Nesileisime spardomi, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės antradienį pareikštą kritiką Vyriausybei. Pasak politiko, prezidentė, sukritikavusi valdančiuosius dėl administracinių gebėjimų stygiaus įgyvendinant valstybei svarbias reformas, elgiasi keistai ir neteisingai.

R. Karbauskio teigimu, Vyriausybė ir valdantieji, įgyvendindami pensijų ar mokesčių reformas, elgiasi taip, kaip ir turi elgtis.

„Mes padarėme taip, kaip buvo reikalinga padaryti. Dabar valstybė geriau gyvena, surenka daugiau mokesčių, absoliučiai sumažino mokesčius visiems, seniai reikėjo elgtis taip, kaip mes pasielgėme“, - kalbėjo R. Karbauskis. Jis įsitikinęs, kad prezidentės reiškiamą kritiką valdantiesiems turi lydėti ir konkretūs pasiūlymai.

Politikas pabrėžė esąs įsitikinęs, kad prezidentės išsakyta kritika yra jos politinių nuostatų demonstravimas, todėl, tvirtino jis, Prezidentūra skeptiškai žiūrės ir į bet kokią kitą valdančiųjų inicijuojamą reformą.

Politologų įžvalgos įvykus paskutiniam Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimui. Apie visa tai „DELFI diena“ kalbame su Mykolo Romerio universiteto docentu Virgiu Valentinavičiumi ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Kęstučiu Girniumi.

– Šiandien įvyko tradicinis šalies vadovės ir Seimo valdybos susitikimas, per kurį šalies vadovė kritikavo valdančiuosius. Ji pridūrė, kad bendradarbiavimas tarp jos ir Seimo pasiteisino. Ar tikrai?

– V.V. Jeigu man reikėtų atsakyti į jūsų klausimą, tai greičiausia, kad aš neturiu nuomonės. Santykiai arba priešiški, arba dalykiški, tačiau ne priešpriešoje yra atsakymas. Manau, kad prezidentė yra mandagi ir švelni su šia valdančiąja dauguma.

Viena vertus, ji sukritikavo, kita vertus, pasakė, kad bendradarbiavimas yra būtinas. Pastaruoju metu taip išeina, kad prezidentės santykis su Seimu yra stipresnė arba silpnesnė Konstitucijos garanto funkcija. Prezidentė kritikuoja Seimą, kai tikrai reikia tai daryti. Kai buvo bandymai riboti spaudos laisvę, tada prezidentė pasisakė, taip pat dėl ministrų kandidatūrų, tačiau Prezidentūra, kaip Konstitucijos garantas, labai svarbu yra valdančiajai daugumai dar ir todėl, kad opozicijai per silpna ir tos funkcijos nevykdo. Seimo opozicija gali tik kandžiotis, o esminę kritiką sunku įžiūrėti, tada prezidentės galia išauga.

Virgis Valentinavičius

– K.G. Aš manau, kad santykiai yra gana nedraugiški, nemanau, kad prezidentė veikia kaip Konstitucijos garantas, santykiai yra įtempti. Aš nelabai skiriu šiuo atveju Vyriausybės nuo Seimo, nes Seimas sukuria tai, ką Vyriausybė turi vykdyti. Jeigu pažvelgtume į visą D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį, ji nesugyveno su jokia Vyriausybe.

Aš manau, kad yra per daug kritikos, per mažai bandoma įžvelgti, ką Seimas bandė padaryti. Ilgą laiką buvo priešinamasi progresiniams mokesčiams, po kelių metų dar daugiau žmonių pateks į tą akiratį, bet svarbiausia – principinis nutarimas. Kita vertus, socialinė atskirtis yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Ši Vyriausybė to neįveikė, bet buvo imtasi rimtų žingsnių, vaiko pinigai taip pat išmokami. Žinoma, ne viskas puikiai veikia, bet ne dėl visko kalta Vyriausybė. Tiesa, svarbu prisiminti, kad pradžioje ši Vyriausybė buvo prezidentės numylėtinė. Metai draugiški, o po metų – karas.

Pradžioje ši Vyriausybė buvo prezidentės numylėtinė. Metai draugiški, o po metų – karas.
K. Girnius

– Kritika mokestinei reformai, pensijų, švietimo – trumpiau tariant, visoms reformoms. Gal jos tikrai nevyksta?

– K.G. Aš manau, kad neteisinga taip sakyti. Yra padėti pagrindai ir dėl pensijų, ir dėl socialinės atskirties mažinimo. Gal ne viskas tobula, bet judama į priekį, aš manau, kad yra tiesiog nepastebėta, kas yra pasiekta, bet dėl teisėjų – ji teisi. Tikrai reikia greito nutarimo. Aš manau, kad tikėtis, kad ši Seimo sesija bus efektyvi, yra ganėtinai nerealistiška. Dabar vyksta prezidento rinkimų kampanija, opozicija kaltins valdančiąją daugumą, kad ji politikuoja, bando „prastumti“ priekaištus. Bus daug politikavimo, daug ginčų. Kita vertus, reikia ne tik paskirti naujus teisėjus, bet ir pagalvoti, kodėl pastaruosius 8-erius metus daugelis rezonansinių bylų buvo vilkinamos.

Virgis Valentinavičius

– Trūksta Vyriausybės administracinių gebėjimų. Kokių ir kur?

– Matyt, turima galvoje bendroves, kurios vietoje Lietuvos pašto išnešioja pensijas, tačiau jų išnešioti negali, arba tai nepavyksta padaryti sklandžiai. Dabar yra bėdų su generinių vaistų receptais, daug nepasitenkinimo techniniais nesklandumais, bet jeigu kalbant iš esmės, Lietuvos prezidentai turi dvi tradicijas – nepastebėti ir niekada neminėti savo klaidų, o kitas dalykas tai nematyti gerų Vyriausybės darbų. Valdas Adamkus galbūt ne taip stipriai, bet irgi tuo pasižymėjo. Aš sutinku su tuo, kad kryptis gana dažnai yra teisinga, sistemoje yra daugiau progresyvumo. Kita vertus, tas progresyvumas yra tarsi atidėtas įgyvendinti kitai Vyriausybei. Mokestinės priemonės iš esmės padidino atskirtį. Tie atlyginimų kilimai, kurie buvo, daugiausia laimėjo turtingi žmonės, tačiau kritikuoti yra ką.

K. G. Žinoma, kad yra, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, ką darė kitos Vyriausybės.

– Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutiko su D. Grybauskaitės rinkimų vertinimu, ir pridūrė, kad rinkimai įvertino ne tik valdančiųjų, bet ir kitų partijų darbo rezultatus. Ar tikrai?

– K.G. Aš manau, kad šioje vietoje mes turėjome tam tikrą „adatą“, bet, kalbant apie Savivaldos rinkimus, tai nėra kuo džiaugtis, vėl susilpnėjo politinės partijos, o komitetai valdo. Ironiškiausia yra tai, kad sakoma, jog labiausiai apsišvietę žmonės gyvena miestuose ir sakoma, kad tokie žmonės nebalsuoja už politines partijas. Tai būtų tikrai labai liūdnas momentas.

Kęstutis Girnius

– Kalbant apie politines partijas, kai kas sako, kad mato ir prezidentės indėlį, kad jos silpnėtų. Ar taip tikrai yra?

– K.G. Aš manau, kad netiesiogiai tai taip. Nebuvo nei Vyriausybės, nei partijos, kuriai ji pritartų. Tie, kas buvo įstatymų leidžiamojoje ar vykdomojoje valdžioje, beveik nuosekliai ir nuolat sulaukia kritikos.

V.V. Istoriškai Grybauskaitė prisidėjo prie to. Pradiniame etape ji palaikė rinkimų komitetų idėją, kuri būtų atvira demokratijai. Skeptiškai atsiliepdavo apie politines partijas. Jeigu neklystu, prieš 2 metus metinėje kalboje ji pirmą kartą pasakė, kad partinė sistema politinėje sistemoje yra vertingas dalykas, bet taip pat ir tai, kad ji turi problemų. O kalbant apie rinkimus, jie buvo liūdni, su tuo tikrai sutinku, bet pralinksmino tai, kad beveik visos partijos džiaugėsi savo rezultatu. Prezidentė, lygiai taip pat kaip ir mes, patraukė per dantį šį dalyką, o džiaugtis tikrai nėra kuo. Nepasitikėjimas partijomis yra didžiulis ir pralaimėjo visi.

Reikia pripažinti ir tai, kai ponas Butkevičius buvo pripažinęs, kad ilgą laiką nebuvo kalbėjęs su prezidente, o Prezidentūros atstovai tikino, kad yra bendradarbiaujama patarėjų lygmenyje.
K. Girnius

– Kalbant plačiau: koks yra prezidentės požiūris į Seimą ir ankstesnius Seimus?

– K.G. Aš manau, kad Kubiliaus Vyriausybė, konservatorių nuostatos mažai kuo skyrėsi nuo prezidentės, bet prezidentė kažkodėl irgi negebėjo ištarti gero žodžio Kubiliui. Reikia prisiminti, kad ir po 2012 metų ji labai ryžtingai nenorėjo, kad Darbo partijos atstovai patektų į Vyriausybę. Su Butkevičiumi irgi santykiai buvo tik formaliai mandagūs. Reikia pripažinti ir tai, kai ponas Butkevičius buvo sakęs, kad ilgą laiką nebuvo kalbėjęs su prezidente, o Prezidentūros atstovai tikino, kad yra bendradarbiaujama patarėjų lygmenyje. O su šia valdžia buvo „medaus metai“, tačiau anksčiau viskas baigdavosi tuo, kad ir Kubilius, ir Butkevičius labai ramiai elgdavosi ir neatsakydavo atgal. Viešumoje jie būdavo mandagūs, o dabar tiek Skvernelis, tiek Karbauskis vis atsako atgal. Skvernelis yra toks ūmus, kad jis atkerta Grybauskaitei dvigubai.

– Su kuo santykiai buvo geriausi?

– V.V. Dabar atrodo vienaip, tačiau anksčiau tada taip tikrai neatrodė. Laikas buvo labai sunkus ir tikrai neatrodė, kad Grybauskaitė yra labai draugiška Vyriausybės ar premjero atžvilgiu. Aš manau, kad prezidentės santykis su Seimu yra neatsiejamas nuo santykio su Vyriausybe. Nepaisant to, pagrindinis Grybauskaitės taikinys yra Vyriausybė, premjeras ir Seimas.

Galbūt išimtis buvo vienu atveju, kai ji reiškė simpatijas Seimui, kai vadovavo Irena Degutienė. Kai Kubilius neklausydavo, tada pasigirsdavo kažkokių pozityvesnių replikų Seimui, bet tai tebuvo epizodai.

Arnas Mazėtis, Virginijus Valentukevičius, Kęstutis Girnius

– O kas trukdo tiems konstruktyviems santykiams?

– K.G. Aš manau, kad prezidentei yra sunku bendrauti. Aš neprisimenu, kad ji kada būtų nuvykusi į Seimą pakalbėti su Seimo nariais arba daugiau jų pasikvietusi į Daukanto rūmus. Atrodo, kad prezidentė laikosi labai atokiai nuošalyje. Atrodo, kad nedera prezidentės orumui bendrauti su kitais politikais. Aš manau, tai labai jaučiasi. Jos būdas nėra toks, kuri skatintų draugystę.

V.V. Ji iš EK turėjo reputaciją gana panašią. Prisiminkime ir pravardę „geležinė ledi“. Jos yra toks būdas.