Planus atstatyti pokariu sunaikintą šventovę puoselėja pati kaimelio bendruomenė. Tyrimą pradėję Klaipėdos paveldosaugininkai tikina, kad leidimas kasinėti bažnytvietę nebuvo išduotas, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
„Niekas į mus nesikreipė. Tai, kas padaryta, – savivalės viršūnė. Kasinėjimai – ne vadinamųjų lobių ieškotojų, o žmogaus, pamėginusio atlikti profesionalių archeologų veiksmus, kuriais siekiama tiksliai lokalizuoti bažnyčios pamatus, darbas. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, neturint jokių būtinų leidimų šio kultūros paveldo objekto tyrimams atlikti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose iškilusi mūrinė bažnyčia, klebonija ir ūkinis pastatas yra sugriuvę, plytos išnešiotos, dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai.
Neseniai pro šį objektą važiavęs uostamiesčio archeologas Donatas Zubrickas išvydo, kad į Kultūros vertybių registro sąrašą įtraukta bažnytvietė – iškasinėta.
„Kai įsisuka vadinamieji juodieji archeologai, jie kasinėja chaotiškai, palieka daug duobučių, o šiuo atveju kažin kas bandė atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus. Matyti gal 5 kasiniai palei sunaikintos bažnyčios pamatus, tarsi mėginta juos atidengti ir lokalizuoti. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, nesivadovaujant profesionaliomis metodikomis. Dar blogiau, kad išimtos pamatų plytos, suardyta struktūra ir suniokotas kultūrinis sluoksnis“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino archeologas.