Įstatymuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymas jo paties pareiškimu ar mandato atėmimo procedūra, jau prasidėjus apkaltos procedūrai, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) nesvarstomas, kol nebus baigta minėta procedūra.
Tai siūlančias Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Seimo Statuto ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
„Jeigu pradėta apkalta ar mandato atėmimo procedūra baigiasi rezultatyviai, tuo pagrindu Seimo narys ar atitinkamai savivaldybės tarybos narys ir netektų mandato. Jeigu procedūra baigtųsi palankiai Seimo nariui ar savivaldybės tarybos nariui, tuomet VRK galėtų nagrinėti jo atsistatydinimo pareiškimą, žinoma, jeigu jis nebūtų atsiimtas, - sako įstatymų pataisų iniciatorius J. Razma.
Pasak jo, projektų rengimą paskatino iš visuomenės kilęs nepasitenkinimas, kai pradėjus apkaltos procedūrą Seimo nariui ar mandato atėmimo procedūrą savivaldybės tarybos nariui, jis atsistatydina ir apkalta neužbaigiama.
Šiuo metu įstatymas numato, kad pradėjus Seimo nario apkaltos procedūrą ar savivaldybės tarybos nario mandato netekimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo, Seimo narys arba atitinkamai savivaldybės tarybos narys gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atsistatydinimo pareiškimą ir tuo pagrindu yra atleidžiamas iš einamų pareigų.
„Tokiu atveju apkaltos procedūrą, nors ir yra nepalankūs teismo sprendimai, nutraukiama, ir lieka neaišku, ar Seimo narys ar savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką. Neseni pavyzdžiai - Seimo nario Mindaugo Basčio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo mandatų atsisakymai. Formaliai jie išvengia atsakomybės dėl priesaikos sulaužymo ir vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose“,- sako J. Razma.