Kaip teisėsauga sulaikė korupcija įtariamus teisėjus: neliečiamųjų laikai baigėsi ar tai tiesiog naivumas? Kaip nuo šiol visuomenei tikėtis teisingų teismų sprendimų? Apie tai „DELFI Dienoje“ pokalbis su teisėju Audriumi Cininu ir advokatu, buvusiu teisingumo ministru Gintautu Bartkumi.

Gerbiamas teisėjau, pradėkime nuo Jūsų: kas pasikeitė per parą, kad suėmimai pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis?

– A.C. To tikrai negalėčiau komentuoti, nes nėra teikiama jokia informacija, žinau tiek, kiek jūs žinote. Visos versijos ir prognozių kūrimas – ne mano profesija. Reikia klausti prokuroro.

– Bet tokie priemonių keitimai, ką jie rodo? Ar gali būti, kad šią bylą mes matysime dar ilgai?

– A.C. Dėl to, kas bus aš negaliu pasakyti, aš galiu pasakyti, kas yra. Remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad ši istorija greičiausiai tęsis ilgus metus. Kas skaudžiausia teisėjų bendruomenei, kol ši istorija nebaigta, sunku prognozuoti, kas bus su teismų reputacijos atstatymu. Norėčiau palinkėti teisėsaugos institucijoms stengtis kuo greičiau užbaigti tyrimą.Tik tada, kai istorijoje bus padėtas taškas, mes galėsime kalbėti apie teismų prestižą arba jo atstatymą.

A.B. Sunku pasakyti, kai nežinome aplinkybių, bet vieną dalyką galime tiksliai pasakyti. Yra atliktas tyrimas, kuris akivaizdžiai parodė, kad suėmimu, kaip kardomąja priemone, yra piktnaudžiaujama, ji skiriama per dažnai ir nesant aplinkybių.

Dėl to Lietuva jau ne kartą yra nukentėjusi Europos Žmogaus teisių teisme, kuris yra pripažinęs, kad suėmimai yra pertekliniai. Galime spėti, kad pripažinta klaida ir nėra būtinybės taikyti tokios kraštutinės priemonės. Nepamirškime, kad yra nekaltumo prezumpcija, todėl bet koks jo suvaržymas galimas tik labai neeiliniais atvejais.

– Įtariamieji buvo atvesti su antrankiais. Ar tai nebuvo perteklinė priemonė?

A.B. Geras klausimas, įtariamieji tikrai buvo atvesdinti su antrankiais. Pasižiūrėkime, ar tai yra tokia pati situacija, kaip asmens, liūdnai pagarsėjusio dėl pavogto automato. Jis taip pat buvo surakintas ir taip atvestas į teismą. Čia ir kyla kausimas, taip pat matėme kaukėtus pareigūnus, ar tai adekvatu? Viskas kelia didelį nerimą. Dažnai tokios priemonės yra naudojamos tam, kad žmonės būtų spaudžiami, tam, kad būtų gauti parodymai ar net kažkoks prisipažinimas.

Iš tiesų, man patiko, ką pasakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pačioje spaudos konferencijos pradžioje. Jis pasakė, kad tie žmonės, kurie įtariami, yra nekalti, nes mes turime nekaltumo prezumpciją, bet kai kurie politikai dar nežino, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja nepasmerkti žmogaus be teismo.
G. Bartkus

– Kaip jūs jautėtės trečiadienį, kai išgirdote šią informaciją?

A.C. Aš galėčiau atsakyti ne tik savo, bet visos bendruomenės vardu. Visa teisėjų bendruomenė jaučiasi slogiai, tai geriausiai mūsų nuotaikas apibūdinantis žodis. Visa tai nesibaigs, kol nebus aiškumo, kada ir dėl kokių veiklų yra sulaikyti ir kaltinami mūsų kolegos.

– O dėl ko jūs jaučiatės slogiai?

– A.C. Pagrindinis dalykas, kuris kelia tokį jausmą, informacijos stoka. Kai nežinai, kuo įtariami kolegos, minčių kyla įvairių. Šios istorijos pradžioje buvo kalbama, kad sulaikyta grupė yra 26-28 žmonės, kurie tarsi sudarė vieną bendrą organizuotą susivienijimą. Dabar aiškėja, kad tai yra daugybė viena su kita nesusijusių veikų. Jeigu jos yra nesusijusios, reiškia, kad yra padarytos skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Kyla klausimas, kodėl buvo laukiama ir viskas sukaupta į tokią įspūdingai didelę krūvą. Kitas klausimas – jeigu sulaikyti aštuoni teisėjai, bent jau dabar dėl hipotetiškų nusikaltimų, tai kiek dar teisėjų atžvilgiu buvo taikomas pasiklausymas. Norėtųsi išgirsti atsakymą.

– A.B. Žinoma, tai įvykis, apie kurį visi kalba, bet kas mane nustebino – tai neadekvati ar net pažeidžianti nekaltumo prezumpciją reakcija. Pažiūrėkime, mes jau iš karto spaudoje skaitote kai kurių politikų pranešimus apie tai, kad išaiškintas teisėjų ir advokatų korupcinis sąmokslas. Jis dar nėra išaiškintas, jis bus išaiškintas tada, kai teismas priims apkaltinamuosius sprendimus Tik tada galėsite kalbėti, dabar dar tik pradžia. Aišku, svarbu, kad tokie dalykai vyksta, bet nesugadinkime to.

– Jūs norite pasakyti, kad viešumas yra ir ginklas?

– Žinoma. (…) Iš tiesų, man patiko, ką pasakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pačioje spaudos konferencijos pradžioje. Jis pasakė, kad tie žmonės, kurie įtariami, yra nekalti, nes mes turime nekaltumo prezumpciją, bet kai kurie politikai dar nežino, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja nepasmerkti žmogaus be teismo. Politiko žodis labai dažnai turi svarbią ar net lemiamą įtaką priimant sprendimus.

– Mūsų šaltiniai teigia, kad Vilniaus areštinėje vis dar paliekama laisvų vietų. Jūsų manymu, ar galime matyti dar daugiau sulaikymų?

– A.C. Klauskite prokuroro.

A.B. Gali būti ir taip. Aš noriu pasakyti, kad suėmimu akivaizdžiai yra piktnaudžiaujama, tai yra kraštutinė priemonė. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į Jungtines Amerikos Valstijas, koks vyksta tyrimas Donaldo Trumpo atžvilgiu. Ar ten buvo koks nors asmuo sulaikytas? Visi buvo paleisti už užstatą. Tai yra normali praktika.

– Pone Bartkau, Jūsų manymu, kiek galime matyti bandymų kaišioti pagalius į ratus – kalbant liaudiškai. Ar taip bandoma vilkinti bylą?

– A.B. Gali būti visokių bandymų, o vilkinimas – iš visų pusių galimas. Dar ypatingas skirtumas yra toks, kad šiandien mes galime gauti informaciją tik iš vienos pusės, nes ji yra ribota, bet visko gali būti, mes juk nežinome, kiek epizodų, kokios apimties tai yra byla.

Taip pat nežinoma, ar visa tai yra susiję, dabar atrodo, kad daugybė skirtingų atvejų yra sudėti į vieną. Bet kodėl? Galime tik spėlioti. Aš siūlyčiau, kad jeigu jau linkstame į tokį viešumą, turėtų būti daugiau pateikiama informacijos, arba kitas variantas – visai nekomentuoti ir laukti galutinio teismo sprendimo.

– Kalbant apie pačius sulaikymus ir suėmimus, pone Cininai, kaip teisėjai jaučiasi, kai jiems tenka spręsti dėl leidimų klausytis kolegų, o galiausiai – spręsti dėl jų suėmimo?

Gintautas Bartkus

– A.C. Kiek tai liečia prašymus dėl leidimų klausytis, nesu dirbęs tokioje srityje, todėl to pojūčio neturiu. Bet jeigu leistumėte man įsivaizduoti, turbūt jausčiausi nemaloniai. Greičiausia, kad mes tai sužinosime, jeigu byla pasieks teismą. (…) Aš mano, kad mano kolegos jautėsi bjauriai.

– O kiek galima tikėtis objektyvaus teismo proceso, vertinant tai, kad bendruomenė tarpusavyje tikrai bendrauja ir visa tai vyko ne vienerius metus, o sulaikytų teisėjų patirtis – keli dešimtmečiai?

– A.C. Žinote, aš manau, kad tikrai galima tikėtis objektyvaus teismo .

– Bet pasitikėjimas teismais yra vienareikšmiškai kritęs.

–A.C. Taip, mes jaučiamės bjauriai, o dar bjauriau toks teismų sistemos procesas, kuris yra visiškai neapibrėžtas, dar tik prasidėjo. Jis tęsis ilgus metus, kol procesas nebus baigtas.

A.B. Galėčiau pasiūlyti kitą poziciją. Tai, kad atsitinka tokie atvejai neturėtų stebinti, arba mes esame labai naivūs, arba tiesiog kvaili, jeigu galvojame, kad yra kažkokia visuomenės grupė, kurioje korupcija neegzistuotų. Korupcija yra visuotinas reiškinys: ji egzistuoja tiek teisėjų tarpe, tiek prokurorų. Pats reiškinys apima viską, taigi stebėtis nereikėtų. Kitas dalykas, ką darome, kad to nebūtų, tai yra problema, kur namų darbų mes nepadarome. Aš nesakyčiau, kad tai yra kažkoks labai didelis smūgis sistemai, manau, kaip tik gerai, nes tai yra išsivalymas, turime suprasti, kad tokių atvejų visad bus, bet verta pagalvoti, ką turime padaryti, kad tokių atvejų būtų mažiau. (…) Kitas dalykas, mes irgi turime galvoti apie kitus dalykus, kurie veikia teisingumą. Ne tik korupcija yra teisingumo problema, bet yra ir kitų įtakų, kurios yra nemažiau pavojingos ir svarbios. Pavyzdžiui, politinė įtaka, vietinių vadukų įtaka teisėjams ir panašiai. Tai taip pat yra nemažiau sudėtingi reiškiniai, kurie padaro daug daugiau žalos nei korupciniai atvejai.

– Kas dar prisidėtų prie to, kad korupcijos būtų mažiau?

A.C. Tam, kad žinotume, ką reikia daryti, turime žinoti, kas nutiko. Kai nežinome, kas įvyko, nieko negalime ir daryti. Kviečiu institucijas neslėpti informacijos, kurios nėra būtina slėpti. Kai bus ta informacija, bus galima spręsti, ką daryti.

– Bet dar grįžtant prie sulaikytųjų: tiek teisėjai, tiek advokatai – patyrę ir patys puikiai iš darbo praktikos žino, kaip veikia žvalgyba. Sulaikytieji buvo tiek atsipalaidavę ir galvojo, kad yra neliečiamieji, galbūt naivūs ar tiesiog – puikiai atliktas žvalgybos darbas?

– A.B. Sunku būtų pasakyti, nes advokatų klausymasis yra išimtinė priemonė, nes negalima klausytis advokato pokalbio, tam vėl yra atskiros procedūros, kokių reikia sutikimų. Šiuo atveju kyla tam tikros abejonės, ar klausymasis buvo teisėtas.

Visa laida: