skaldytojų įtakai ir nepriklausomai nuo politinių orientacijų ar partinių skirtumų dalyvauti Kovo 11-osios patriotinėse eitynėse“, - sakė vienas iš eitynių organizatorių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Sakalas Gorodeckis.
Kaune iškilmingas minėjimas tradiciškai vyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Klaipėdoje šventė vyko Atgimimo aikštėje, miestuose koncertavo muzikos grupės.
„Tai šventė, kurioje visada girdime dainuojančią revoliuciją, įkvėptą atgimimo vilties. Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ši pergalė, iškovota prieš beveik tris dešimtmečius, mums kas kartą primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų“, – teigė ji.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą.
„Labai svarbu, kad valstybės atkūrimo gyvoji atmintis ir pasakojimai būtų perduodami ateities kartoms, kad jie taptų nenuginčijamu mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu. Minėdami istoriją stipriname savo tikėjimą valstybe“, – tvirtino parlamento vadovas.
Premjeras Saulius Skvernelis sveikinime žmonėms pabrėžė šalies pasiekimus ir visuomenės patriotiškumą.
„Klestinčios Lietuvos valstybės kūrimo darbai nebaigti. Tad dirbkime Tėvynės labui taip, kad kiekvienais metais stiprėtų mūsų ekonomika, gerėtų piliečių gyvenimas ir tvirtėtų mūsų ryšiai su sąjungininkais“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Nepamirškime – iškovotą Nepriklausomybę visada reikia ne tik branginti, bet ir uoliai ginti bei saugoti. Tai daryti mus įpareigoja sudėtinga ir tautos didvyrių krauju parašyta Lietuvos istorija“, – pridūrė jis.
Pavakary sostinėje tradicines eitynes rengia tautininkai. Šios eitynės kartais sulaukia kritikos dėl perdėto nacionalizmo.
Tūkstančiai žmonių Vilniaus centre šventė Kovo 11-ąją
Keli tūkstančiai žmonių pirmadienį Vilniaus centre šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Trispalvėmis ir jos spalvų atributika pasipuošę žmonės vidurdienį stebėjo, kaip Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo buvo pakeltos Baltijos šalių vėliavos. Salvėmis ceremoniją pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa.
Ceremonijos metu Lietuvą pasveikino virš susirinkusiųjų praskridę du NATO oro policijos misiją atliekantys Lenkijos naikintuvai.
Aikštėje priesaiką davė 150 šaulių, vėliau vedini Lietuvos kariuomenės orkestro žmonės žygiavo kasmetinėse eitynėse nuo Seimo link Katedros aikštės.
Renginyje taip pat plazdėjo istorinės Lietuvos, politinių partijų, įvairių organizacijų vėliavos.
Tuo metu Gedimino prospektu šauliai, skautai ir į šventę susirinkę šalies gyventojai nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
Kai kuriems kovo 11-ąją atvykti į sostinės centrą tapo tradicija. Eitynėse dalyvaujanti Zurzų šeima džiaugiasi, kad jų vaikas išmoko Lietuvos vėliavos spalvas.
„Privalome ateiti už mūsų prosenelius ir senelius, kurie paaukojo sveikatą, gyvybes dėl Lietuvos. Tai mūsų visų šventė“, – teigė sporto srityje dirbantis 40-ties Mindaugas Zurza. Vėliau jis su šeima žadėjo susėsti šventinių pietų.
Iš Šiaulių atvykusi 75-erių Virginija Budginaitė stebėjosi žmonių gausa.
„Labai graži šventė ir kiekvienais metais vis solidesnė. Gražu, kad tiek daug žmonių ateina su vėliavomis“, – kalbėjo pensininkė.
„Pas mus su draugais nebūna Kovo 11-osios, kurios nepaminėtume“, – teigė ji.
Dr. Kozakaitei įteikta 2019 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija
Pirmadienį Seime vykstančiame iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime 2019 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikta dr. Justinai Kozakaitei.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku Zenonu Butkumi jai įteikė diplomą ir atminimo dovaną.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas Zenonas Butkus, kalbėdamas apie J. Kozakaitės darbus, pažymėjo ir tai, kad ji priklausė tai mokslininkų komandai, kuri ištyrė, identifikavo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.
J. Kozakaitė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Laisvės kovų kaina (partizanų palaikų tyrimai)“. Tyrimo tikslas - Lietuvos laisvės kovotojų visuminis ir individualus paveikslas per bioarcheologinių tyrimų prizmę.
Justina Kozakaitė gimė 1986 m. gegužės 18 d. Baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją. Studijavo Vilniaus ir Daramo (Durham) universitetuose. Ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje ir Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje.
Stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.
Mažvydo bibliotekai perduota knyga su žmonių įsipareigojimais Lietuvai
Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pirmadienį Seime buvo perduota knyga su žmonių moraliniais įsipareigojimais Lietuvai.
Knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“ bibliotekos darbuotojams perdavė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ši knyga per šalį keliavo daugiau nei metus.
„Tai galimybė kiekvienam šalies piliečiui tapti kito Lietuvos šimtmečio signataru, įrašant savo moralinį pasižadėjimą Lietuvai“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė.
„Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galės susipažinti su knygoje įrašytais žmonių pasižadėjimais savo Tėvynei ne tik dabar, bet ir po šimto ir daugiau metų“, – pridūrė ji.
Karo akademijos kariūnai kviečia švęsti su dainomis ir prisiminimais prie degančio laužo
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, kovo 11-osios, vakarą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų taryba rengia dainų ir prisiminimų vakarą „Kovo 11-osios Nepriklausomybės laužai“. Kalnų parke, ant istorinio Stalo kalno, degindami laužus kariūnai jau dešimtus metus paminės vieną reikšmingiausių valstybės švenčių.
„Šis vakaras tapo kariūnų ilgamete tradicija, švente kiekvienam. Todėl į ją susirenka ir karininkai, patys būdami kariūnai organizavę šį renginį, - pasakoja Kariūnų tarybos (studentų atstovybės) pirmininkas krn. Augustas Ališauskas. - Pagrindinė šio vakaro idėja - švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną sukurti renginį ne tik sau, bet ir visuomenei. Todėl džiugu, kad kiekvienais metais vis daugiau svečių, kitų aukštųjų mokyklų studentų prisijungia, susirenka ant Stalo kalno kartu su mumis švęsti Lietuvos laisvės“.
Pasak Lietuvos karo akademijos pranešimo, kariūnų organizuojamas renginys kiekvienais metais pritraukia vis daugiau Lietuvos jaunimo, neabejingo Tėvynės istorijai, nūdienai ir ateičiai. Kasmet susirinkusiuosius stebina pramogų ir pasirodymų gausa.
Šiemet bus uždegti laužai ir vyks viduramžių riterių kova, bus rodomas ugnies šou, karininkai ir kariūnai savo jėgas išbandys traukdami virvę. Taip pat bus renkamas patriotiškiausiai apsirengęs renginio svečias. Savo patriotinėmis dainomis džiugins kariūnų grupė „Vytis“, plk. ltn. Valerijus Šerelis, Vilniaus Pilies tunto skautai, Simono Daukanto gimnazijos auklėtiniai ir duetas „The Groovy group“.
Visi susirinkusieji į šventę tylos minute pagerbs žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, bus giedamas Lietuvos valstybės himnas, kariai atnaujins savo priesaiką Tėvynei.
Kovo 11-ąją gimtadienį švenčia beveik 8 tūkst. Lietuvos gyventojų
Kovo 11-ąją Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo dieną, beveik 8 tūkst. Lietuvos gyventojų švenčia ir savo gimtadienius, pirmadienį pranešė Registrų centras.
Iš 7603 šią dieną gimusių šalies gyventojų 3968 yra moterys, o 3 617 – vyrai.
Daugiausia kovo 11 dieną gimusių žmonių gyvena Vilniuje – kiek daugiau nei 1,4 tūkst.
Mažiausiai jubiliatų – 16 – savo gyvenamąją vietą yra deklaravusių Neringoje.
1990 metų kovo 11 dieną, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą valstybę, gimė 108 Lietuvos gyventojai.
