Dar pernai lapkritį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas sulaužė priesaiką, kai apkaltino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu.

Liepos 18 d. savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete svarstant klausimą dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo V. Titovas viešai pareiškė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius. Šią informaciją jis taip pat publikavo savo socialiniame tinkle.

V. Titovas tvirtino, kad pasisakydamas apie A. Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis.

Po teismo sprendimo dėl priesaikos sulaužymo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba planavo balsuoti dėl V. Titovo įgaliojimų panaikinimo, tačiau šis, nelaukdamas balsavimo, pats atsisakė mandato. Atsistatydinimo prašymą V. Titovas VRK įteikė prieš pat posėdį.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje priesaiką sulaužiusį Viačeslavą Titovą pakeitė jo bendražygis Jurijus Šeršniovas. Jis 2007 – 2014 metais buvo uostamiesčio tarybos narys. 2015 metų savivaldos rinkimuose jis, kaip ir V. Titovas, dalyvavo kaip Rusų sąjungos kandidatas, o dabar priklauso visuomeniniam rinkimų komitetui „Titov ir teisingumas“.

Būtent šį komitetą įkūręs V. Titovas nusprendė dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, o toks žingsnis jam ir J. Šeršniovui buvo sėkmingas – abu po rinkimų pateko į Klaipėdos miesto tarybą. Abu iki šiol yra Lietuvos rusų sąjungos nariai.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas“ iš viso gavo 2937 balsus, o pats V. Titovas surinko 772 pirmumo balsus. Daugiausiai V. Titovo komitetą parėmė Pamario, Laukininkų ir Alksnynės rinkimų apylinkės. Mero rinkimuose V. Titovas liko penktas, surinkęs 3564 balsus arba 7,14 proc. Vis dėlto tai netgi yra geresnis jo pasirodymas, nei 2015 metais, kai iš vienuolikos kandidatų V.Titovas užėmė 8 vietą, surinkęs 3,34 proc. balsų. Už jį tąkart balsavo 1620 klaipėdiečių.

Seimo nario Arvydo Anušausko, kuris tyrinėjo A. Ramanausko-Vanago biografiją, jo bylą ir iš šių tyrimų parašė naują knygą, teigimu, V. Titovo pasisiekimą rinkimuose galima vertinti kaip Rusijos konsulato Klaipėdoje pergalę.

„Manau, kad prisidėjo ir jo sekimas Rusijos antilietuvišku naratyvu. Iš esmės tai nieko nekeičia. Tiesiog patvirtina, kad tebeegzistuoja toks sluoksnis, kuris su Lietuvos nepriklausomybe nesusitaikė.

O V. Titovo byloje šis Klaipėdos rinkėjų sprendimas taip pat nieko nekeičia“, – pabrėžė A. Anušauskas, priminęs, kad sugrįžimas į savivaldybę V. Titovo nuo nemalonumų su teisėsauga dėl jo pasisakymų apie A. Ramanauską-Vanagą neišgelbės.

V. Titovas Rusijos konsulate Klaipėdoje

Dar šių metų vasarį Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo, kaltinamo paniekinus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą.

Byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą. Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui pareikšti dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštus menkinimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių.

Vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė, kurią atliko prokuroras, sudaro 76 lapai: ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai. Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V. Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.