Panevėžietė 45-erių Sigita Rajskaja – profesionali tolimųjų reisų vairuotoja. Ji – viena iš penkiolikos pirmųjų moterų Lietuvoje, kuri prieš devynerius metus sėdo prie sunkiasvorės mašinos vairo.
Iki tol dirbusi vienoje Panevėžio įmonių, sprendimą vairuoti vilkiką panevėžietė priėmė be didelių dvejonių. Sigita tvirtina visada mėgusi vairuoti ir kuo automobilis didesnis, tuo jai būdavo geriau. O kai darbovietėje prasidėjo reorganizacija, S. Rajskaja ryžosi eiti paskui sutuoktinį Eduardą. Šis jau kuris laikas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.
„Kai pirmą kartą paskambinau į vairavimo mokyklą dėl CE kategorijos kursų, ten pagalvojo, kad rūpinuosi sūnumi ar vyru. Kai išaiškinau, kad man pačiai reikia vilkiko vairuotojo teisių, sulaukiau klausimo, ką veiksiu su jomis“, – dabar juokiasi S. Rajskaja.
Dar didesnei mokytojų nuostabai, ji iš pirmo karto išlaikė visus privalomus egzaminus, nors kartu besimokę vyrai kreivai šypteldavo, esą sutiktų už Sigitą išlaikyti vairavimo dalį, jei ši už savo kursiokus atsiskaitytų teoriją.
„O kas čia sunkaus? Moterys dabar ir lėktuvus pilotuoja, viską jos sugeba ne blogiau nei vyrai. Ir iš kokio „Smart“ persėdus į visureigį pradžioje atrodo sunku. O be to, kas gali nutikti prie vilkiko vairo, kai sėdi aukštai ir visiems kitiems kelyje tavęs reikia bijoti?“ – juokiasi Sigita.
Ji dabar važinėja 2017 metais pagamintu sunkvežimiu. Tokią transporto priemonę esą galima vairuoti net ir viena ranka. Darbą lengvina autopilotas, kliūčių automatiniai jutikliai ir kiti modernūs prietaisai.
Be to, keliai Europoje ir visa logistika, pasak pašnekovės, tikrai patogi tokiam darbui. Panevėžietė dar neturėjo rimtų eismo įvykių. Tik porą kartų pakliuvo į nemalonias situacijas, kai vilkiko priekaboje pasislėpti bandė emigrantai. O kartą moteris naktį gyvą policininką supainiojo su pareigūnu-robotu, kuriuos keliuose plačiai naudoja Italija, ir nepakluso nurodymui mažinti greitį.
Gailėjosi dėl vaikų
„Kaip dabar sakom su vyru, čia tinginio darbas: nieko nedarai, tik vairuoji ir dar pamatai naujų vietų. O dar iš tokios veiklos galima tikrai neblogai užsidirbti“, – tvirtina S. Rajskaja.
Pirmus praktikos metus kelyje vilkiko vairuotoja prisimena su nostalgija, kai viskas atrodė žavinga: nauji kraštai, nauji įspūdžiai. Sigita iš rankų nepaleisdavo fotoaparato, kad galėtų pamatytus vaizdus nusiųsti namuose likusioms dukroms.
Kai mama išvyko į reisą, vienai jų tebuvo 11, o kitai – 19. S. Rajskaja pripažįsta, kad motiniškas ilgesys ir buvo didžiausias jos darbo minusas.
„Labai pykdavau ant savęs, kad palieku vaikus, kad ilgus mėnesius jų nematau. Bet dukros ir pačios mane palaikė, ragino važiuoti, nesukti galvos“, – prisimena vairuotoja.
Užtat dabar pašnekovė daug dažniau grįžta namo ir turi progą motinystės skolą išpirkti anūkams. Kaip tik šiuo metu panevėžietė atostogauja ir laisvą laiką leidžia su dukros sūneliu, kol jo tėvai keliauja užsienyje.
Dviese mašinoje, neskaitant šuns
S. Rajskaja kartu su vyru išmaišė beveik visą Europą. Dabar pora dirba Kaišiadorių įmonėje. Iš čia panevėžiečiai važinėja vienu maršrutu: nuo Lietuvos iki Paryžiaus. Darbo savaitę vairuotojai būna kelyje, savaitgalį – namuose. Todėl suspėja pabūti ir su saviškiais, ir naujų emocijų patirti.
Prieš devynerius metus Sigitą, valdančią galingą mašiną, net ir užsienyje lydėdavo smalsūs žvilgsniai. Bet dabar panevėžietė kas dieną kelyje sutinka tos pačios profesijos moterų. O pastaruoju metu šį darbą renkasi ypač daug jaunų moterų. Jos dažnai sėda į vilkikus kartu su vyrais, draugais.
Ir nereikia manyti, pasak moters, kad ji savo darbe renkasi tik patogias kelio atkarpas, o sunkios užduotys lieka vyrui.
Sutuoktiniai darbo dieną yra pasidaliję po 4,5 val. Po tokios kelionės laukia mažiausiai 11 valandų privalomas poilsis.
Būtent jo metu pora džiaugiasi keliaujantys kartu, nes vienas kitą priverčia išlipti iš mašinos ir pajudinti kojas. Daugelis jų kolegų per ilgą laiką ima vengti fizinio aktyvumo, suserga šios profesijos ligomis, dažnam ima skaudėti sąnarius, kamuoja antsvoris.
O panevėžiečiai sunkvežimyje septynerius metus vežiojasi dar ir šunį, kurį reikia reguliariai pavedžioti. Ir patys kartais sugalvoja poilsio metu aplankyti vietos įžymybes.
Keičiasi tradicijos
„Nueinam į parduotuves, į kavines – kartu mes skatinam vienas kitą kažką dar įdomaus, be vairavimo, nuveikti. Ir nėra pavydo, kas kur eina, ką veikia“, – šypsosi S. Rajskaja.
Paklausta, kuris, abiem būnant kelyje, valgyti gamina, atšauna: kas pirmas išalksta. Tuomet ištraukiama „furistų“ naudojama nešiojamoji dujinė viryklė ir tiesiog kabinoje, stovint lauke ar priekaboje gaminami šeimos pietūs.
Sunkumų dėl buitinių reikalų vilkiką vairuojanti moteris nemato. Jai ir būnant ant ratų pavyksta gyventi visavertį gyvenimą.
„Sako, vienam bėda, kad duona sena, kitam – deimantai per maži. Aš stengiuosi taip gyventi, kad man deimantai nebūtų per maži“, – šypsosi vairuotoja.
Tualetas, dušas, nemokamas internetas jos kelyje iki Prancūzijos sutinkami kas 15–20 km.
Per savo darbo prie vairo patirtį Sigita labai pasiilgsta ankstesnio „furistų“ bendravimo. Vis daugiau į šią sritį Lietuvoje, anot jos, ateina užsieniečių, ypač ukrainiečių.
„Kur tik nuvažiuojame, kad ir Lietuvoje, mus pasitinka su rusų kalba. Gaila, bet dėl tokių sąlygų vairuotojai ėmė vengti bendrauti tarpusavyje, stengiasi atsiriboti. Vis mažiau žmonės sueina pabūti kartu savaitgaliais sustojimo vietose. Mūsų dažnai ir taip nepakviesdavo, nes esame pora, bet bendravimo vis tiek netrūkdavo“, – pasakoja S. Rajskaja.
Šeimai – dvigubas uždarbis
Kad prie vilkikų vairo daugėja moterų, patvirtino ir CE kursus Panevėžyje organizuojančių mokyklų vadovai. Įmonėje „Ekovairavimas“ per praėjusius metus buvo trys mokinės. O štai Panevėžio darbo rinkos mokymo centre – net 15.
Pasak kalbintų mokyklų vadovų, moterys vairuoti sunkvežimį išmoksta taip pat kaip ir vyrai. Vienos kursų egzaminus išlaiko iš pirmo karto, kitos – tik iš devyniolikto.
Bet visos, pasak pašnekovų, nusiteikusios dirbti tolimųjų reisų vairuotojo darbą. Ypač dėmesys šiai profesijai išaugo, kai pasiekė informacija apie Vokietijoje susikūrusią įmonę, vairuoti įdarbinančią išskirtinai moteris ir poras.
„Manau, tai tikrai pelningas darbas. Pasiima vyrai žmonas, vaikinai drauges, net tėvai dukras. Jei sunku, už moteris pavairuoja patys – o pinigai dvigubai didesni“, – sakė įmonės „Ekovairavimas“ savininkas Jonas Valaitis.
Jo teigimu, moterys atsakingos, rūpestingos vairuotojos. Joms nebent sunkiau susitvarkyti su techniniais dalykais, bet tam šiais laikais yra techninė pagalba.
„Mes vairuotojų neskirstome pagal lytį. Vairavimas nėra tik mechanika, tai – mąstymas kelyje. Ir moterys tą daro ne blogiau nei vyrai“, – pabrėžė ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis.
Jo nuomone, dabar ir sunkiasvorė transporto priemonė nesunkiai valdoma. Senuose sunkvežimiuose merginoms būdavo ganėtinai sunku nuspausti stabdžio pedalą, o dabar tokie dalykai įveikiami bet kieno jėgoms.
