Ir jis, ir kitas kandidatas į prezidentus – Gitanas Nausėda – tą pačią dieną panašiais žodžiais sukritikavo valdančiuosius dėl visuomenės skaldymo ir daromos žalos valstybei. Tarp kandidatų į prezidentus ryškėja nemenkas valdančiosios daugumos kritikų branduolys. LRT „Dienos temoje” kalbės visi kandidatai, o šį kartą mūsų svečias – Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.
– Pone P. Auštrevičiau, apklausos rodo, kad jus palaikytų 1–2 proc. rinkėjų. Kai skaičiai liudija, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą niekaip nepatenkate, ar yra prasmės dalyvauti prezidento rinkimuose?
– Manau, kad kiekvieną dieną yra prasmės kalbėti prasmingus dalykus ir viešoje diskusijoje kalbėti tai, kas rūpi liberalų rinkėjui ir ne vien tik kritikuoti, bet siūlyti sprendimus, kurių, tiesą sakant, Lietuvoje nėra per daug, ir pasirinkti tarp geriausių. Aš manau, kad rinkėjams galiausiai bus aiškiau. Todėl, nepaisant visų paišomų reitingų, kurie galbūt yra, sakyčiau, „sutvirtinti“ kažkokia ypatinga parama, aš nematau didelės rizikos sau pralaimėti debatuose – turiu savo požiūrį, turiu savo programą, turiu savo siūlymus ir eisiu iki pabaigos.
– Bet jūs sakote, kad nematote rizikos pralaimėti debatuose, nors jeigu kandidatuosite ir į prezidentus, ir į Europos Parlamentą, daugelis rinkėjų manys, kad jūs taip tiesiog bandote dažniau parodyti save, nes tai padės jums surinkti daugiau balsų kituose – Europos Parlamento – rinkimuose. Ar dalyvavimas ir ten, ir ten, nėra toks gudravimas?
– Tiek prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimai, žiūrint į diskusijų esmę ir į klausimus, kurie rūpi abiem institucijoms – tiek prezidento, tiek ir Europos Parlamento – yra labai bendros. Tai nėra, tarkime, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimai, kur visiškai skirtinga klausimų paletė, rūpesčiai ir panašiai. Todėl čia nėra tokio, sakyčiau, bandymo apgaudinėti – man nereikės keisti kaukių ir savo pozicijų, nes tiesiog tęstinai dėstysiu tai, kuo esu įsitikinęs.
– Bet jūs sutinkate, kad daugeliui rinkėjų, matančių jus apklausose turintį tik tą 1 ar 2 proc., kils klausimas, kodėl jis dalyvauja ir kokių jis turi interesų? Ir jie iš karto galvos: aha, jis į Europos Parlamento rinkimus nori ateiti su didesniu populiarumo bagažu, kurį susikraus būtent dalyvaudamas prezidento rinkimuose.
– Iš vienos pusės, ne mano kaltė, kad prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra kartu – taip jaus susiklostė, ir panašu, kad tokia logika lydės ir tolesnius rinkimus, kitaip sakant, visko gali būti ir ateityje. Bet kam. Iš kitos pusės – kai bendrauju su rinkėjais, dėstau savo mintis, neturėdamas prieš akis jokių skaičių, ir manau, kad nematant jokių skaičių ir prognozių, kurios Lietuvoje, beje, dažnai būna labai klaidingos, verčiau neskubėti.
– Ir jūs, ir du iš trijų populiariausių kandidatų į prezidentus – turiu omenyje Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę – panašiai kritikuojate dabartinę valdančiąją daugumą Seime, jos atstovą, kandidatą prezidento rinkimuose, įvardijate populizmo grėsmes. Sakote, kad norite sutvirtinti liberaliosios demokratijos vertybes. Jūs iš esmės daug kuo panašūs su šiais dviem kandidatais, o kas jus skiria nuo Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės? Koks esminis skirtumas tarp jų ir jūsų?
– Nesu politologas ir dar nebandžiau pagrindinės savo laiko dalies ir savo ketinimų dalies skirti kitų kandidatų analizei. Aš žinau savo poziciją. Tai, kad mes kartais neišvengiamai paliečiame tas pačias temas, nors galbūt skirtingais žodžiais, tai irgi yra suprantama.
– Tai kad net ir žodžiai jūsų panašūs, ir retorika panaši su Gitanu Nausėda, o štai šiandien beveik tuos pačius dalykus pasakėte.
– Matote, ir amžius galbūt panašus.
– Pažiūros galbūt panašios?
– Dėl pažiūrų abejočiau. Aš manau, kad Gitanas Nausėda tikrai nėra tiek liberalus ir tiek atviras kaip aš, jis bando slėptis už tariamų, sakyčiau, konservatyvių įsitikinimų, kurių aš nelabai pastebiu, beje...
– Dar socialdemokratinių, nes atsirado ir gerovės valstybės diskursas.
– Taip. Aš manyčiau, kad jis turi tam tikrą kalambūrą politinių pažiūrų, kurias, priklausomai nuo diskusijos, bando dėstyti. Man yra lengviau ir aš tikrai laikysiuosi tų liberalių pažiūrų, kurios reikalingos Lietuvoje – tiek išlaisvinant žmogų, tiek reformuojant valstybę. Ir man tai labai padeda.
– Idėjiškai jūs – nuoseklesnis ir, galima sakyti, sąžiningesnis kažkuria prasme.
– Tai yra neišvengiama, nepaisant visų bėdų, kurios persekioja Liberalų sąjūdį, aš nesu iš tų, kuris nertų į krūmus ir sakytų „aš neturiu nieko bendro su tais veiksmais, kurie buvo padaryti“. Taip numesti, atsisakyti politinių pažiūrų, aš manyčiau, kad tai yra ir veidmainiška, ir neteisinga.
– O ką jūs turite galvoje sakydamas „atsisakyti politinių pažiūrų“? Kas taip pasielgė?
– Sakykime, bandyti laviruoti ir sakyti, kad manęs su ta partija niekas nesieja ir aš turiu savo ypatingas pažiūras, kaip kartais kai kurie asmenys bando „pakilti“ virš partijų...
– Kurie?
– Yra pas mus buvę...
– Jūs turite omenyje liberalus ar kandidatus į prezidentus?
– Aš kalbu platesne prasme. Dominuoti virš savo politinės grupės, tariamai atstovauti kažkokioms kitoms vertybėms – aš tikrai to nedarysiu. Manau, kad rinkėjui nuoseklumas taip pat yra dora ir vertintina savybė.
– Ar jus tenkina dabartinės valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės vykdoma politika? Jei ne, tai kokie būtų pagrindiniai priekaištai jai?
– Jūs labai teisingai pasakėte, kad daugelis iš mūsų kritikuoja valdžią. Aš ir dabartinės prezidentės elgsenoje matau taisytinų vietų.
– Kokios jos?
– Manau, kad prezidentė nesugebėjo visos politinės bendruomenės, politinių jėgų ir tų, kurie norėjo pokyčių, sutelkti tiems sprendimams, kurie buvo reikalingi.
– Kokie tie sprendimai? Bent vienas kitas, kuriems sutelkti ji nesugebėjo?
– Pavyzdžių galėčiau pateikti daug, bet jūs pažiūrėkite į tas bėdas ir nuolatines, kasdienes pasikartojančias reformas, kurios sekina Lietuvą, kur mes jau praktiškai negalime atskirti, kurios prasidėjo, kurios – neprasidėjo. Švietimas. Pasižiūrėkime į mokesčių nesibaigiančią reformų triadą, kada kiekvienu kartu yra pažadas, kad bus geriau.
– Jūs norite pasakyti, kad prezidentė pati inicijuoja tas reformas, pati jas skatina, bet nesužiūri ir jos išeina tokios chaotiškos? Ar aš neteisingai suprantu?
– Aš iš jos pusės pasigedau telkiančios lyderystės ir nebijojimo prarasti reitingų, bet iš tikrųjų imantis sunkių permainų, o rimti reikalai tikrai reikalauja labai rimtų darbų ir galbūt ilgesnio laiko tarpo, bet pasiekti tą rezultatą. Kitaip tariant, jeigu seki tik savo reitingus ir galvoji, kad tai yra pagrindinis dalykas, ir bijai suklysti, nes, pavyzdžiui, kai kurios reformos nebūtinai garantuoja greitą ir gerą rezultatą – kartais ir jas reikia truputį taisyti – štai šitos telkiančios lyderystės, nebijant suklupti ties sunkiais klausimais aš pasigendu labai.
– Bet Liberalų sąjūdis, kuriam jūs atstovaujate, abu kartus rėmė Dalios Grybauskaitės kandidatavimą į prezidentus. Kodėl jūs ją rėmėte, bet nesugebėjote padėti jai su ta telkiančia lyderyste?
– Žinote, kaip ir kiekviena politinė jėga, Liberalų sąjūdis yra padaręs ne vieną klaidą. Ar mes diskutavome partijoje? Ar mes iš tikrųjų turėjome aiškų supratimą – aš kalbu apie partijos institucijas, valdymo organus – kokiai pasaulėžiūrai atstovaus Dalia Grybauskaitė?
– Jūs norite pasakyti, kad jos rėmimas buvo klaida?
– Jos rėmimas buvo kai kurių mūsų partijos vadovų išimtinis noras pastūmėti ją į priekį, paremti ją, bet tikrai ne pasigilinti ir ne garantuoti, kad daugeliu atvejų ji atstovaus ir mūsų pasaulėžiūrai.
– Tai dabar, kai Liberalų sąjūdis kėlė ją ir kelia jus, jūs tikrai nesate tas visur ieškomas prezidentės įpėdinis, apie kurį kalbama. Jūs taip nesijaučiate?
– Aš nesijaučiu, nes turiu labai skirtingą supratimą apie politiką, aš turiu labai skirtingą supratimą apie lyderystę ir visuomenę, todėl tikrai su ja nesilyginčiau.
– Liberalai, kaip žinome, yra skilę. Palyginti neseniai iš partijos pasitraukė Aušrinė Armonaitė, prabilusi, kad galbūt steigs naują liberalų partiją. Bet apie naujos liberalų partijos steigimą dar anksčiau esate kalbėjęs jūs. Ar čia ta pati idėja, ar kita? Ir, jei kita, tai kuo jos skiriasi? Galbūt ir jūs po rinkimų prisijungsite prie naujos Aušrinės Armonaitės partijos?
– Dar viena sąmokslo teorija? 2017 m. rudenį aš kalbėjau ne tiek apie naujos liberalų partijos kūrimą, bet esamos esminę reformą – pakeitimus iš esmės: naują lyderį, naują vadovų komandą, naujus tikslus ir galbūt netgi veikimo būdą. Ir aš manau, kad 2017 m. buvo tas laikas, kada dar galėjome stipriai pasistūmėti į priekį ir galbūt nebūtų reikėję kai kuriems iš mūsų kolegų mesti iššūkio partijai, pasakyti, kad jiems nepatinka veikimo metodas ir jie ieškos kažko naujo. Aš manau, kad buvo praleistas auksinis laikas. Jeigu mes būtume visi susiėmę ir padarę tuos darbus, rezultatas būtų kitoks.
– O kaip jūs vertinate Aušrinės Armonaitės iniciatyvą?
– Sunku vertinti, nes nematau jokių rezultatų.
– Ji dar neįsteigė tos jėgos.
– Ir aš nemanau, kad įsteigti bet kurią politinę jėgą Lietuvoje šiuo metu būtų lengva. Liberalų kaip ir apstu. Daugiau kai kurie kalba apie jaunimą ir panašiai, bet aš nemanau, kad tai projektas, pasmerktas sėkmei.
– O koks būtų jūsų santykis su nauja liberalų jėga, jei tokia atsirastų?
– Aš nesimėtysiu ir padarysiu viską, kad Liberalų sąjūdis sugebėtų pasikeisti. Mes einame į šių metų suvažiavimą, aš tikiuosi, kad jis bus ankstyvą vasarą ir, patikėkite, mes sugebėsime pateikti ir naujus lyderius, ir tą programą, kuri patrauks rinkėjus.