„DELFI Dėmesio centre“ – Seimo nariai N. Puteikis ir M. Puidokas.
– Pone Puidokai, ar esate tikras tuo, ką darote?
M. Puidokas: Visiškai tikras. Nors nebuvo daug laiko, bet labai atidžiai apsvarsčiau visas galimybes ir manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjas, kuris balsavo už esmines permainas, neturi savo kandidato šiuose prezidento rinkimuose. Nes premjeras Skvernelis yra liberalas ir jo Vyriausybės dauguma sprendimų yra būtent tokie, o mūsų programa, atliekant lyginamąją analizę priimtų sprendimų ir to, kas buvo deklaruota kaip pažadai rinkėjams, labai stipriai skiriasi.
– Jūs manote, kad esate tiek žinomas, kad galėtumėte realiai svarstyti apie galimybę bent kiek sėkmingiau dalyvauti prezidento rinkimuose?
M. Puidokas: Manau, kad rinkimai, jų rezultatai ir žmonių apsisprendimas parodys, kokia yra situacija, dar per anksti svarstyti, kokie bus balsuotojų rezultatai, bet galime aiškiai matyti, kad žmonės labai dideliais skaičiais į mane kreipėsi, kvietė, ir po oficialaus kvietimo aš turėjau apsvarstyti ir pateikti atsakymą.
– Ką reiškia oficialus kvietimas?
M. Puidokas: Įvairūs mokslininkai, gydytojai, teisininkai apsijungę pateikė kvietimą dalyvauti prezidento rinkimuose ir kiekvienas politikas turėtų tokį kvietimą apsvarstyti. Aš sprendimą priėmiau.
– Pone Puteiki, kaip jūs vertinate kolegos apsisprendimą?
N. Puteikis: Mindaugas turbūt atspindi tokią tendenciją jų frakcijoje.
– Sakote, jų frakcijoje?
N. Puteikis: Jau sakau jų, nes vis tiek buvau kviestinis svečias. Jei būčiau turėjęs centro partijos frakciją, mes būtume koalicijoj. Tai būčiau ne aš vienas. Aš vienas su jais negaliu vadintis koalicija. Bet faktiškai tokiu buvau, nes sutapo rinkimų programos dėl to pačio rūpesčio „apačiomis“. Bet Skvernelis, atstovaudamas kitai, liberaliai frakcijai, nugalėjo. Mindaugas atstovauja tai „apačių“ frakcijai, pralaimėjo. Aš jo vietoj nesitraukčiau, kovočiau toliau su Jakeliūnu, Tomilinu, kartu su tuo pačiu Karbauskiu. Bet Mindaugas pasirinko kitą kelią.
– Jūs iš frakcijos neišeinate, laukiate, kol pašalins, bet tas pašalinimas teisine prasme yra gana keblus, nes Seimo statute tokių aiškių procedūrų, kaip frakcija galėtų apsispręsti ir išmesti frakcijos narį, nėra, čia yra paties Seimo nario sprendimas.
M. Puidokas: Aš taip pat suprantu. Jeigu daugybė frakcijos, partijos narių nebūtų raginę mane likti ir toliau būti tuo žmogumi, kuris įvardija tiesą, realią situaciją apie tai, kad nusigręžėme nuo daug labai svarbių mūsų rinkėjams pažadų, gal būčiau pasirinkęs ir kitą kelią.
– Esminiai dalykai, nuo ko nusigręžta?
M. Puidokas: Pradėkime nuo skaudžiausio – švietimo. Dvylika metų dirbau švietimo srityje, dėstytoju. Ir švietimo atveju mes Seime balsavome dėl nemokamo mokslo pirmakursiams, šiai dienai turime aštuonis tūkstančius pirmakursių, kurie moka už mokslą. Vadinasi, Seimo sprendimų, už kuriuos balsuojama, vykdyti nereikia.
Gamtos apsauga. Saugomose teritorijose mes žadėjome nevykdyti plynų kirtimų, mes vykdome. Dėl žmonių protestų buvo mėnesiui sustabdyti kirtimai, dabar jie vyksta vėl. Toliau socialinė apsauga, vaikų teisės ir šeimos. Toliau tiesioginiai seniūnų rinkimai, ir žmonėms suteikimas vilties ir pasitikėjimo galimybėmis spręsti problemas žemutiniu savivaldos lygmeniu. Kur dabar tie pažadai? Visi jie paskendo stalčiuose. Kur realūs progresyvūs mokesčiai. Tai yra deklaratyvus progresyvumas, kai patys turtingiausi uždirbs daugiau, o mažiausiai uždirbantys tik kai kurie uždirbs daugiau.
– Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis kalba apie jūsų pasikeitusį elgesį, kad pasidarėte keistas. Čia gal kas diagnozuojama jums tokiu būdu?
M. Puidokas: Mano manymu, tokiu būdu galima prieiti, kad Seimo nariai patys gali specializuotis kaip gydytojai. Man tas elgesys primena tarybinius laikus, kai tiems žmonėms, kurie išsakydavo kritišką požiūrį, kuris nepatiko senajai partinei nomenklatūrai, tie žmonės būdavo paskelbiami psichiniais ligoniais. Šioje vietoje tas elgesys labai keistas, tikiuosi, jie supras, kad eina ne ta linkme.
– Pone Puteiki, daugeliu atvejų su Mindaugu Puidoku kalbate tuos pačius dalykus ir net tais pačiais žodžiais. Tai yra problema jums, kaip abiem potencialiems kandidatams?
N. Puteikis: Esu centro partijos pirmininkas, centro partija turi savo rinkėją, mes tuos procentus matome jau kelinti metai.
– Panašu, kad savo rinkėją turi Naglis Puteikis, o apie centro partijos rinkėją neverta kalbėti kol kas...
N. Puteikis: Matysim per savivaldos rinkimus, mes dvidešimt dvi komandas išstatėm, tikimės gerai pasirodyti. Šiandien turim tik du savivaldybių tarybų narius. Manau, kad būsime partija, daugiausiai kartų išauginusi savo gretas. Taigi, aš atstovauju centro partiją, jos programą, jos vertybes. Mindaugas šiuo atveju bus kaip aš prieš penkerius metus, bet aš surinkau devynis proc.
– Kaip jūs tai vertinat?
N. Puteikis: Bus rinkėjams platesnis pasirinkimas. Čia bus tikra demokratijos šventė, ne dirbtinė.
– Ar po savivaldos rinkimų darysit kažkokias išvadas? Ponas Puidokas po savivaldos rinkimų jokių išvadų padaryti negalės, nes neturi struktūros, sąrašo. Bet jūsų dviejų kandidatavimas, kalbant iš esmės apie tą patį – nereikia būti dideliu politologu, kad suvoktum, kad vienas kitam kandat į koją.
N. Puteikis: Kodėl? Gal Mindaugas nuo Juozaičio nuims rinkėjus? Mano rinkėjai liks pas mane.
M. Puidokas: Šiandien per spaudos konferenciją labai aiškiai įvardinau, kad mano pirmutinis siekis bus ne tik dalyvauti aktyviai rinkiminėje kampanijoje, bet ir susodinti prie vieno stalo poną Puteikį, poną Juozaitį, būti labai aiškiai apsitarus ir numatyti tam tikras galimybes, kad susiklosčius situacijai iš mūsų visų kandidatų galbūt net galėtų likti vienas kandidatas, mes tokios galimybės neturėtume atmesti. Ateinu kaip žmogus, kuris norėtų jungti, kitus girdėti ir esant tinkamom aplinkybėm, aš, ar bet kuris iš mūsų, galėtų priimti būtent strategišką sprendimą, telkti centro kairės elektoratą, kuris nori realių permainų mūsų valstybėje. Dėl to reikia kalbėtis. Suprantu, kad kol kas tų sprendimų paieška yra per ankstyva, nes kolega Puteikis kartu su savo partija dalyvauja savivaldos rinkimuose, ir suprantu politinio lauko subtilumus, bet turime galvoti apie platesnę perspektyvą, kaip sukurti galimybę kandidatui, kuris nori esminių permainų, patekti į antrą turą.
– Pone Puteiki, kaip manot, kokios yra tikrosios priežastys, kodėl ponas Puidokas pasitraukė iš partijos?
N. Puteikis: Socialinės apsaugos ministras Kukuraitis tikrai pralenkė liberalumu visus įmanomus Lietuvos ministrus, dirbusius šioje pozicijoje. Toks atviras ir agresyvus Kukuraičio, dirbusio Carite, elgesys, ginant tą patį teistą už PVM grobstymą pilietį, kuris užsiiminėjo vaikų teisėm Kaune, ir gynė Kručinskų vaikų atėmimą. Manau, tai išprovokavo Mindaugo Puidoko protestą. Nieko bendro Kukuraičio veikloje su tuo, kas parašyta „valstiečių“ programoje, tikrai nėra. Tai – vaikų eksporto skatinimas užuot sudarius tokias pat sąlygas vaikams Lietuvoje. Turtingi lietuviai nori tą mergaitę įsivaikinti, kurią norima išvežti į Naująją Zelandiją...
– Kol kas nėra jokių oficialių dalykų. Situacija dabar – sukeltas triukšmas. Ji gyvena vaikų namuose, o galėjo gyventi laimingą gyvenimą šeimoje.
N. Puteikis: Bet yra turtinga lietuvių šeima, kurie nori sukurti jai laimingą gyvenimą čia, Lietuvoje.
– Ar tikrai yra ta šeima, ar ją sugalvojote?
N. Puteikis: Ne. Yra sesuo, kuri augino šitą mergaitę, yra valstybė, kuri privalo pasirūpinti, kad Lietuvos piliečiai liktų Lietuvoje.
– Ir ta lietuvių šeima nori būtent tą mergaitę įsivaikinti, lyg nebūtų daugybės kitų nelaimingų mergaičių Lietuvoje.
N. Puteikis: Edmundai, kaip mes čia su jumis ginčijamės, taip Mindaugas ginčijosi su Kukuraičiu. Rezultatas – frakcijos dauguma labai aiškiai stojo į Kukuraičio pusę, Mindaugas liko mažumoje. Jūs klausiate priežasties, manau, tai – viena priežasčių.
– Nesigilinkime į specifines temas, nes paviršutiniškai apie tai nereikėtų diskutuoti, reikėtų labiau įsigilinti. Kaip apibūdintumėte situaciją vis dar savo frakcijoje?
M. Puidokas: Ten tikrai yra labai daug bendražygių, ir manau, kad daug žmonių supranta, kad einame klaidinga linkme kai kuriais aspektais. Prieš rinkimus kalbėjome su žmonėmis apie prioritetinį dalyką – švietimo ir kultūros politiką. Kur dabar matome tuos prioritetus? Dabar matome streikus švietimo ir kultūros srityje. Kultūros darbuotojai išvis streikuoja retais ir ypatingais atvejais.
Be abejonės, problemų yra ir vis dar yra viltis ir lūkestis, kad lyderiai supras tuos dalykus. Nes kolegos Puteikio pareiškimas, mano sprendimas yra skambučiai, kurie turėtų prabudinti. Per mūsų partijos suvažiavimą mano kritinė kalba buvo palydėta labai audringais plojimais, tai rodo, kad žmonės supranta tą. Manau, visi žmonės suvokia, kad Lietuvai reikia demokratinių politinių partijų, kurios nebūtų valdomos vieno žmogaus.
– Pone Puidokai, Ramūnas Karbauskis kalba apie tai, kad jus kandidatuoti prezidento rinkimuose paskatino ta keista religinė organizacija, su kuria esate siejamas. Turite komentarą?
M. Puidokas: Turiu. Tai yra tas pats elgesys, kaip kalbant apie mano sveikatą. Ketinu sveikatą pasitikrinti, kad nekiltų ponui Karbauskiui ir poniai Širinskienei dėl to abejonių. Labai geras pavyzdys, kurį parodė jo ekscelencija Valdas Adamkus, kai kilo abejonių, jis tuos savo sveikatos tyrimus paviešino.
– Na, nebuvo jokių abejonių, jis tiesiog sukūrė tam tikrą standartą, kad visuomenė žinotų valstybės vadovo sveikatos būklę. Situacija frakcijoje, jūsų, pone Puteiki nuomone, tokia, kaip ponas Puidokas aiškina, kad yra daug žmonių, kurie nusiteikę prieš Vyriausybės veiklą, bet bijo, yra įbauginti, tyli kaip pelės po šluota?
N. Puteikis: Dalis žmonių yra nusiteikę prieš Vyriausybės politiką, pvz., S. Jakeliūnas, bet jis ginčijasi dėl pažiūru su premjeru, finansų ministru. Tie ginčai būna labai aršūs, bet ponas Jakeliūnas stengiasi tų dalykų neviešinti, nes laikosi tokio vakarietiško standarto. Tai ginčai yra, bet kad didelė dalis pritartų Jakeliūnui, taip nėra. Vis dėlto Jakeliūnas, Tomilinas – aiškios kairės atstovai – jie yra labai aiški mažuma.
Yra Skvernelį remiančių daug, garsiai ir viešai, yra remiančių Skvernelį tyliai, ir yra remiančių Jakeliūną, bet jų – mažuma.
– Matot galimybę frakcijos skilimui ar atskilimui bent kelių narių, kurie eitų paskui poną Puidoką?
N. Puteikis: Ne. Nemanau, kad dar nors vienas pasuks Mindaugo keliu.
M. Puidokas: iš tikrųjų nereiktų kalbėti apie frakcijos skilimą. Kai bando ponas Karbauskis mane pateikti kaip opoziciją frakcijai, yra labai didelis melas, nes aš vienintelį dalyką, ką teigiu – kad mes privalome vykdyti savo įsipareigojimus rinkėjams. Turime daug Seimo narių frakcijoje, kurie mąsto panašiai, kad trūksta rimtų diskusijų dėl esminių klausimų. Ir tikrai jie supranta, kad kai kurie sprendimai yra klaidingi, kartais tai parodo ir savo balsavimais. Matome įvairius nesutarimus net tvirtinant partijos vadovybę, kai neliko tokių svarbių žmonių kaip Seimo vicepirmininkai, Rima Baškienė, ilgametė partijos narė ir Ramūno Karbauskio bendražygė, taip pat Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Matom takoskyrą su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Jei tau tam tikra asmenybė nepatinka, kelia abejonių, vis tik turi nemenkinti to žmogaus, gerbti. Bet matome, kad einama konflikto, kompromiso neieškojimo keliu.
– Bet ar jūs ne tuo keliu ir einate, kalbant apie tuos vaiko teisių klausimus, būdus, kuriais bandote spręsti problemą?
M. Puidokas: Visai ne. Subūriau ekspertų grupę, kuri parengė pataisas. Dabar didžioji dalis pataisų nugulė Ramūno Karbauskio registruotų pataisų projekte, dėl to esu labai laimingas, kad buvo pasiektas kompromisas. Bet labai liūdna, kad įvyko apgavystė, kai socialinių reikalų komitete pagrindiniu projektu buvo laikomas ne šis, o ministro Kukuraičio, kur iš devyniolikos esminių pasiūlymų, ką reikia keisti, kad apsaugotume šeimas ir vaikus, liko vos vienas.
– Pone Puteiki, ar neatsitiks taip, kad jūs visi, veikdami grupėje asmenų, turiu omeny bent jus du, pasieksite, kad dėl jūsų pastangų Saulius Skvernelis nepateks net į antrąjį rinkimų turą?
N. Puteikis: Nemanau. Skvernelis vis tiek yra liberalas, kuris rungsis su liberaliu Nausėda ir liberalia Šimonyte, ir jie dalinsis tą patį elektoratą. Aš asmeniškai pretenduoju į kitą elektoratą, į kurį pretendavau prieš penkerius metus, t.y. žmonės, kuriems trūksta teisingumo visur, pirmiausia – mokesčiuose, teismuose. Tikiuosi, kad Mindaugo išėjimas sukels gerąja prasme pertvarką valstiečių frakcijos darbotvarkėje, ir tarėjų institucijos grąžinimas į teismus bus ištrauktas iš stalčiaus ir įgyvendintas anksčiau.
Tikiu, kad progresinių mokesčių, kurie dabar yra labai simboliniai, klausimas po Mindaugo išėjimo bus įrašytas į darbotvarkę, ir taip mes priartėsime žingsniu prie vakarietiškos kultūros. Šia prasme Mindaugo išėjimą kaip maištą, protestą vertinu teigiamai, ir matydamas padėtį valstiečių frakcijoje, neabejoju, kad Karbauskis darys išvadas, ir šitą Skvernelio liberalumą pradės spausti.
M. Puidokas: esu įsitikinęs, kad nuoširdžiai už „valstiečius“ balsavę rinkėjai, atidavę tiek daug balsų antrame Seimo rinkimų ture, tikrai vis dar neturi savo kandidato. Nes tas žmogus, kuris yra nominuotas kandidatu, savo atliktais darbais niekaip nepatvirtina savo atstovavimo tradicinėms vertybėms.
– Būtumėt daręs tą patį, jei būtų, pvz., Seimo pirmininkas nominuotas galimu kandidatu?
M. Puidokas: Nekalbėčiau apie tai, nes manyčiau, kad turime žmogų, kuris dirba nuosekliai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje ir atstovauja šias vertybes. O dabar net neturėjome tokios galimybės, kai kurie skyriai norėjo iškelti kitus kandidatus, bet jiems nebuvo leista. Vienintelė alternatyva Sauliui Skverneliui buvo Seimo pirmininkas Pranckietis. Ir jei jis nebūtų senas partijos narys, ir jam nebūtų sudaryta tokia galimybė. Manau, tai yra akivaizdus demokratinių normų pažeidimas. Ir reikia į tai reaguoti, nes Seimo pirmininkas Pranckietis ir tokiomis sąlygomis surinko labai didelį skaičių balsų per partijos suvažiavimą, apie 30 proc. balsų. Nors jis visiškai neįdėjo pastangų vykdyti agitacijai.
– Pone Puteiki, jūs jau esate rinkęs parašus ne kartą, ir surinkęs kartais. Tikite savo jaunojo kolegos potencija suburti ratą žmonių, kurie surinktų daugiau nei 20 tūkst. tikrų parašų?
N. Puteikis: Buvau trečias pagal elektroninių parašų skaičių prieš penkerius metus. Žinant Mindaugą Puidoką remiančių žmonių skaičių, aš maždaug jį įsivaizduoju – manau, kokius 400 žmonių, aktyviai renkančių parašus, per Lietuvą jis turės. O tai reiškia, jis be problemų susirinks parašus, kaip beveik visi kandidatai. Ir mes turėsime gražų laiką teminiuose debatuose, ir galėsime vieni kitus šmaikščiai šaipytis ar kaip kitaip sudominti.
– Pone Puidokai, koks skaičius žmonių jums galėtų padėti?
M. Puidokas: Šiandien yra per tūkstantį žmonių, kurie kreipėsi norėdami padėti. Kiek iš jų dirbs aktyviai, paaiškės per patį parašų rinkimą. Mes dėsime visas pastangas, kad regioninė struktūra, būtent remiantis aktyviąja visuomenės dalimi, pilietiškai nusiteikusiais žmonėmis, kaip savanoriais, ji atsirastų. Labai atsakingai dirbsime.
– O kada atsidursite vienoje partijoje?
N. Puteikis: Lietuvos centro partija sveikina naujai besikuriančią politinę jėgą. Stebėsime jos gimimo kančias ar džiaugsmus, ir, reikalui esant, padėsime.