Į knygos pristatymą atvyko ir Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė. Pokalbį moderavusio Vytauto V. Landsbergio paklausta, kaip sureagavo, kai susipažino su knyga, ar joje pateikiama informacija sutampa su jos žinojimu ir prisiminimais, A. Ramanauskaitė pasakė trumpą, bet jausmingą kalbą. Moters žodžius palydėjo plojimai.

Foto: DELFI / Justinas Auškelis

„Iš tikrųjų su dideliu jauduliu laukiau tos knygos pasirodant ir, kada tą pirmąjį variantą Arvydas davė skaityti makete, žinoma, kad tai yra asmeninis gyvenimas, mano šeimos gyvenimas, kuris suskilo į tokius du etapus, tarp jų tarsi praraja“, – kalbėjo partizano dukra.

Ji teigė, kad pirmasis etapas buvo tėvams prisijungus prie partizaninio karo, o antrasis – mamai jau sugrįžus iš lagerio.

„Nepaprastos, ypatingos tos sąlygos buvo partizaninio karo metu, kai abu tėvai buvo gyvi ir kada jie dalyvavo kovoje, ir mano atsiradimas, mano buvimas ten, vaiko visas gyvenimas. Ir staiga 1956-ieji, kada visai kitokios sąlygos, kitokios aplinkybės. Kai juos areštavo, kai sušaudė (A. Ramanauską-Vanagą – DELFI) man buvo 9 metai. Taigi ta atmintis siekia nemažai. Aš prisimenu savo tėtį, bendravimą su juo, tas aplinkybes, visokius išgyvenimus.

Kitas etapas – mama sugrįžo gyva iš lagerio. Mes daug kalbėjomės ir jos prisiminimai man kėlė skaudulį ir įsivaizdavimą, jau ne žinojimą, bet įsivaizdavimą, kaip su ja buvo elgiamasi tuose KGB rūsiuose, kaip jai teko sutikti tėvą, kokiose aplinkybėse matyti. Ir kiek ten melo, kiek ten klastos“, – jautriai kalbėjo A. Ramanauskaitė.

Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje. Antroje eilėje pirmas – Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis – Juozas Gegužis-Diemedis
Foto: Genocido aukų muziejus

Ji džiaugėsi, kad pasakodamas tėvų istoriją A. Anušauskas atliko išsamią analizę, aklai nesirėmė KGB dokumentais, kurie buvo klastojami. Partizano dukra taip pat įgėlė istorikams, kurie sovietų jėgos struktūros įvairius raštus bei protokolus priima už gryną pinigą.

DELFI primena, kad didžiausias skandalas dėl A. Ramanausko-Vanago menkinimo kilo tada, kai rašytoja Rūta Vanagaitė pareiškė, kad 11 metų pogrindyje su okupantais kovojęs partizanų vadas buvo ne didvyris, priešingai – esą net talkino KGB. Tokias išvadas rašytoja padarė paskaičiusi KGB archyvuose išlikusius dokumentus.

R. Vanagaitei užkliuvo ir tai, kad A. Ramanauskas-Vanagas, kaip rašoma KGB archyvuose, išdavė jam talkinusius asmenis. Tačiau tokius rašytojos svaičiojimus istorikai greitai sumalė į miltus paaiškindami, kad net ir kankinamas partizanas pasakė tik tų žmonių pavardes, kuriems jau niekaip nepakenksi – jie jau buvo žuvę, nuteisti arba ištremti.

„Pats geriausias dalykas, ką gali padaryti, tai nuvesti tardymą klaidina linkme. Čia yra geriausias būdas – kalbėti ir niekam nepakenkti. Jeigu visi būtų sugebėję tai padaryti – nurodyti žuvusių pavardes, miške esančių pavardes, jau nuteistųjų pavardes. Žuvusiam nepakenksi, kitiems nepakenksi, kas Sibire, jo neperteis“, – po kilusio skandalo portalui lrytas.lt aiškino istorijos mokslų daktas Darius Juodis.

„Aš skaitydama pagalvojau, kad Arvydas atliko labai didelį darbą. Jis stengėsi tą laiką pajausti ne iš KGB dokumentų, kurie yra klastotės, nes kartais tuo keliu yra nueinama ir istorikų. Yra patogūs dokumentai skaityti, o čia reikia nagrinėti juos, įsigilinti į partizanų dokumentus, suprasti“, – džiaugėsi A. Ramanauskaitė.

Foto: LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pabaigoje ji pripažino, kad tokie išgyvenimai Ramanauskų šeimai buvo labai skaudūs, tačiau aukotis, tikino ji, buvo verta.

„Tas žmonių atsiliepimas, ta reakcija į knygą, tai ir kad šiandien pilnutėlė salė, žinoma, jaudina. Trumpai pasakysiu, kad tie skaudūs išgyvenimai mano šeimai, man asmeniškai, bet aš šiandien jaučiu, kad mano tėvo auka nebuvo beprasmė“, – kalbą užbaigė partizano dukra, jos žodžius palydėjo garsūs plojimai.

DELFI primena, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė- Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.