Laidoje – VU TSPMI docentas, politologas Kęstutis Girnius, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

– Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas stoja greta Arvydo Juozaičio ir atrodo kaip radikalesnės Juozaičio versijos. Jei Puidokui ir Puteikiui pavyktų surinkti parašus, kaip tai keistų Skvernelio galimybes, jūsų nuomone?

K. Girnius: Manau, kad šiek tiek nukentėtų. Vis dėl to tie žmonės, kurie ketina balsuoti už Nausėdą ar Šimonytę, nei į Puidoką, nei į Juozaitį, nei į Puteikį nežiūrėtų. Ta prasme nukentėtų Skvernelis. Antra vertus, aš tikrai abejoju, ar Puidokui pasiseks surinkti tuos parašus, čia ne taip lengva. Reikia prisiminti, kad parašų daug, ir jie neturi organizacijos, tai – beveik neįmanoma. O Puteikis, nors yra gana įdomus populistas, vis tik jis jau antrą kartą kandidatuoja, ir turbūt šiek tiek nusibodęs. Manyčiau, kad per didelė konkurencija Juozaičiui nebus, ir iš šitų radikalių kandidatų nebūtinai Skverneliui bus itin naudinga. Bet jie gali būti naudingi ta prasme, kad jei atims balsų, tai tikrai neatims balsų iš Šimonytės ir turbūt Nausėdos.

Kęstutis Girnius

– Surinkti parašus, pone Bruveri, nėra pats lengviausias dalykas, tą rodo ir kur kas rimtesni kandidatai, jei kalbėsime apie Mindaugą Puidoką, galimybės atrodo labai miglotos, ar sutiktumėt?

V. Bruveris: Nesakyčiau, kad labai miglotos. Šiaip jam pavyko pakelti ir, aišku, tai nėra pats tiksliausias barometras, bet šiokias tendencijas Feisbukas rodo.

– Kalbate apie tas grupes, kur 70 tūkst. žmonių, keli tūkst. remia jo apsisprendimą, rinktų parašus, sako, tūkstantis.

V. Bruveris: Na, šiaip labai daug nereiškia organizacijos organizuotumui realių galimybių požiūriu.
– Taip, jie bandė organizuoti dabar protesto akciją, ir jiems nepavyko.

V. Bruveris: Bet šį tą reiškia, kai jų yra tiek daug. Visiškai šimtu procentu pasakyti, kad baisiai miglotos, kad tikrai nepavyks surinkti tų parašų, nelabai skubėčiau. Bet, aišku, pirmiausias barjeras jam yra atlikti konkretų realų darbą, kuris yra sunkus, ir reikalauja organizacijos, ir reikia surinkti daugiau nei 20 tūkst. parašų, kad būtų šioks toks rezervas. Nes tam atvejui, kai VRK išbrokuos dalį...

– Taip, VRK duoda 30 tūkst. parašų rinkimo lapų, likusius kandidatai turi rinkti internete, jei nori daryti parašų rinkimo čempionatus.

V. Bruveris: Štai, jei jam pavyks surinkti tuos parašus ir VRK jų neišbrokuos, tada bus galima kalbėti apie kur kas rimtesnį ir realų pavojų Skverneliui, būtent Skverneliui, na ir kitiems - Puteikiui, Juozaičiui, nes jie visi vienas kitą valgys, bus grupinis kanibalizmo seansas.

– Ponia Urbonaite, sutiktumėte su tuo, kad Puidokas yra visiškai į Skvernelį nusitaikęs kandidatas?

R. Urbonaitė: Tikrai tas rinkėjas persidengia, ir, ką jau kalbėjome, Šimonytės ir Puidoko rinkėjas vargu ar gali persidengti. Aišku, yra tam tikrų skirtumų, bet turime suprasti, kad kuo pirmajame trejetuke jie labiau vienas kito arčiau, kuo mažesni skirtumai, tuo visų šitų kandidatų, kurie kandidatuoja vardan kandidatavimo, ir patys supranta, kad šansų nedaug turi, bet vienas kitas surinktas procentas gali paskui turėti reikšmę ne ta prasme, kad jie turi raumenis pakonkuruoti dėl antro turo, bet jų svoris...

Rima Urbonaitė, Vytautas Bruveris

V. Bruveris: Jie gali nukabinti lemiamą procentą.

R. Urbonaitė: Taip, jų svoris yra per tai, kiek jie gali turėti įtakos išėjimui į antrą turą dviem kandidatams.

– Mažieji kandidatai lems, kurie didieji išeis į antrą turą.

V. Bruveris: mažoritarai spręs ypač daug šiame Skvernelio flange.

R. Urbonaitė: Dėl to, kad antra trečia vieta kol kas labai greta pagal reitingus, ir aš labai abejoju, ar reali situacija per rinkimus bus kažkuo labai kitokia.

– Ir čia dar įsijungia ir Vytenis Andriukaitis, kuris, panašu, rytoj praneš apie savo kandidatavimą, ir tai irgi yra tam tikras faktorius.

K. Girnius: Ir toks faktorius, kuris labiausiai pakenks Skverneliui, nes vis dėlto čia yra kairysis. Ir Vytenis yra du kartus kandidatavęs. Antra vertus, žmonės turėtų būti jį jau beveik užmiršę, jau penkerius metus nėra matę. Tikrai ne ateities, o praeities kandidatas. Manau, vis dėlto jis turbūt surinks 5-8 proc., tai manęs nestebintų, ir tai būtų labiausiai Skvernelio sąskaita.

V. Bruveris: Procentas prie procento, ir to procentėlio gali pritrūkti siekiant antro turo.

– Esant trims kandidatams, kurie turi iš esmės vienodus šansus. Pvz., kalbant apie Ingridos Šimonytės populiarumą, aš linkęs pridėti tuos istorinius, kokį penktadalį konservatorių balsų vien dėl rinkėjų aktyvumo...

V. Bruveris: Šimonytės vietoj aš suorganizuočiau dar keletą papildomų grupių parašų rinkimo ir kokiais nors žaliaisiais konservatorių žmogeliukais perrengęs pasiųsčiau juos Puidokui padėti surinkti parašus...

K. Girnius: Ir apkaltintų Kremlių.

– Slaptas planas, duoti konservatoriams rinkti parašus ir apkaltinti Kremlių...

V. Bruveris: Konservatorių interesas būtų, kad visi šitie surinktų parašus ir išeitų į prezidento rinkimus.

– Ar Vytenis Andriukaitis, ponia Urbonaite, jūsų nuomone, aukojasi dėl partijos, ar sprendžia kažkokius kitokius tikslus, realiai siekia būti išrinktas?

R. Urbonaitė: Manau, jis supranta savo šansus. Jei pažiūrėtume dvejus ankstesnius rinkimus, tai buvo 5-7 procentai, maždaug 70 tūkst. rinkėjų. Manau, kad jis labiau galvoja apie partijos matomumą. Kaip bežiūrėtume, šiandien socialdemokratų matomumas ir svoris partinėje sistemoje yra vis dėlto niekingai mažas. Galbūt savivaldos rinkimai dar parodys, kad situacija yra kažkiek geresnė, nors irgi gali būti tie rinkimai kaip tik dar vienas rimtas signalas, bet aš vis dėlto mąstyčiau, kad reikia.

Nors galvoju, kodėl aukojasi Vytenis Andriukaitis ir bando partiją parodyti, kodėl to nedaro Vilija Blinkevičiūtė. Nes aš manau, kad čia jai yra labiau klausimas, nes jos atėjimas būtų visai kitoks. Manau, būtų stipresnis, nors atrodo, kad ji tam nepasiryžus. Nors manau, kad socdemai būtų labiau apsidžiaugę šia kandidatūra.

K. Girnius: Ji seniai pasitraukė iš didžiosios politikos, manau, maloniai sėdi ir gauna europarlamentaro algą.

– Ji užima aukštas pareigas, yra socialinių reikalų komiteto pirmininkė, ji padariusi karjerą Europos parlamente.

V. Bruveris: Andriukaitis irgi užima aukštas pareigas, formaliai – kur kas aukštesnes. Manau, esminis faktorius čia yra ne politiniai dalykai, išskaičiavimai, ir jei lyginsime su Blinkevičiūtė, esminis dalykas čia yra charakterio, mentaliteto savybės. Neužmirškime, kad Vytenis Andriukaitis yra vienas labiausiai didybės manijos ir narcisizmo apsėstų politikų, ir šie dalykai niekur nedingsta.

Vytautas Bruveris

K. Girnius: Ačiū, kad jūs tai pasakėt, man nereikėjo to pasakyti. Bet, antra vertus, reikia prisiminti, kai Vytenis pirmą kartą kandidatavo, pirmame ture jam kurį laiką tikrai sekėsi, ir žmonės buvo nustebę, kad jis – toks tinkamas kandidatas, nors ilgainiui nesurinko tiek balsų, kiek buvo tikėtasi.
V. Bruveris: Toks įsivaizdavimas, jis dabar eis į prezidento postą, gelbės socialdemokratus...

– Ir jiems padės iš tikrųjų, gal net patekti į Europarlamentą kažkam iš savo partiečių.

V. Bruveris: Taip, bet pagrindinis dalykas čia yra, jis, jei negali gauti prezidento posto, tai bent kandidatuoja į prezidentus.

K. Girnius: Jis neturi pasirinkimo. Vis dėlto 40 skyrių kėlė jo kandidatūrą, tai čia nėra vien misionizmas. To yra, bet...

– Ir kalbant apie V. Andriukaičio kaip apie visą nepriklausomybės laikotarpį aktyvaus politiko, savybes, daugelis žino jo tam tikras savybes, bet jis turi fenomenalią atmintį, daugmaž orientuojasi įvairiausiose valstybės gyvenimo srityse, dabar turi pakankamą tarptautinę patirtį. Idėjų kovose, debatuose jis tikrai nebus lengvas oponentas nė vienam iš kandidatų, ir tai gali būti tikrai didelis faktorius jam perimant populiarumą.

V. Bruveris: Kiek tiems rinkėjams, į kuriuos pretenduos, tai yra svarbu, pasirodymai debatuose?

K. Girnius: Aš irgi sakyčiau, kad tokiu atveju jis gali puikiai pasirodyti, bet sakys „tai kas? Vis tiek nebalsuosiu“.

R. Urbonaitė: Jo svoris irgi yra, kiek jis gali būtent paveikti rezultatus, kurie bus po pirmojo turo, galbūt kažkiek padidinti matomumą pačių socialdemokratų, galvojant ir apie Europarlamento rinkimus. Gyvastį partijos per tai pajudinti kažkiek galima. Kita vertus, pačiam rinkėjui negalima sakyti, kad čia bus nauja žvaigždė, bet galvoju, kad tai yra šiek tiek „sena nauja“, nes jis lyg ir buvo pasitraukęs, dabar grįžta.

– Sugrįžta su tarptautine patirtimi...

V. Bruveris: Ir dar savo tuštybę ir ambiciją patenkina, neužmirškime.

K. Girnius: Bet jei partijai būtų rimtai rūpėję, būtų dėję daug daugiau pastangų įtikinti Blinkevičiūtę kandidatuoti.

R. Urbonaitė: Taip, čia nėra tų tikrųjų pasišventusių partijai, kad ją pakeltų.

– Situacija visiškai keičiasi. Iš pradžių atrodė, kad ankšta yra dešinėje, dabar ankšta yra kairėje. Ar sutinkate?

K. Girnius: Taip. Bet galėtų įvykti toks mažas stebuklas. Faktiškai Lietuva yra kairiųjų šalis. Tai turėtume manyti, kad turėtų būti daugiau kairiųjų kandidatų. Ir dabar tik pasirodė...

R. Urbonaitė: Šiandien ta mūsų kairė dešinė, kalbant apie prezidento rinkimus, yra taip išsiplovę... Nes klausimas šiandien, kur tas pats kairumas Skvernelio, ir ar Skvernelis labiau kairesnis negu Nausėda...

– Turbūt kalbėtume apie tam tikrą rinkėjų įsivaizdavimą...

R. Urbonaitė: Taip, labiau vienija tas „aš jumis pasirūpinsiu ir neleisiu aniems vogti“...

K. Girnius: Bet yra akivaizdu, žmonės žinos, kad Šimonytė ir Nausėda yra vienoj pusėj, ir dauguma kitų yra kitoj pusėj.

– Ar tai kairė, ar dešinė, bet akivaizdu, kad Nausėda ir Šimonytė vienoj pusėj, visi kiti, vadovaujami Skvernelio, yra kitoje pusėje.

K. Girnius: Ir Juozaitis yra, arba norėtų būti, truputį per vidurį.

– Ar jūs labai nustebtumėt, pone Bruveri, jei Arvydas Juozaitis surinktų daugiau nei 10 proc. balsų?

V. Bruveris: Ne, nenustebčiau. Aš, tiesą sakant, niekada nepriklausiau prie tų, kurie labai menkai vertino jo galimybes pasirodyti prezidento rinkimuose. Turiu tokį jausmą, kad jis vis dėlto gali truktelti daugiau, nei jam rodo reitingai.

– Ką jis turi? Naujumą tam tikrą...

V. Bruveris: Naujumą, ir tam tikrą retrogradinį momentą, ta prasme, kad jis yra iš tų senesnių laikų.
– Kai visi gyveno geriau, kai visi tie, kurie daugiausiai balsuoja, buvo jauni...

V. Bruveris: Jis buvęs šalia Brazausko, švaistėsi su plytomis prie Seimo, jo labai aiški retorika, nutaikyta į visuomenės dalį, kuri yra radikaliai antieuropietiška, antiliberali ir apskritai

antidemokratiška. Ta visuomenės dalis yra pati radikaliausia, pati nacionalistiškiausioji. Ji nėra tokia jau maža, kaip rodo mūsų patirtis. Jis gali ją truktelt. Bet šalia yra Puteikis, jei surinks parašus – Puidokas, kuris taiko lygiai į tą patį elektoratą, mano manymu.

R. Urbonaitė: Aš sakyčiau, aišku, Juozaitis turi savo išskirtinę nišą. Puteikis su Puidoku yra gerokai panašesni.

Rima Urbonaitė

– Juozaičio, kaip bebūtų, jo įdomu klausytis.

K. Girnius: Ir jis turi organizaciją. Nesakyčiau, kad jis antidemokratiškas, bet jis yra ryškiausias tautininkų atstovas. Labai pabrėžia, kad jam labai svarbi tauta, kultūra, ir net tas jo pasakojimas, kad yra tik dvi pabaltijo šalys, Lietuva ir Latvija, o Estija yra nežinia, kas, nes jie yra ne tikrieji baltai. Ir, manau, tas jo šūkis „Lietuva yra čia“, gali daug ką pritraukti. Nes jis yra „susitelkime ir likime čia, Lietuvoje“. Ir tai gali pritraukti kai kurių žmonių, net ir kai kurių konservatorių rėmėjus.

V. Bruveris: Ir aš visai tikiu tomis kalbomis, kad Karbauskis bent iš dalies rimtai svarstė apie Juozaičio kandidatūrą, kaip „valstiečių“ kandidatą į prezidentus.

K. Girnius: Bet to radikalizmo nėra. Reikia prisiminti, kad radikalios dešinės jėgos nėra surinkę daugiau nei pusantro nuošimčio rinkimuose. Tai man labai patogu kalbėti, kai kalbu su skandinavų diplomatais, kai jie pradeda galvoti, koks yra nacionalizmas Rytų Europoje. Primenu, kad jų radikalios partijos surenka 10-12, o Lietuvoje – maksimum pusantro nuošimčio. Mes patys nuosaikiausi, nes faktiškai imigrantų lig šiol neturėjome.

– Dar viena galima paslaptis šių rinkimų – hipotetiškai juose gali sustartuoti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tą sužinosime turbūt pirmadienį vėliausiai, nes baigiasi registracijos terminas. Bet jei jis registruotųsi, ar tai esmingai pakeistų padėtį, ponia Urbonaite?

R. Urbonaitė: Akivaizdu, kad kortas sumaišytų, ir pakankamai stipriai, vien dėl to, kad mes dar dabar matome jo reitingus...

– Kai niekas nesitiki, kad kandidatuos, jis yra ketvirtas pagal populiarumą.

R. Urbonaitė: Taip, yra maždaug 9 proc., kai tarkime ta pati Ingrida Šimonytė ar Saulius Skvernelis turi maždaug 6. Aišku, įvedus paklaidos ribas jie gali būti dar arčiau, ir, kitaip tariant, akivaizdu, kad pačiam Sauliui Skverneliui apskritai iškyla didžiulis iššūkis, nes jie faktiškai bando įvažiuoti į tuos pačius bėgius, ir manau, kad čia tada būtų didžiulis chaosas, ir rinkimai taptų dar mažiau prognozuojami...

– Ar tik Skverneliui? Man atrodo, lygiai taip pat dalis rinkėjų būtų nuvilioti nuo Gitano Nausėdo ir gal net kažkuri dalis kauniečių – nuo Ingridos Šimonytės.

V. Bruveris: Aš manau, kad pirmiausia turėtų plaukų likučius turėtų nusirauti Saulius Skvernelis, bet jei graduoti pavojingumo laipsnį, antras būtų Gitanas Nausėda. Žodžiu, jis sumaišytų kortas iš esmės visiems.

K. Girnius: Man tai primena anekdotą: visi kaimo bernai mėgsta Marytę, bet Marytė lieka senmerge, nes bernai mėgsta ką nors kitą labiau nei Marytę.

– Jūs kalbate apie antrą pasirinkimą, šiuo atveju. Marytė dažniausiai suvokiama kaip antras pasirinkimas.

K. Girnius: Taip. Ar jis tikrai turi tą populiarumą? Antra, jei jis dabar pradėtų rinkimų kampaniją, jam būtų sunku. Jis yra pavėlavęs, jis – Kauno politikas, jis nėra kasdien matomas. Būtų keista, jei toks patyręs žmogus viską mestų paskutiniu momentu. Antra vertus, Vyriausybė galėtų jam keršyti, jei jis sumaišytų kortas per daug. Vis dėlto Vyriausybė skirsto pinigus. Amerikoje tikrai būtų toks dalykas.

V. Bruveris: Taip, žinant premjero mentalitetą ir charakterį, tikrai būtų kažkoks premjero kerštas. Antra vertus, taip netikėtai iššokęs jis gerokai savo kaip solidaus veikėjo ir politiko reputacijai pakenktų. Būtų net šiek tiek komiškas Matijošaičio iššokimas. Bet laikausi nuomonės, jei jis būtų rimtai startavęs anksčiau, pvz., rudenį, būtų vienas rimčiausių, o gal net mažiausiai ginčytinas šių rinkimų favoritas.

R. Urbonaitis: Bet klausimas, o kam jam to reikia? Vis dėlto tai nėra Puteikis, Puidokas. Tai yra verslininkas, ir žmogus skaičiuojantis. Ir klausimas, ar šiandien... Jei paklaustume, ar jis turi sau kažkokią viziją, išskaičiavimą, ar jam to reikia, tiesą sakant, kol kas jis nerodė tokių ženklų ar ambicijų. Tai turbūt yra labiau premjerinio tipažo žmogus, ir panašu, kad jam prezidento postas nėra ta siekiamybė.

– Na, bet kalbos apie premjeravimą, manau, skamba kaip akių dūmimas. Kas gi eitų į premjerus, neturėdamas partijos?

V. Bruveris: Ne visada neklausykime, ką šneka Karbauskis. Mažiausiai du kartus yra svarstęs teorinę galimybę, liaupsinęs Matijošaitį kaip premjerą, tuo atveju, jei laimi Skvernelis. Taip sakydamas rinkėjams: du už vieną gausite, jei balsuosite už Skvernelį.

– Bet tokiu atveju, pone Girniau, ministras pirmininkas taptų tik marionete daugumos lyderių rankose?

K. Girnius: Turbūt, bet, antra vertus, pakankamai veiksmingai jis galėtų sutelkti Vyriausybę ir pakišti koją Seimo daugumai. Svertai yra ir vienoje, ir kitoje pusėje.