Pasak europarlamentaro, premjero į prezidento postą išmainyti panoręs S. Skvernelis stokoja ne tik diplomatinės patirties, abejonių kelia ir tai, ar Vyriausybės vadovas yra pajėgus atsispirti napoleoniško charakterio „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio spaudimui bei apskritai - kitų politinių jėgų šantažui. V. Uspaskichui klausimų kyla ir dėl konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės savarankiškumo bei ekonomisto Gitano Nausėdos lyderystės.
„Ką partija rems Prezidento rinkimuose, nuspręsime po savivaldybės rinkimų. Tuomet bus sukviestas išplėstinis tarybos posėdis. Kol kas net negalėčiau pasakyti, ką partija galėtų remti“, - Eltai sakė V. Uspaskichas.
Politikas samprotauja, kad partijos paramos vertė išaugs antrajame rinkimų ture. Todėl, leido suprasti politikas, vargu ar partijos palaikymas praktiškai pasitarnaus prie „darbiečių“ jungtis dar kartą kviečiamam europarlamentarui Valentinui Mazuroniui. Pastarasis prezidentinių reitingų sąraše yra paskutinis ir surenka vos pusę procentinio punkto visuomenės palaikymo.
V. Uspaskicho teigimu, Darbo partija paramą deklaruos tam kandidatui į prezidentus, kuris į savo rinkimų programą įtrauks „darbiečių“ suformuotus reikalavimus.
„Mes pasiūlysime kokius 3-5 punktus, kuriuos būtų galima įtraukti į prezidentinę programą. Jeigu tai bus priimtina kuriam nors kandidatui - tada ir svarstysime. O jei kandidatai į savo vadovavimą būnant prezidento poste nežiūrės plačiąja prasme, - tai gal geriau nieko neremti ir neprisiimti atsakomybės“, - kalbėjo politikas.
Nors V. Uspaskichas tvirtino, kad antipatijos nė vienam kandidatui nejaučia, kai kurių, jo nuomone, labiausiai matomų prezidento posto siekiančių politikų trūkumai kelia nerimą.
V. Uspaskichas įvardino pagrindinius premjero S. Skvernelio trūkumus, kurie, jo galva, galėtų tapti svarbiu veiksniu, sprendžiant, ar skirti į šalies vadovus taikančiam premjerui „darbiečių“ paramą, ar ne.
Europarlamentaras išskyrė dvi akivaizdžias rizikas, susijusias su premjeru. Pirmąjį trūkumą V. Uspaskichas įvardino tai, kad premjeras stokoja diplomatinės patirties.
„Skvernelis neturi diplomatinės patirties - tai faktas. Jo pasisakymai yra kampuoti, tačiau žmogiška prasme jis nėra blogesnis už visus kitus kandidatus. Jis nėra progresuojančios Lietuvos priešas, tačiau patirties turi mažai“, - sakė V. Uspaskichas. Nors, jo teigimu, patirtį galima įgyti jau užėmus konkretų postą, kur kas didesnį nerimą kelia klausimas, kiek S. Skvernelis yra priklausomas nuo jį rinkimuose remiančios „valstiečių“ partijos.
„Labai didelė rizika, kad „valstiečiai“ kontroliuos S. Skvernelį (jei premjeras taptų prezidentu. - ELTA). Karbauskis yra napoleoniško charakterio, ir jis galėtų nesiskaityti, jei nebus pagal jį. Nors Karbauskis ir nėra Lietuvos priešas, tačiau nebūti priešu nereiškia, kad tu teisingai kalbi ar teisingus įstatymus siūlai“, - samprotavo politikas.
V. Uspaskichas sakė, kad jam kyla klausimų, ar S. Skvernelis yra pajėgus apskritai atsilaikyti daromam spaudimui. Jis prisiminė pastarąjį šeštadienį vykusį Darbo partijos suvažiavimą, į kurį buvo kviestas ir premjeras. Jo teigimu, Darbo partiją aplankyti žadėjęs S. Skvernelis neatvyko, nes per kelias dienas Tarybos posėdį suorganizavusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija privertė premjerą pakeisti ankstesnį sumanymą ir „darbiečiams“ duotą pažadą.
„Skvernelis tarp kitko žadėjo pas mus atvažiuoti, bet Kirkilo partija per dvi dienas suorganizavo Tarybą ir pakvietė jį. Tai man kyla klausimas, - jeigu kandidatas į prezidentus gali būti šantažuojamas ar pasiduoda šantažui, tai ar jis nebus valdomas iš šono? Matosi, kad jis pasidavė šitam dalykui“, - kalbėjo V. Uspaskichas.
Panašių būgštavimų europarlamentaras turėjo ir konservatorių kandidatės Seimo narės Ingridos Šimonytės atžvilgiu.
Konservatorių keliama kandidatė į prezidentus, svarstė europarlamentaras, viena vertus, gali neatsispirti partijos spaudimui, jeigu taptų prezidente, kita vertus, pabrėžė V. Uspaskichas, I. Šimonytės susisaistymas su Tėvynės sąjunga gali tapti platesnį rinkėjų ratą atbaidančiu veiksniu dar rinkimų metu.
„Ji identifikuojasi kaip konservatorių kandidatė, ir tai jai - minusas“, - sakė europarlamentaras.
Prezidentinių reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda, kalbėjo V. Uspaskichas, turi nemažai gerų savybių, tačiau, jo nuomone, kol kas valstybės lyderiu vadintis negali.
„Tikrai galiu pasakyti, kad Nausėdos įvaizdis neblogas, jis gėdos nepadarys valstybei. Jis tikrai atrodo inteligentiškas, išsilavinęs, nenusišneka, tačiau to nepakanka, kad būtum lyderis“, - G. Nausėdos politinį portretą analizuodamas, kalbėjo V. Uspaskichas. Pasak jo, pagrindinis į prezidentus pretenduojančio ekonomisto trūkumas yra tai, kad kol kas neaišku, ar jis, tapęs prezidentu, bus visiems vienodas.
„Nausėda pasakė, kad nepriklauso niekam (nė vienai partijai. - ELTA), tačiau, kad bus visiems vienodas, nepaisant, kokios tu socialinės padėties, kokios religinės, tautinės priklausomybės esi, kol kas neįvardijo“, - kalbėjo politikas.
V. Uspaskichas dar daugiau abejonių turėjo dėl galimybės Prezidento rinkimuose remti filosofą Arvydą Juozaitį ar į šalies vadovus pretenduoti ketinantį Seimo narį Naglį Puteikį. Europarlamentaro nuomone, A. Juozaitis nusiteikęs pernelyg nacionalistiškai, o N. Puteikis - pernelyg revanšistiškai.
ELTA primena, kad Darbo partija šiuo metu nėra parlamentinė politinė jėga. 2016 m. vykę Seimo rinkimai teisėsaugos dėmesio dėl korupcijos neišvengusiai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi. Vienmandatėse apygardose į parlamentą buvo išrinkti vos 2 Seimo nariai, iš kurių vienas - Petras Čimbaras - perėjo į naujai įkurtą Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Į pastarąją perėjo ir daugiau „darbiečių“.
Nuo 2018 m. balandžio mėnesio Darbo partijai vadovauja politinės jėgos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas V. Uspaskichas.
„Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, prezidentinių reitingų sąraše pirmoje vietoje įsitvirtinęs ekonomistas Gitanas Nausėda. Jį prezidentu norėtų matyti 26,7 proc. respondentų. Antroje vietoje rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė, ji sulauktų 19 proc. gyventojų palaikymo.
Premjeras S. Skvernelis lieka trečias. Jį palaiko 16,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių. Ketvirtoje vietoje - sprendimo dalyvauti Prezidento rinkimuose nepaskelbęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jį Lietuvos prezidentu norėtų matyti 6,2 proc. gyventojų. Prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis sulaukia 3,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų paramos.
1,7 proc. savo balsą atiduotų už Seimo narį Naglį Puteikį. 0,5 proc. gyventojų pasisako už europarlamentarą Valentiną Mazuronį.