„Šiandien mūsų frakcija pasipildo nauju nariu. Prieš keletą minučių frakcijoje bendru sutarimu patvirtinome R. Martinėlio prašymą prisijungti prie TS-LKD frakcijos Seime. Džiaugiamės, tapome stipresni. Bendrai vertinant, tai yra tam tikri procesai Seime, akivaizdu, yra vykstantys. Manau, kad opozicija ir TS, kaip aiški alternatyva „valstiečių“ valdymui įtvirtina savo pozicijas, ir linkiu mums visiems veiksmingo efektyvaus darbo Seime“, – sakė G. Landsbergis.
R. Martinėlis teigė palikęs LVŽS frakciją, nes nesutapo požiūriai regionų politikos, sveikatos priežiūros reformos, LRT klausimais.Prie konservatorių jis teigė prisijungęs, nes su jais požiūriai tais klausimais sutapo.
R. Martinėlis nepriklauso LVŽS partijai. Jis yra išrinktas vienmandatėje apygardoje.
R. Martinėlis yra pakeitęs ne vieną partiją. Savo biografijoje apie politinę karjerą jis nurodo, kad 2005-2016 m. buvo partijos „Tvarka ir teisingumas” narys, o 1995-2004 m. priklausė Lietuvos centro sąjungai.
Kritikuoja ligoninių reformą
R. Martinėlis kritikavo tai, kaip valdantieji planuoja sveikatos priežiūros reformą. Jis atkreipė dėmesį, kad vienas projektas buvo atmestas prezidentės Dalios Grybauskaitės, paskui keletą kartų išimtas iš darbotvarkės.
„Tai rodo, kad tai yra prastai paruoštas projektas. Reikia žiūrėti į pacientą, kad (...) paslaugų prieinamumas mažėtų. Tai yra labai rimtas klausimas“, – sakė R. Martinėlis.
Pasak jo, planuojamoje „reformoje yra akcentuojamas paslaugų profilių panaikinimas ligoninėse“.
„Tuo ir mažėja paslaugų prieinamumas, kad ligoninėse bus uždaryti kažkurie profiliai, sakykim chirurgija, akušerija. Tas mažintų paslaugų prieinamumą vietiniams žmonėms“, – sakė R. Martinėlis.
Karbauskis Martinėliui pretenzijų neturi
LVŽS pirmininkas dėl R. Martinėlio sprendimo jam pretenzijų neturi.
„Dėl R. Martinėlio pasitraukimo – aš džiaugiuosi, kad žmogus, nebūdamas nei partijos, nei mūsų rinkimų sąrašo nariu, jis pats laimėjo rinkimus, prisijungė prie mūsų sąrašo, ilgą laiką bendradarbiavo su frakcija, buvo jos narys. Galime tik dėkoti už tai, kad jis ilgą laiką veikė kartu“, – sakė R. Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad R. Martinėlis palaikė biudžetą, tačiau, pasak jo, jau maždaug tris mėnesius jis balsuodavo kitaip negu frakcija.
„Tas yra suprantama, artėja savivaldos rinkimai, Rokiškyje jo įsteigtas komitetas yra mūsų konkurentas, ir natūraliai (taip įvyko). Gal kažkiek stebina, kad į konservatorių frakciją perėjo, bet mūsų nestebina toks sprendimas, nes jis niekuo nėra įsipareigojęs valstiečių-žaliųjų sąjungai“, – sakė R. Karbauskis.
Karbauskis teigė esąs ramus dėl daugumos
LVŽS pirmininkas yra įsitikinęs, kad daugumą balsų vis dar turi. Tai sakydamas R. Karbauskis remiasi skaičiumi parlamentarų, kurie palaikė biudžetą.
„Buvo 84 balsai. R. Martinėlio balsas buvo už, bet nedalyvavo vienas kolegą, kuris sirgo iš Lenkų rinkimų akcijos, kuris būtų balsavęs už tai. Reiškia, 84 liktų. Mes turime daugumą, ji neabejotina“, – sakė R. Karbauskis.
Iš šešių iš frakcijos nubyrėjusių parlamentarų R. Karbauskis išskyrė R. Martinėlį ir Naglį Puteikį, kitus pavadino savanaudžiais.
„Aš neturiu šituo atveju galvoje Martinėlio ir Puteikio, bet savanaudžių žmonių pasitaiko kiekvienoje partijoje. Manau, kad mūsų frakcija labai didelė, dėl to pas mus tai aiškiau ir matosi.
Tie žmonės, kurie turi ambicijų, bet jų nepasiekė per tam tikrą laikotarpį, jie turbūt ryžtasi daryti sprendimus, kurie jiems atrodo naudingesni. Aš tik pasakysiu viena, išskyrus Martinėlį ir Puteikį, visi tie žmonės, kurie pasitraukė, jie tikriausiai sulauks to likimo politikoje, kurie iš kur nors pasitraukė. Jų rinkėjai tiesiog neberenka“, – sakė R. Karbauskis.
Jam neatrodo ir klaidingas strateginis žingsnis į frakciją priimti didelę dalį nepartinių žmonių.
„Po rinkimų turėjome apie pusę nepartinių frakcijoje, šiandien nepartinių yra tikriausiai vienas ketvirtadalis arba penktadalis, daugelis žmonių įstojo į sąjungą. Džiaugiuosi, kad iš 57 ar 56 naujokų Seime mes turime tik tokį nedidelį nubyrėjimą“, – sakė R. Karbauskis.
Prarado šešis narius
Nuo kadencijos pradžios iš „valstiečių“ frakcijos Seime išėjo arba buvo pašalinti šeši parlamentarai. Po istorijos su Greta Kildišiene į Mišrią Seimo narių grupę pasitraukė Bronius Matelis.
2017 m. frakciją paliko Dovilė Šakalienė, kuri teisė esanti nusivylusi tuo, kad neįgyvendinama tai, kas žmogaus teisių srityje buvo žadama rinkimų kampanijos metu. Politikė tuomet išėjo į Liberalų sąjūdžio frakciją, o paskui paliko ir ją, ir šiuo metu dirba su Seimo socialdemokratais.
Seimui atsisakius tirti žemės ūkio reikalus, LVŽS frakciją paliko ir į Mišrią Seimo narių grupę perėjo Povilas Urbšys, kuris šiuo metu kandidatuoja į Panevėžio merus.
Po konflikto su Ramūnu Karbauskiu iš frakcijos išėjo Justas Džiugelis, kurį jau buvo numatyta svarstyti šalinti iš frakcijos. R. Karbauskis tuomet aiškino, kad siūlė J. Džiugelį šalinti dėl to, kad jis siekė iš frakcijos išvesti 20 žmonių. Parlamentaras yra R. Karbauskį pavadinęs patologiniu melagiu, tačiau vėliau atsiprašė ir patikslino, kad jis „kartais sako netiesą“.
Traukdamasis pats J. Džiugelis teigė, kad jam nepakeliui su frakcija, kuri yra vadovaujama diktatoriškų polinkių turinčio žmogaus.
Šią savaitę frakciją paliko dar du į prezidentus kandidatuoti pretenduojantys asmenys Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas.
Pasitraukus R. Martinėliui „valstiečių“ frakcijoje Seime liks 51 parlamentaras.