Apie tai „DELFI Dienoje“ diskutuosime su asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstove Rasa Žemaite ir socialinės apsaugos ir darbo viceministre Egle Radišauskiene.

– Viceministre, kaip taip pavyko: norėjome kaip geriau, pavyko – kaip visada?

– E.R. Pirmiausia nereikia suabsoliutinti, nes nuo sausio pirmos keitėsi mokestinė sistema, o tai, kad pirmąjį mėnesį buvo nesklandumų, tai tikrai nėra didžiausia problema. Yra įstatymo nuostata, kuri užtikrina, kad išmoka negali būti mažesnė. Tos mamos, kurios dėl tam tikrų skaičiavimo klaidų gavo mažesnes išmokas, jos tikrai tas priemokas gaus kitą mėnesį.

– Kur yra problema?

– E.R. Čia ne informacijos trūko, bet pasitaiko atvejų, kai kyla nesusipratimų. Kadangi mokesčiai pasikeitė, ir visi mokesčiai mokami darbuotojo, tik dalis darbdavio. Dėl to įvyko nesusipratimas, bet absoliutinčiau ir nesakyčiau, kad labai blogai.

Eglė Radišauskienė

– R.Ž.Ta galima problema gali siekti apie 200 žmonių. Reikia turėti omenyje, kad tik tokia nedidelė dalis mamų, išėjusių auginti savo vaikus, iki vienerių metų, pasirenka dar ir darbą šalia. Gerbtinas pasirinkimas, bet kad taip nutiko, apmaudu. Reikia atsargiau žiūrėti, galvoti ne tik apie tuos, kuriems paskirtos išmokos, bet kaip išmokas skirsime naujai.Turime labai daug pavyzdžių, kai įstatymai yra priimami ypatingos skubos tvarka, kai nelabai suprantama, kokios bus pasekmės, bet žmonės taip pat sunku įsigilinti. Būtų smagu, jeigu nebebūtų tokios skubos.

– Kiek tos išmokos mažesnės?

– E.R. Priklauso nuo jų pajamų. Pagrindine tai yra mamos, kurios gauna nuo 300 iki 500 tą dalį. Kai kurioms mamos 12 eurų, kai kurioms šiek tiek daugiau. Kaip ir sakiau, tai yra tiesiog pasitaikę nesusipratimai. Bet dėl dirbančių mamų, kurios augindamos vaikutį nori ir dirbti, ministerija buvo pateikusi pasiūlymą, dėl kurio turbūt net nebūtų tokios problemos, jeigu būtume sėkmingai su tuo pasiūlymu nuėję į Parlamentą. Mūsų pasiūlymas buvo toks, kad tos dirbančios mamos gautų ne mažiau 50 procentų išmokos. Tokiu atveju nebūtų tokios problemos, bet komiteto metu vis tiek buvo pasiūlyta ieškoti geresnių sprendimų.

Tokių, kurios užduoda klausimų „Sodrai“, yra labai nedaug. Reikia prisiminti, kad mamoms reikia derinti ne tik savo kūdikio rūpesčius, bet taip pat ir savo gyvenimą ir darbinius reikalus. Laiko pasitikrinti, kokio dydžio išmoka yra, tikrai stinga. Tikėtina, kad didžioji dalis suskubs domėtis ir aiškinti gerokai vėliau.
R. Žemaitė

– Ką daro mamos? Ką joms sako „Sodra“?

– R.Ž. Matyt priklauso nuo konkrečių atvejų. Tokių, kurios užduoda klausimų „Sodrai“, yra labai nedaug. Reikia prisiminti, kad mamoms reikia derinti ne tik savo kūdikio rūpesčius, bet taip pat ir savo gyvenimą ir darbinius reikalus. Laiko pasitikrinti, kokio dydžio išmoka yra, tikrai stinga. Tikėtina, kad didžioji dalis suskubs domėtis ir aiškinti gerokai vėliau. Turime patirties, kad kai buvo mažinamos tėvystės ir motinystės išmokos, gavome nemažai nusiskundimų, net ir po 3 metų gaudavome užklausas, kodėl jos buvo sumažintos. Žmonės yra labai užimti ir tos situacijos pastebimos gerokai per vėlai.

Eglė Radišauskienė, Rasa Žemaitė

– Beje, ar problemų turime tik su motinystės išmokomis ar ir kitomis?

– E.R. Problema tik su motinystės išmokomis. Mes jau kreipėmės į Finansų ministeriją, kad galėtume peržiūrėti visas išmokas, kurios yra mokamos, kad nebūtų problemų dėl pasikeitusių mokesčių.

– O kur galima pasitikrinti, ar žmogus gavo tiek, kiek jam priklauso? Nes neatmeskime, bus ir tokių, kurie nesieks savo įplaukų ir valstybė tik džiaugsis tuo.

–E.R. Jeigu dėl „Sodros“ mokamų išmokų, tai visą informaciją galima rasti asmens paskiroje, kuria jis naudojasi. Ten teikiama visa „Sodros“ informacija. Mes net ir dabar dar „Sodros“ paprašėme, kad tas mamas, kurios gali gauti arba gaus mažesnes išmokas, informuotų apie tai. Tiesiog taip jos būtų nuraminamos iš anksto.

– Jeigu žadama skirtumus kompensuoti, kaip bus su palūkanomis? Nes, pripažinkime, kad vėluojant sumokėti valstybei, palūkanos skaičiuojamos iškart.

– E.R. Palūkanų mokėjimas nebuvo nustatytas įstatyme. (…) Yra tiesiog nustatyta, kad padengiama ne priemoka.

Pinigai

– R.Ž. Manau, kad yra nesugeba išsireikalauti. Kadangi mes nesugebame išsireikalauti, kad mums mokėtų palūkanas, visuomenė nėra tiek aktyvi, kad galėtų nulemti politikų sprendimus. Taigi, turbūt mums taip ir reikia.

– E.R. Aš su tuo galbūt nelabai sutikčiau. Manau, kad turėtų būti mokami delspinigiai. Mes gyvename teisinėje valstybėje ir esame vedini teisingumo principu. (…) Aš manau, kad reikėtų taikyti vienodus principus tiek valstybei, tiek pavieniams žmonėms.

– Su anksčiau išmokas gavusiais – lyg ir viskas aišku. Jos liks tokios pat kaip ir anais metais. Bet kaip keičiasi išmokos tiems, kuriems jos priskiriamos nuo šių metų?

–E.R. Nuo šių metų paskirtos išmokos yra tik pasikeitę dydžiai ir paliktas tas pats Gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Keitėsi tik Neapmokestinamųjų pajamų dydis, bet šį klausimą sprendėme su Finansų ministerija, kad nebūtų nesusipratimų. O dėl išmokų mokėjimo dar kartą peržiūrime nuostatose, kad viskas būtų gerai.

– Kada mamas pasieks kompensacijos ir kada neišmokėtos pajamos tiksliai įkris į sąskaitas?

– E.R. Su kita išmoka turėtų būti atlyginama mamoms.

– R.Ž. Kadangi ministerija greitai reaguoja, tikėtina, kad nereikės kreiptis papildomai. Jeigu reikės, kreipsimės.

Visą laidą „DELFI diena“ žiūrėkite įraše: