Vartojimo kreditų įstatymo pataisos buvo priimamos 2015 metais. Tuo metu I. Šimonytė dirbo pataisas pateikusio Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Pasak jos, augant greitųjų rinkai joje vyko „nepageidautini procesai“ – augo pradelstų mokėjimų skaičius, žmonės prasiskolindavo.
„Mūsų turbūt kaip priežiūros institucijos pareiga buvo įspėti politikus apie vykstančius procesus ir pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie galėtų tuos neigiamus reiškinius sumažinti“, – teismui sakė I. Šimonytė.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas bandęs neteisėtai paveikti politikus, kad šie priimtų kai kurias nuostatas liberalizuojančias įstatymo pataisas, nes Lietuvos banko pasiūlytas reglamentavimas buvo pernelyg griežtas.
I. Šimonytės teigimu, Lietuvos bankas pataisas pasiūlė 2013 metais, tačiau jos imtos svarstyti kur kas vėliau.
„Tas jausmas, kad daug kas nenorėjo, kad tas įstatymas būtų priimtas, jis buvo justi, bet kieno tas noras buvo, čia ne man spekuliuoti, o teismui vertinti“, – tvirtino parlamentarė.
Jautė „nematomą ranką“
Pasak jos, esminė Lietuvos banko pasiūlyta įstatymo nuostata buvo įtvirtinti pareigą kreditų davėjui įsitikinti, jog klientas yra pakankamai mokus padengti įsiskolinimams.
Bylos duomenimis, byloje kaltinamas eksparlamentaras Šarūnas Gustainis už iš R. Kurlianskio gautą kyšį registravo pateikto įstatymo pataisą, kad kreditų davėjo klientas pats pateiktų informaciją apie savo mokumą, ir balsavo už jos priėmimą.
Įtariamo kyšio suma siekia 8,7 tūkst. eurų.
I. Šimonytė sakė, kad Š. Gustainio pasiūlyta pataisa „buvo visiškai tapati pataisai, kurią teikė Vartojimo kreditų asociacija“.
Tyrėjai užfiksavo, kad R. Kurlianskis Seime priimamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas aptarinėjo su buvusiu vartojimo kreditų įmonės „4finance“ vadovu Gediminu Velička.
„Šitos įmonės vadovas aktyviai dalyvavo diskusijose Seime“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Jo pagrindinė nuostata buvo tokia, kad mūsų teikiami siūlymai yra neproduktyvūs, žalingi ir Seimas jų neturėtų svarstyti“, – pridūrė ji.
Politikė sakė, kad bet koks kalbėjimas šiame kontekste apie „MG Baltic“ ir R. Kurlianskį būtų spekuliacija.
Vis dėlto ji tikino jutusi „nematomą ranką“, kontroliuojančią procesus.
Š. Gustainis žurnalistams pareiškė, kad jam pateikti kaltinimai yra „briedas“, nes teiktas įstatymo projektas ir „MG Baltic“ parama Taikomosios politikos institutui nėra niekaip susijusi.
Buvęs Seimo narys atkreipė dėmesį, kad nuo pervestos paramos iki įvykių Seime praėjo pusmetis.
Jis tvirtino įstatymo pataisa norėjęs, kad su itin sudėtingais tikrinimais nesusidurtų tie klientai, kurie ima itin mažus vartojimo kreditus.
Pokštai ir Masiulio palinkėjimas
Teismo salėje penktadienį aidėjo ir juokas.
R. Kurlianskio advokatas paklausė I. Šimonytės, ar dalyvaudama „MG Baltic“ valdomos televizijos laidoje ji gavo kokios nors neturtinės naudos.
„Makiažo pagrindu“, – atsakė parlamentarė, sukeldama bylos dalyvių juoką.
Tuo metu kaltinamasis Eligijus Masiulis palinkėjo I. Šimonytei „didžiausios sėkmės rinkimuose“. Ji kandidatuoja į prezidentus.
R. Kurlianskis sako, kad Š. Gustainio įstaigą parėmė „šiaip sau“
Politikų papirkinėjimu įtariamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis penktadienį pareiškė, kad paramą eksparlamentaro Šarūno Gustainio viešajai įstaigai skyrė „šiaip sau“, o ne siekdamas Vartojimo kreditų įstatymo pataisų priėmimo.
„Parama buvo. Ar tai buvo kyšis – ne“, – žurnalistams Vilniaus apygardos teisme sakė verslininkas.
Paklaustas, kodėl skyrė tą paramą, jis atsakė: „Šiaip sau. Norėjau. Aš norėjau suteikti tą paramą.“
Bylos duomenimis, „MG Baltic“ kontroliuojama įmonė pervedė Š. Gustainio viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“ 8,7 tūkst. eurų, o už tai buvęs Seimo narys registravo verslininkams palankią Vartojimo kreditų įstatymo pataisą ir balsavo už jos priėmimą.
Ši pataisa registruota Seime svarstant Lietuvos banko pateiktą įstatymo projektą, turintį sugriežtinti vartojimo kreditų rinką.
R. Kurlianskis sakė, kad Š. Gustainio pataisa buvo automatiškai naudingesnė verslui, nes jis yra liberalas.
„Valdžia visuomet stengiasi ir labai nori apriboti verslą, verslas visada priešinasi. Aš bet kurį iš čia (byloje – BNS) nagrinėjamų procesų apibūdinčiau būtent šitaip“, – kalbėjo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas.
„Verslas yra karas, taip pat ir karas su valdžia“, – pridūrė R. Kurlianskis.
Jis neigė taręsis su Š. Gustainiu dėl pataisos, bet patvirtino, kad dėl jos galėjo kalbėti su buvusiu kreditų įmonės „4finance“ vadovu Gediminu Velička.
Teismas penktadienį taip pat turėtų apklausti europarlamentaro Antano Guogos finansininką, buvusį Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Modestą Kaseliauską.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.
Byloje be R. Kurlianskio taip pat kaltinami buvęs Liberalų lyderis ir Seimo narys E. Masiulis, Š. Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Kaltinamieji kaltais neprisipažįsta. „MG Baltic“ atstovai teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai, iš anksto formuojama nuostata, kad bet kuris paminėtas asmuo yra jau kaltas nepriklausomai nuo teismo proceso baigties.