Irma Gudžiūnaitė neperėjo prezidentės filtro. Trečiadienį Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad valdančiųjų kandidatė į aplinkos ministrus neturi reikiamos dalykinės patirties ir kompetencijos, nors socialdarbiečių partijos narė esanti „veržli ir perspektyvi jauna politikė“. Valdantieji pavadino tai „politiniu šou“ ir „pasityčiojimu iš Premjero atviriausia forma“, todėl naujo kandidato Prezidentei neteiksią – iki pat rinkimų. „Dienos temoje“ – valdančiosios koalicijos partnerių socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas ir Rasa Juknevičienė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narė.
– Pone G. Kirkilai, kodėl tokia audringa reakcija? Juk ne pirmas kartas, kai kandidatai nepereina Prezidentūros filtro.
G. Kirkilas: Emocinga reakcija visiškai suprantama. Matote, buvo svarstomos kelios kandidatūros. Ši kandidatūra buvo suderinta, todėl ji ir buvo pateikta, visi patikrinimai įvykdyti, todėl natūralu, kad premjeras tikėjosi, jog ji bus patvirtinta. Todėl tokia emocinga reakcija. Aš tuo nesistebiu, aš taip pat sureaguočiau. Man pačiam teko ne kartą su prezidentu Valdu Adamkumi derinti įvairias kandidatūras, nebūdavo taip paprasta, būdavo ir ginčų, preliminariai būdavo derinama. Bet jau kada yra pateikimas... Kiek žinau, bent jau premjeras taip sakė, kad prezidentė buvo pritarusi šiai kandidatūrai.
– Žinome, kad ir ankstesni premjerai yra po porą kartų ėję į Prezidentūrą su kandidatais, kai jie neišlaikydavo, pavyzdžiui, kalbos egzamino.
G. Kirkilas: Bet šiuo atveju kalba labai gera, kaip žinote, ir Briuselyje dirbusi, ir būdavo kitų niuansų. Šiuo atveju nėra nė vieno realaus argumento.
– Buvo argumentų – patirties neužtenka toje srityje, į kurią eitų dirbti.
G. Kirkilas: Mes turime net jaunesnių ministrų. Ką tai reiškia, patirties trūksta? O kurie čia turi patirties? Ar prieš tai buvęs ministras turėjo vadybos patirties, administravimo patirties? Čia tiktai kai kurie gali tuo pasigirti, net ir dabartinėje arba ankstesnėse vyriausybėse.
– „Viskas, šito žaidimo mes nežaisime, daugiau tyčiotis iš savęs neleisime“, – čia valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio žodžiai. Ponia R. Juknevičiene, kaip jums atrodo, ar adekvati tokia reakcija?
R. Juknevičienė: Visai neadekvati, labai nerimta, labai tokia antivalstybinė Aš tikrai nemanau, kad G. Kirkilas būtų taip pat sureagavęs – jis čia tiesiog draugiškai savo koalicijos partnerių adresu žeria tokius pritarimus, nes tikrai daugybę kartų yra buvę tokių atvejų ir, galų gale, tai konstitucinė prezidentės teisė tą padaryti ir ji tikrai negali šokinėti pagal S. Skvernelio dūdelę. Tą visą situaciją išprovokavo patys valdantieji, ypač premjeras S. Skvernelis, kada atleido taip netikėtai tris ministrus.
– Tarp jų ir aplinkos ministrą poną K. Navicką.
R. Juknevičienė: Tarp jų – ir aplinkos ministrą, norėdamas padaryti tokį žingsnį, tarsi ėjimą žirgu. Atsimenate? Buvo mokytojų streikas. Tai tam, kad numalšintų šitą gaisrą, bandė sukurti kitą įvykį ir tas kitas įvykis turėjo būti toks „vau“, maždaug, „atleidžiu tris ministrus, žiniasklaida jau rašo apie tuos dalykus, o mokytojų streiką truputį primirš“. Tai toks nerimtas žaidimas atrodo ir tikrai premjerui, vyriausybės vadovui, nedera žaisti tokių žaidimų, kaip ir dabar. Be to, kitas dalykas, mes jau nuo praėjusio pavasario matome šitos partijos taktiką, ypač jų kandidatui einant į prezidento rinkimus, kad su Prezidente provokuoti įvairius kivirčus, tokias kibirkštis, mesti įžeidimus kokius nors, kad ir dabar koks paskutinis buvo, paskelbiant apie balotiravimąsi, apie visokius vaikų krykštavimus ir kitus dalykus. Tai matosi plika akimi ir manau, kad vien dėl emocinių tokių iškrovų, dėl tokio elgesio tikrai tokie žmonės netinka būti valstybės vadovais.
– Jūsų pusė juk irgi sako, kad šiuo atveju prezidentė veliasi į žaidimus.
G. Kirkilas: Tame, ką sako Rasa, nėra logikos. Jeigu yra suderinta kandidatūra...
R. Juknevičienė: Aš nežinau, ar suderinta.
G. Kirkilas: Jūs sakote „antivalstybinė“. Jūs remiatės tuo, kad anksčiau buvo neteisingai atleisti, tai dėl to dabar netvirtinsime. Tai kieno čia antivalstybinė pozicija?
R. Juknevičienė: Ne, aš ne dėl to. Aš sakau, kad išprovokavo šitą situaciją ir dabar patys neranda aplinkos ministro.
G. Kirkilas: Buvo kelios kandidatūros, buvo šita kandidatūra suderinta ir pati prezidentė kandidatei pasakė, kad tvirtins, tai kur čia klausimas?
R. Juknevičienė: Dar vienas labai svarbus niuansas. Suprantu, kad G. Kirkilas – patyręs žaidėjas. Juk mes visi žinome, kodėl buvo atleistas aplinkos ministras. Ne dėl nekompetencijų, bet todėl, kad buvo jų, koalicijos partnerių, spaudimas atiduoti jiems šitą ministeriją. Ir ėjo su kandidatūromis Andriaus Palionio, kitų žmonių. Jau nebekalbama apie profesionalų vyriausybę, kas buvo žadėta visai Lietuvai, jau dabar kalbama apie politinius skyrimus. Kur čia yra profesionalumas šitoje istorijoje? Ar jau užmiršote, kaip R. Karbauskis ir visi aiškino prieš rinkimus, kad čia bus tik profesionalai?
G. Kirkilas: Manau, kad pateikta kandidatūra buvo iš tikrųjų labai stipri, remiantis tais uždaviniais, kurie laukia šitoje ministerijoje. Pirmiausia daugiausia ten laukia teisės klausimai, labai daug teisės direktyvų reikės įdiegti, žiedinės ekonomikos ir kitų. Toliau yra gana nemažai ginčų šios ministerijos su Briuseliu, čia taip pat reikia teisininkų. Kalbant apie kompetenciją, manau, kad Vakaruose 60 ar 70 proc. ministrų dažniausiai ir būna arba teisininkai, arba ekonomistai. Tai pati dažniausia profesija. Nėra profesijos „ministras“, niekas ministrų neruošia. O šiuo atveju ji yra išklausiusi dar ir ekologijos, ir urbanistikos teisę, tai ką, čia blogas specialistas?
– Jeigu sako, kad labai reikia ministro, bet jau 2 mėn. ministerija – be ministro. Dar 4 mėn. bus be ministro, jeigu tik iki pat rinkimų nebus skiriama, tai gal vis dėlto reikėtų pamėginti tą naują ministrą paskirti dar iki prezidento rinkimų?
G. Kirkilas: Sprendžiant iš to, kad buvo nepaskirtas tas, kuris tiko, visiškai tiko, nebuvo jokių priekaištų, negirdėjome jokių realių priekaištų viešojoje erdvėje realių...
R. Juknevičienė: Girdėjome, kaip negirdėjome.
– Po pirmo susitikimo neliko niekam įspūdžio, kad ji tikrai bus paskirta, juk ir pasakė, kad „įspūdis įvairus“.
G. Kirkilas: Įspūdis yra įspūdis, bet vyriausybę formuoja premjeras, jis formuoja savo komandą, pirmiausia jis prisiima atsakomybę už tai, ką teikia, o prezidento dalyvavimas čia yra labai svarbus, konstitucinis, tačiau prezidentas, jeigu nėra realių argumentų, išskyrus kad gal per jauna. Priminsiu, kad dabar vyriausybėje dirba dar jaunesnis ministras, čia nėra argumentai, todėl premjeras galvoja, kad ir toliau tęsis šita istorija, todėl taip ir sako.
R. Juknevičienė: Vis tiek tokių emocijų reikšti taip, kaip buvo pareikšta, turint omenyje, kad prezidentė turi konstitucinę teisę nepaskirti. Tuo labiau, kad ji kalbėjosi su kandidate, mes nematėme to pokalbio vaizdo, negalime pamatyti, turime pasitikėti prezidente, ką ji sako. O jai iš tikrųjų atsakomybė didžiulė, ji prisiima atsakomybę. Ir man labai gaila to jauno žmogaus. Iš tikrųjų jaunas žmogus ir būtent dėl jų partijos, dėl „valstiečių“ žaidimų tarpusavyje, dėl to, kad jie panoro tos ministerijos, atleido buvusį ministrą, dabar žaidžia tuos visus prezidentinius žaidimus, ši jauna moteris pakliuvo į labai nekokį žaidimą. Aišku, tai neatsilieps jos ateities karjerai, bet man, kaip besisolidarizuojančiai su tais, kurie sako, kad vis tiek vyriausybėje turi būti abi lytys, šiuo atveju čia toks parodymas, kad „aha, matote, norėjote moters, tai dabar žiūrėkite, imkite“. Bet kartu pateikiamas žmogus, kuris tikrai be patirties toje srityje, kuriam tikrai dar per anksti eiti.
G. Kirkilas: Juk yra dar mažiau patyrusių šioje vyriausybėje. Be to, ji jau dirba vyriausybėje viceministro pozicijoje, turi ir diplomatinės patirties. Prisiminkime, mūsų istorijoje buvo daug jaunesnių ministrų, ir ne vienas. Čia – visiškai ne argumentas, o kitokių mes negirdėjome.
– Pacituosiu premjerą iš jo paskyros „Facebook“, kur atrodo, kad ministras arba ministrė net nėra pagrindinė bėda ar problema: „Šį šalies vadovės sprendimą suprantu kaip eilinį ir jau sisteminį norą destabilizuoti vyriausybės darbą, įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių ir darsyk mesti abejonių šešėlį.“ Ar čia normalus bendravimas tarp dviejų aukščiausių valstybės galvų?
G. Kirkilas: Tai pradėkime nuo to, kas pradėjo. Aš manau, kad jeigu prezidentė, suderinusi kandidatūrą iš anksto, jos neteikia, tai kas pradeda tą konfliktą? Kažkodėl viskas apverčiama aukštyn kojomis. Premjeras pateikė labai atsakingai argumentų, kad priekaištų realių kandidatei nėra. Tai kas žaidžia tą žaidimą?
R. Juknevičienė: Bet ką reiškia „suderino“? Galutinis sprendimas prezidentės yra tada, kada ji susitinka su vienu ar kitu kandidatu, po pokalbio ji įsitikina, tai kam tada tie pokalbiai reikalingi, kam reikia žmogų kviestis į Prezidentūrą, jeigu jau iš anksto kažkas buvo „po kilimu“ ar kur nors suderinta? Tai jeigu atsitiko taip, kad žmogus sudarė tokį įspūdį, kad iš tikrųjų tokiai sudėtingai sistemai kol kas dar galbūt negali eiti šių pareigų, kaip aš supratau iš Prezidentės, tai ji ir pasakė savo nuomonę. Gerai, prezidentė pasakė savo nuomonę, bet vyriausybės vadovas neturėtų šitaip putotis ir tokių įrašų rašyti.
G. Kirkilas: Žinote, kada sužinojome, kad jos nepatvirtins?
R. Juknevičienė: Gandų visokių galima skleisti.
G. Kirkilas: Po to, kai ji susitiko su prezidente, pirmasis vieno iš konservatorių lyderių komentaras man iš karto atsakė į klausimą: „nesuderinta su opozicija, nepatvirtins“.
R. Juknevičienė: Baikite, ką jūs čia šnekate.
– Pone G. Kirkilai, tiek jūs, tiek ponas S. Skvernelis, tiek ir ponas R. Karbauskis paleidote užuominų, kad prezidentė tokiu būdu parodė, jog ji jau dalyvauja prezidento rinkimuose ir aiškiai turi kažkokias savo preferencijas. Gal jūs galite pasakyti, kieno pusėje ji dalyvauja rinkimuose, nes pati nesako?
G. Kirkilas: Manau, kad prezidentė akivaizdžiai simpatizuoja dešiniesiems.
– O kuriam konkrečiai? I. Šimonytei ar G. Nausėdai?
G. Kirkilas: Mes turime 2 dešiniųjų kandidatus, tai akivaizdu, manau, kad galvojama, jog jei ne vienas, tai kitas pateks į antrąjį turą. Čia yra tokia taktika.
R. Juknevičienė: Mes labai norėtume, kad prezidentė stotų į mūsų pusę, bet aš tikrai to nematau, nejaučiu ir ji elgiasi kaip valstybės žmogus.
G. Kirkilas: Nebūtina tiesiogiai kalbėti, galima veiksmais tą padaryti.
R. Juknevičienė: To nepasakysi apie jus, kada visi tie žaidimai ir su finansavimu partijos, kada metamas įstatymas, ir kiti dalykai.
– Žinant, kad ministrą pirmininką skiria prezidentė, ar jūs nemanote, kad kai S. Skvernelis tokių dalykų pasakė apie prezidentę, iš esmės pareiškė nepasitikėjimą ja, ar jie gali toliau dirbti? Ar neturėtų S. Skvernelis pasakyti „B“ ir pasitraukti iš savo posto?
G. Kirkilas: Ministrą pirmininką prezidentė tik teikia Seimui, Seimas jį tvirtina.
- Bet skiria prezidentė savo dekretu.
R. Juknevičienė: Šiaip tai būtų garbingas toks sprendimas.
G. Kirkilas: Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Gediminas Vagnorius, vienas iš konservatorių lyderių, išsiaiškino, kad jeigu yra dauguma Seime, ta dauguma pateikia prezidentui kandidatą, kandidatą teikia Seimui ir Seimas tvirtina ministrą pirmininką. Čia, ačiū Dievui, yra šiek tiek sureglamentuota geriau negu su ministrais.
R. Juknevičienė: Bet yra moraliniai dalykai, kurie negražiai atrodo, valstybė negražiai atrodo. Man tikrai apmaudu dėl to. Ir šiandien mūsų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis yra pareiškęs panašiai, ką jūs paklausėte, kad jeigu jau nebegali dirbti ir akivaizdžiai dalyvauji rinkimų kampanijoje, įtraukdamas ir prezidentę, tada pasirink: arba rinkimų kampanija, arba premjero pareigos.
G. Kirkilas: Nebūtų galima įtraukti Ministro Pirmininko, jeigu prezidentė būtų patvirtinusi kandidatūrą.