Pagal J. Razmos pataisas, per apkaltą politiko pateikto pareiškimo dėl mandato atsisakymo Vyriausioji rinkimų komisija nesvarstytų – turėtų sulaukti proceso pabaigos.

Anot konservatoriaus, parengti tokius siūlymus jį paskatino „visuomenės nepasitenkinimas, kai pradėjus apkaltos procedūrą Seimo nariui ar mandato atėmimo procedūrą savivaldybės tarybos nariui, jis atsistatydina ir minėtos procedūros neužbaigiamos“.

Konservatorius pažymi, kad net teismams patvirtinus, jog politikai sulaužė priesaiką, jie gali išvengti galutinio balsavimo.

Pagal procedūras, Seimas ar savivaldybės taryba dėl politiko mandato panaikinimo balsuoja, jei Konstitucinis Teismas (Seimo nario atveju) arba Vyriausiasis administracinis teismas (savivaldybės tarybos nario atveju) jį pripažįsta sulaužius priesaiką.

„Neseni pavyzdžiai – Seimo nario Mindaugo Basčio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo mandatų atsisakymai. Formaliai jie išvengia atsakomybės dėl priesaikos sulaužymo ir vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose“, – pataisos aiškinamajame rašte pažymi konservatorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas V. Titovą pripažino sulaužius priesaiką dėl partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą paniekinančių pasisakymų, tačiau jis pasitraukė iš tarybos iki balsavimo dėl jo mandato panaikinimo.

Prokuratūra vasario pradžioje teismui perdavė V. Titovo baudžiamąją bylą dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš tam tikrą žmonių grupę ir viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ar jų neigimo.

Prieš pat balsavimą dėl mandato panaikinimo iš Seimo praėjusių metų pradžioje pasitraukė ir Kęstutis Pūkas. Konstitucinis Teismas buvo paskelbęs, kad jis pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje K. Pūką šių metų kovo pradžioje išteisino dėl seksualinio priekabiavimo.

Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2017 metų gruodį detaliai ir nuodugniai nustatė bei įvertino K. Pūko elgesį, pripažino politiko veiksmus seksualiniu priekabiavimu kaip tai numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Tačiau teismas nurodė nenustatęs K. Pūko veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius.