„Dabar svarbiausia ne užsienio, o vidaus politika“, – teigė A. Juozaitis, atvykęs į diskusiją Rytų Europos studijų centre (RESC).
Jo teigimu, tai parodė ir pastaroji prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija. „Vidaus politika – užsienio politikos kokybės ženklas“, – teigė į Prezidentus kandidatuojantis A. Juozaitis.
„Niekur nedingsi nuo fakto, kad Lietuva tuštėja, o socialinė atskirtis auga. Ji išaugo nuo penkių iki septynių kartų, – teigė A. Juozaitis. – Demografinis nuosmukis įvyks dar didesniu mastu. Susidursime su milžinišku emigracijos mastu.“
Savo įžvalgomis pasidalijęs A. Juozaitis priminė tris svarbiausius blokus: švietimas, civilinė apsauga ir teisėsauga.
„Iš keturiolikos ministerijų tik trylika reikėtų palikti partinėms kvotoms. O Švietimo tarybą galima įkurti, tai nesunku“, – siūlymą keisti Švietimo, mokslo ir sporto ministro skyrimo tvarką.
Jo teigimu, reiktų keisti ir fizinį jaunimo pasirengimą. „Vyresnėse klasėse įrengti karinį parengimą, taip pat trečią kūno kultūros pamoką“, – teigė A. Juozaitis. Šiuo metu moksleiviai lanko dvi kūno kultūros pamokas per savaitę.
Keturi svarbiausi kampai
„Užsienio politiką reikėtų pradėti nuo Europos Sąjungos. Savi marškiniai arčiau kūno, – kalbėjo A. Juozaitis. – Niekur nedingsime nuo šitos kaimynystės. Pirmiausia yra keturi kampai – kaimynės.“
A. Juozaitis įvardijo pagrindinius kaimynus ir pateikė siūlymus, kokių pokyčių reiktų imtis. Jo teigimu, Latvija yra palankiausia Lietuvai kaimynė. Tačiau, anot jo, ši kaimynė yra pamiršta. „ Prezidentų santykiai – mirties būsenoje, tai visiškai neleistina. Latvijos šimtmetis švęstas be Lietuvos“, – teigė A. Juozaitis, primindamas, kad D. Grybauskaitė dėl sugedusio lėktuvo taip ir nenuvyko į Latviją.
Filosofo teigimu, neišnaudoti ir ekonominiai Latvijos svertai bei galimybės. „Latvija neregima dėmesio centre“, – tvirtino A. Juozaitis, pridurdamas, kad ryšys su Latvija turėtų būti kultūrinis ir ekonominis.
Latvija, pasak politiko, būtų pirmoji valstybė, į kurią jis vyktų jei jį išrinktų į Prezidento postą.
Dar viena kaimynė – Lenkija. „NATO raktai guli Lenkijoje, Suvalkų koridorius mums abiems labai svarbus“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Trečioji kaimynė – Baltarusija, kuri, anot A. Juozaičio, jau užaugino laisvės oro įkvepiančią kartą. „Baltarusija per šiuos tris dešimtmečius, net būdama Rusijos satelitu, užsiaugino kartą, kuri jau pajuto laisvės skonį, – kalbėjo A. Juozaitis. – Visko gali būti, kad Baltarusija ateityje gali keisti vardą į Litva.“
Jo teigimu, pavadinimo keitimo svarstymai turėtų prasidėti po dabartinio prezidento kadencijos. „Dar ankstoka, bet jaunimo tarpe laisvės galimybės, perspektyvos, viltys, lūkesčiai – susiję su Lietuva. Su Litva. Jie save jaučia vis labiau kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonis“, – teigė politikas.
Politikas teigė, kad dabar „Prezidentūros politika Baltarusijos atžvilgiu yra labai saikinga“.
Kiek kitaip, anot politiko, reiktų bendrauti su Ukraina. „Svarbiausias siekis, kad Ukraina išliktų vientisa. Čia galime vaidinti tik regioninį kaimyninį vaidmenį. Lietuvai nebūtina atskirai atlikti kažką“, – tvirtino A. Juozaitis.
O paskutinis ir pats didžiausias kaimynas – Ukraina. Kandidato teigimu, mūsų padėtis su šiuo kaimynu yra unikaliausia Europoje. „Karaliaučius – Lietuvos kultūros židinys“, – teigė kandidatas ir pridūrė, kad su Rusija „turėtume elgtis atsargiau“, bet tikslių „atsargumo“ detalių neįvardijo.
Santykiai su didžiosiomis valstybėmis
„Astravas – skaudamas dantis. Ką tik supūliavęs, neseniai. Priežasčių daug, neaptarinėsime, patys prie to prisidėjome su Ignalina. Trūksta susitarimo su Latvija šiuo klausimu. Nors Latvijos jungtis su Astravu mažesnė nei su Lietuva. Bet Latvija, kiek suprantu, nepaklus ekonominiams interesams“, –atsakydamas į diskusinį klausimą apie Astravą kalbėjo A. Juozaitis. Pasvarstęs apie esamą situaciją jis vis dėlto įvardijo, kad tikslaus atsakymo, ką daryti, neturi.
Kalbėdamas apie santykius su JAV, A. Juozaitis teigė, kad nemato nei didelio konflikto, nei bėdos, tačiau kalbėjo apie A. Merkel ir D. Trumpo konfliktą.
„Europa, manydama, kad gali turėti įtakos Amerikai, labai apsigauna. Bet apsigauna ir Amerika, jei ji mano, kad ji gali turėti įtakos Europos dezintegracijos stabdymui“, – tvirtino A. Juozaitis.
Jo teigimu, kur kas svarbesnis dalykas – JAV konflktas su Kinija.
Kinijos įtaka, anot jo, gali justis ir Lietuvoje, ypač pakrantėje. „Kinija turi savo strateginę politiką –komunistų partijos viršūnėse nustatytą, – kalbėjo A. Juozaitis. – Reikia įsivaizduoti mastus, užmojus, strategijas ir galimybes. Europai teks gintis kartu. Lietuvos matau Vakarų pakrantę, į kurią kinai yra nusitaikę, ten mes turime gintis su Europos partneriais.“
Pagrindinės programos gairės
Filosofas, politikas ir rašytojas sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose paskelbė vienas pirmųjų. Oficialiai šią žinią jis pristatė praėjusių metų rugsėjį Biržų pilyje.
A. Juozaitis buvo vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatorų, kultūrinių leidinių redaktorius, buvęs tuomečio premjero Algirdo Brazausko patarėjas švietimo klausimais, vėliau Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje.
Paskelbęs apie savo kandidatavimą, A. Juozaitis pasakė kalbą, kurios metu konstatavo, kokioje padėtyje šiuo metu yra Lietuva. Anot jo, šiuo metu yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva – kai politinis elitas gyvena savo gyvenimą, o piliečiai – savo.
Pasak filosofo, Lietuvoje svarbiausi yra keturi „bokštai“ – kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas ir teisingumas. Anot jo, visi šie „bokštai“ šiuo metu yra gerokai paardyti. Lietuvių kalba, jo manymu, tampa vis labiau pamestinuke. Kas yra šeima dabar aršiai ginčijamasi ir, anot A. Juozaičio, ją bandoma paversti niekuo. Tuo metu švietimas šiuo metu yra kaip pereinamasis kiemas įvairiems ministrams ir programoms.
A. Juozaitis jau yra surinkęs daugiau nei 8 tūkstančius elektroninių parašų. Tiek elektroninius, tiek popierinius parašus kandidatai į Prezidento postą gali rinkti iki kovo 28 dienos ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Minimalus parašų skaičius norint patekti į kitą rinkimų etapą – 20 tūkst.
Po parašų patikrinimo, balandžio 12 dieną, VRK pateiks galutinį kandidatų sąrašą.