Jo nuomone, net Klaipėdos LVŽS palietęs skandalas dėl su Baltarusija siejamų verslininkų paramos neturės blogos įtakos. Prasto šleifo jis nesitiki ir dėl pastaruoju metu Lietuvą drebinusio mokytojų streiko ir pensininkų nepasitenkinimo vėluojančiomis pensijomis.
R. Karbauskio įsitikinimu, „valstiečiai“ laimės visus rinkimus, tačiau neatmeta ir plano B – kas būtų, jei Prezidento postą užimtų ne Saulius Skvernelis?
Vis dėlto, jo įsitikinimu, plano B greičiausiai neprireiks, kaip ir dar kurį laiką nereikės svarstyti privalomojo balsavimo rinkimuose, tačiau tokių pasvarstymų, paremtų pavyzdžiais, yra.
Iki savivaldos rinkimų liko vos kelios dienos, o rinkimuose dėl Prezidento posto jau prasidėjo parašų rinkimo varžybos, kuriose užtikrintai pirmauja Ingrida Šimonytė, antroje vietoje – Gitanas Nausėda. Dešimties tūkstančių ribą jau peržengė ir Arvydas Juozaitis, o S. Skvernelis elektroninėje erdvėje yra surinkęs penkis tūkstančiu parašų ir lenkia tik Petrą Gražulį, Alfonsą Butę ir Kazimierą Juraitį.
Interviu, ką apie artėjančius rinkimus galvoja kitų partijų lyderiai, galima skaityti čia:
– Matome tendenciją, kad parama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai tolygiai auga, o opozicijai tolygiai mažėja. Tai matosi iš apklausų.
Tie slystelėjimai pastarosiose apklausose yra įvertinti. Žmonės matė, kas vyksta, kad mokytojų protestą skatino opozicija. Ir kiek tų mokytojų dalyvavo? 3 procentai. Faktas, kad praėjusiais metais mokytojų atlyginimas augo vidutiniškai 13 proc. Šiais metais jie vėl auga.
Bet mes patys suprantame, kad mokytojų atlyginimai turi būti didesni. Ir jie bus keliami. Bet neįmanoma norėti, kaip buvo norima protesto metu, kad valstybė biudžete rastų 300 milijonų ir atiduotų mokytojams. Tai neįmanoma ir tai buvo pasakyta.
Man atrodė, kad tai buvo politinė akcija, orientuota į rinkimus, nes mes esame labai jautrūs mokytojų ir švietimo klausimams. Ir tie pokyčiai, kurie atsitiko dėl ministrų pasikeitimo ir taip toliau, yra kaip tik tam tikras rodiklis, kad mums tikrai rūpi, mums svarbu ir mes darome.
O kur dar kas nors slystelėjo – nesuprantu.
– O kaip dėl pensijų? Kai kurie pensininkai savo pinigų laukė kone mėnesį.
– Supraskite, Lietuvoje yra įstatymai. Viešųjų pirkimų įstatymas yra tam, kad korupcijos Lietuvoje būtų mažiau. Remiantis viešųjų pirkimų įstatymu, buvo organizuojamas konkursas, kuris vyksta kas trejus metus, kas išnešios pensijas.
Kažkokiu būdu išėjo taip, kad „Lietuvos paštas“ šitą konkursą pralaimėjo.
Gruodžio mėnesį aš čia, savo kabinete, turėjau du žmones: „Sodros“ vadovą ir socialinių reikalų ministrą. Aš sakiau, kad įvyko toks pokytis, bet jis man kelia labai daug abejonių, ar viskas bus korektiškai ir teisingai. Ar tie žmonės, kurie pasikeitė, turi struktūrą, kad galėtų išnešioti.
Įspėjau, kalbėjau su jais, sakiau, kad būtų geri ir atkreiptų dėmesį. Tai ne rinkimų klausimas, tai žmonių klausimas, kad jie jaustųsi saugiai, kad žinotų apie pokyčius. Svarstėme, kad galbūt kiekvienam išsiųsti laiškus, kad visi žinotų, kad ateis kažkoks kitas žmogus, kaip jis atrodys, gal turės kokį ženklą. Tiesiog, kad įsileistų.
Aš tuo rūpinausi, bet įvyko, kaip įvyko. O mes buvome teisūs keldami klausimus.
Bet džiaugiuosi, kad galų gale klausimas išsisprendė.
Aiškiai buvo neįvertintos galimybės. Buvo mažiausia kaina.
Aš manau, kad daug vyresnio amžiaus žmonių balsuos už LVŽS, jie matė kaip trisdešimt metų buvo valdoma valstybė ir mato, koks skirtumas yra šiandien. Manau, kad jie mus palaikys, nes jauni žmonės, kuriems dabar yra trisdešimt, jie didelės dalies valstybės valdymo tiesiog sąmoningai nepriėmė, nes augo, brendo.
– Ir jauni, ir vyresni žmonės ateis į rinkimus, o kalbėdamas apie rinkimus Saulių Skvernelį visuomet vadinate „būsimuoju Prezidentu“, o kitus – kandidatais. Kodėl pasirinkote tokią taktiką?
– Tai ne taktika, tai tiesiog vertinimas. Mes iškėlėme kandidatą Saulių Skvernelį, mano vertinimu, tai kandidatas, kuris turi visas savybes, kurios reikalingos Prezidentui. Esu įsitikinęs, kad jis juo taps ir tas įsitikinimas remiasi į kelis labai svarbius dalykus.
Galime dabar šnekėti apie kandidatus, jų yra nemažai, bet matome tris labai ryškius favoritus. Lygindami favoritus galime pasakyti: du iš jų turi kažkokios patirties valstybės valdyme, tai Šimonytė ir Skvernelis, vienas iš viso jokios patirties neturi, absoliučiai jokios, net mažos įstaigos valdymo. Nors jis reitinge lyg ir pirmauja. Ir jis bando sakyti, kad yra ne dešiniųjų kandidatas. Tai juokinga, nes tai visiškai aišku ir visi supranta, kad jei jis būtų sutikęs kandidatuoti išankstiniuose konservatorių rinkimuose, tai jis ir būtų tuo kandidatu, bet jis nekandidatavo. Ir ne dėl to, kad nepritaria, jis norėjo pretenduoti į platesnį balsų spektrą.
Susitapatinimas su konservatoriais reiškia, kad turėsi labai žemas lubas. Tos lubos antrame ture laimėti neleistų.
Jau sakiau tai, bet galiu pakartoti, nenustebčiau, jei Šimonytė pasitrauktų iš rinkimų kažkuriuo momentu pasakydama, kad tie balsai turėtų atitekti Nausėdai. Bet tie balsai Nausėdą ir nuskandintų.
Bet jei dešinieji balsuos už Šimonytę, Nausėda nepateks į antrąjį turą. Todėl manau, kad antrame ture rinkimus laimės Saulius Skvernelis.
Gal aš klystu, gal tai, ką mes darome dvejus su puse metų, žmonėms nepatinka. Gal žmonės mano, kad reikia valdžią pakeisti, tai tada čia labai gera proga.
– Ką turite galvoje?
– Jei Skvernelis nelaimėtų rinkimų, darykime tokią prielaidą, ir Prezidente tampa Šimonytė. Tai kaip padaryti išankstinius Seimo rinkimus? Reikia du kartus nepatvirtinti premjero. Kaip tai padaryti? Reikia nepriimti kandidato, kurį siūlys valdančioji dauguma. Ir praktiškai daugiau nieko daryti nebereikia – turime išankstinius Seimo rinkimus.
O šios kadencijos metu jau du kartus labai rimtai buvo bandoma iššaukti išankstinius rinkimus. Pirmas kartas – socialdemokratų išvedimas iš koalicijos. Šis scenarijus aiškiai buvo kurtas Prezidentūroje, dalyvaujant, be abejo, opozicijai ir socialdemokratų lyderiui Paluckui. Jis turėjo išvesti tą partiją, kad mes nebeturėtume 71 Seimo nario ir būtų įvykę išankstiniai Seimo rinkimai. Tai būtų įvykę užpraeitų metų rudenį.
Bet labai džiaugiuosi, kad kai kurie kolegos, kurie dabar yra socialdemokratų darbo partijoje, suprato tai, kas jiems buvo sakoma – jie buvo negražaus scenarijaus dalyviai.
– Dėliojate tą planą B, jei laimėtų ne LVŽS lyderis, bet ar tikitės to? Ar tam ruošiatės? Nes visuomet visų interviu metu kartojate, kad laimėsite visus rinkimus.
– Kad Skvernelis praeis į antrą turą – nėra klausimų, bet ar laimės, ar nelaimės – tai mūsų tautos sprendimas. Mes visus variantus turime numatyti ir iš tikrųjų visus variantus vertiname.
Pakartosiu: tikrai padarysime viską, kad paaiškintume žmonėms dar kartą, kad pateiktume tuos atsakymus, kurių žmonės dar neturi.
Esame tokioje informacinėje erdvėje, kurioje yra visi: ir opozicija, ir politologai, ir taip toliau. Tai formavosi per labai daug metų, tai normalu. Bet mes niekada neturėjome mums palankių ekonomistų ar mums palankių politologų, nes mes niekada nebuvome valdžioje. Ir kai dabar žmonės skaito straipsnius, kuriuose šneka apie mūsų reformas ar kitus dalykus, mato tas pačias pavardes: vienas – buvęs kokio nors konservatorių ministro patarėjas, yra tokių atvejų, kai kryptingai šneka prieš LVŽS, bet nepasako, kad yra buvęs Kubiliaus patarėjas.
O ką, mes pradėsime čia rėkauti? Yra kaip yra.
Po tokio puolimo, po tiek netiesos, kuri pasakyta mūsų atžvilgiu, mes šiandien esame pirmi ir vienoje, ir kitoje apklausoje šalia konservatorių. Ir tai rodo, kad mes rinkimus turėtume laimėti.
– Esate užtikrintas S. Skvernelio pergale, tačiau elektroninių parašų rinkimų varžybose jis gerokai atsilieka nuo pirmaujančios I. Šimonytės ir ją besivejančio G. Nausėdos. O kaip sekasi rinkti popierinius parašus?
– Puikiai. Neturiu paskutinių skaičių, bet, kiek žinau, rinkimas nekelia jokių problemų. Žmonės pasirašinėja.
Pristatysime visus parašus, tikriausiai bus maždaug 35 tūkstančiai.
Mes ir orientavomės į tai, kad rinksime popierinius parašus, nes tai – bendravimas su žmonėmis. Nepuolėme investuoti į reklamą internete, kad surinktume kuo daugiau elektroninių parašų, nes tokiame rinkime nėra kontakto su žmogumi. Tiesiog tai nelabai efektyvu.
Dauguma mūsų rinkėjų nebūna nuolat internete ar „Facebook“ tinkle. Galima teigti, kad tie, kurie pasirašo internetu, ne taip aktyviai ateina į rinkimus, kaip tie, kurie pasirašo ant popieriaus.
– Esate minėjęs, kad būsimas premjeras turėtų būti maždaug tokio būdo, kaip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ar į Klaipėdos merus kandidatuojantis Arvydas Vaitkus. Vis dar nekeičiate savo nuomonės? O gal jau turite minčių ir apie galimą premjerą?
– Nesvarstėme ir neaptarinėjome to su įvardytais asmenimis. Tai tiesiog matymas, koks premjeras galėtų būti. Saulius Skvernelis dabar – puikus premjeras, o tie, kurie dabar viešoje erdvėje matosi -kelias pavardes paminėjau.
Bet galiu pasakyti, kad premjerą surasti nebus ypač sunku. Šiuo atveju renkamės Prezidentą. Renkamės tą žmogų, kuris Lietuvai atstovaus kurį laiką, vieną ar dvi kadencijas.
Premjerą galime rinkti iš daugelio žmonių, tai ne visuotinis balsavimas. Šitą klausimą tikrai išspręsime.
– Ar kandidatų sąraše matote tokį kandidatą, kurio pergalės atveju S. Skvernelis toliau galėtų likti premjero poste?
– Ne. Jei Saulius Skvernelis nelaimėtų rinkimų, valdančioji koalicija vėl siūlys jo kandidatūrą į premjerus, bet darau prielaidą, kad laimėjus dešiniųjų kandidatui jis greičiausiai nebus patvirtintas.
– Bet ar apskritai yra toks kandidatas, kuriam laimėjus viskas stotų į buvusias vėžes?
– Nežinau. Vienas kandidatas (Naglis Puteikis – DELFI) jau pareiškė, kad Sauliaus Skvernelio neremtų kaip premjero. Ir Petras Auštrevičius taip sakė, ir Mindaugas Puidokas taip pasakys, visi taip pasakys. Išgirsite, kad nėra nė vieno, kuris remtų.
O taip yra todėl, kad dešiniųjų kandidatai Saulių laiko politiniu oponentu. Tie, kurie yra lyg ir toje pačioje pusėje, Saulių „nurašinėja“, nes siekia tų pačių balsų. Jie pasirenka taikinį.
Reikia žeminti šalia esantį, kad iš to šalia esančio galbūt pasiimtum balsų.
– Puidokas, Puteikis, Juozaitis – tie žmonės, kurie pasiims Skvernelio balsų dalį?
– Salyginai. Viena aišku – jie tikrai iš konservatorių nepasiims.
Rinkėjai yra labai skirtingi, bet bazė tų žmonių, kurie balsuotų už „valstiečių“ sąjungą, yra labai didelė, todėl puolant mūsų iškeltą kandidatą, salyginai nauda gali būti didžiausia.
Bet tai yra nesąžininga, nes tie žmonės ilgą laiką dirbo kartu, o dabar tiesiog manipuliuoja informacija, todėl kviečiu žmones viską vertinti labai kritiškai.
– Kalbame apie kitų asmenų galimas postų dalybas, o ar pats neturite ambicijų kokiam nors postui?
– Jei turėčiau ambicijų, jei kada nors turėčiau jų turėjęs, tai jau tikriausiai būčiau buvęs. Aš tokių ambicijų neturiu, nes dirbu turbūt patį sunkiausią darbą.
Jei būčiau Seimo pirmininkas, savo darbo nepadaryčiau, nes man reiktų atstovauti valstybei kažkokiose išvykose ar dar kažkur. Aš dirbu tikrai sunkų darbą ir tą darbą, man atrodo, darau pakankamai gerai.
Tokia mano duona, pasiėmiau sunkiausią darbą, nors kažkam gali atrodyti, kad jis lengviausias.
Jei aš užimčiau kokią nors kitą poziciją, Seime nebūtų tokio stabilumo, koks dabar yra.
– Jūsų frakciją pastaruoju metu paliko ne vienas asmuo, keli paliko ir dar anksčiau. Ar nemanote, kad tie nariai nubyra būtent dėl to, kad, kaip Jūs ir sakote, visi jie yra asmenybės, o vadovauti asmenybėms yra sunku.
– Nemanau. Tai yra savanaudžiai, kurie savo politinius ir asmeninius interesus iškėlė aukščiau už visų. Kiekvieno asmens atžvilgiu galėčiau tai įrodyti.
Tai ne asmenybių susikirtimas nors taip, jie visi apkaltino mane. Taip madinga – visur kaltas Karbauskis. Bet jūs raskite frakcijoje žmogų, kuris nesidžiaugtų, kad tų asmenų nebėra.
Mes nieko neišvarėme, pirmą kartą balsavome dėl nario pašalinimo tada, kai jis visiškai neadekvačiai pasielgė (kalba apie Mindaugą Puidoką ir jo pašalinimą – DELFI).
– Ne vienas išėjęs pasakė, kad „frakcijoje nėra demokratijos“. Kodėl, Jūsų nuomone, jie visi kartoja tą patį?
– Tai klišė, bet ne jie tą klišę sukūrė. Tą klišę sukūrė tie politologai, kurie norėtų dešiniųjų grįžimo į valdžią, o šitie žmonės tik kartoja. Jie nėra tokios fantazijos žmonės, kurie kuria klišes, jie tiesiog jas kartoja.
Jei norite, paklauskite mano kolegų, ir gausite atsakymą, kad tokios demokratijos kaip pas mus frakcijoje niekur nėra Seime. Didžiausias mano kolegų kaltinimas man – kad mūsų demokratija yra per didelė. Nes jie mano, kad visa tai, kas vyksta, per didelės demokratijos pasekmė ir po viso šito aš girdžiu, kad esu nedemokratiškas. Taip nėra.
– Ar frakcijoje matote daugiau tokių, kurie galimai trauksis iš Jūsų gretų?
– Nematau.
– Kalbėdamas vis paminite, kad dešinieji, tai tie, kurie – prieš Jus. Ar tuomet galima teigti, kad LVŽS – kairieji?
– Ne. Jei kalbėtume europine ar pasauline politologine prasme, tai mes tikriausiai didesni dešinieji nei konservatoriai. Ta tautine prasme, šeimos vertybių prasme. Mes – tikrai ne liberalai, mes daugiau konservatoriai.
Lietuvoje susiklostė toks skirstymas: dešinieji ir kairieji. Dešinieji – konservatoriai su liberalais, dabar ir Palucko socialdemokratai, nes jų sprendimai kaip dešiniųjų. Čia ir yra visas atsakymas: pas mus nėra kairiųjų ir dešiniųjų.
Pagal Europą mes, LVŽS, ne kairieji.
– Ar tai nepainioja visuomenės?
– Šiek tiek painioja, bet kita vertus, tai politinės brandos klausimas. Mūsų politinė sistema bręsta, ji dar nėra subrendusi. Laikui bėgant tai kristalizuosis ir bus aiškiau.
– Išeinantys LVŽS kaltina ir rinkiminių pažadų nesilaikymu.
– Taip, kaltina, kad neįvedėme elektroninio balsavimo. Bet mums labai aiškiai pasakė visos institucijos, kad to negalima daryti, tai per daug rizikinga. Nors mūsų programoje tai įrašyta, bet tuo metu mes negalėjome įvertinti, kiek tai bus rizikinga, neturėjome tokių specialistų.
Skaitmeninėje erdvėje neįmanoma sukontroliuoti šito, dėl to ir nepalaikome šito, dėl to tada ir suklydome, kad nežinojome to. Nežinojome, kad to negalėsime padaryti dėl valstybės saugumo.
Mums tada atrodė, kad Estijos pavyzdys yra geras, bet dabar aiškiai nurodoma, kad įvedus elektroninį balsavimą rinkėjų nepadaugėja. O grėsmės labai padidėja.
Todėl atsakymas į klausimą, ką reikėtų padaryti norint daugiau rinkėjų rinkimuose, yra įvesti privalomąjį balsavimą rinkimuose. Taip yra Belgijoje, Prancūzijoje. Baudas gauna žmonės už tai, kad neateina į rinkimus.
– Manote, įmanoma Lietuvoje įvesti privalomą balsavimą rinkimuose?
– Nesvarstėme tokios galimybės. Bet tai būtų kažkoks politikų apsisprendimas, nes to negali nuspręsti viena partija, tai turi būti bendras susitarimas.
Pavyzdžiui, jei į rinkimus pradės eiti 25-30 proc. žmonių, tada gali būti, kad politikai sakys, kad taip negali būti. Negali būti, kad tiek žmonių sprendžia valstybės ateitį, tada gali būti priimtas sprendimas – privalomas atėjimas į rinkimus.
Tada iš karto pasidarytų 70 proc., o likę 30 pasirinktų baudas.
Bet mūsų visuomenė yra aktyvi, į Prezidento rinkimus ateina apie 55 procentai, įvertinus, kiek yra išvažiavę, tai esančių Lietuvoje – 65-70 proc.