Tačiau nauji komunikacijos metodai nėra skirti kritiniam mąstymui ugdyti, o kritikavimas kartais atsisuka bumerangu į juos pačius.
Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. Andrius Šuminas kritiką valdžios politikams ir bandymą save pristatyti kaip alternatyvą jiems vadino klasikine opozicinių partijų komunikacijos strategijos dalimi.
„Bandoma parodyti, kad dabartinė valdžia nesusitvarko, ir politikai, kurie užima postus neturi jokios kompetencijos“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Toliau jis aiškino, kad tokia komunikacijos strategija yra skirta tam, kad opozicijos politikai pasirodytų esą geresni nei tie, kurie yra valdžioje.
Mokslininkas pateikė šios strategijos pavyzdį: „Kai socialdemokratai buvo valdžioje, o konservatoriai – opozicijoje, tai pastarosios kritikos taikinys būdavo socdemai“.
Pasak jo, dabar tiesiog pasikeitė konkurentas, į kurį nukreipta kritikos lavina – seniau tai buvo socialdemokratai, dabar – „valstiečių“ partija.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universitete dėstanti politologė Rima Urbonaitė mano, kad konservatoriai tiesiog atlieka savo kaip opozicinės partijos pareigą.
„Būti tuo filtru, kuris neleidžia priimti opozicijos požiūriu ydingų teisės aktų projektų, kurie gali būti ir rizikingi“,– sakė politologė.
Jos teigimu, opozicinė kritika yra savaime suprantamas dalykas, net ir tuomet, kai valdančiajai daugumai taip neatrodo.
Nepaisant to, kad kritika iš opozicijos pusės yra suprantama, R. Urbonaitė kelia klausimą, kaip opozicijos kritika yra įgyvendinam, ir koks yra jos turinys.
„Konservatoriai turi ypatybę rinktis tokius būdus kaip kortelių ištraukinėjimas Seimo posėdžių metu, kad balsavimai neįvyktų“ – aiškino ji.
Pasak R. Urbonaitės, konservatoriai su kritika ne visada suspėja paskui traukinį.
R. Urbonaitė paminėjo, kad yra būta atvejų, kuomet konservatoriai kritikavo „valstiečių“ sprendimus, kurie buvo ir konservatorių partijos programoje.
„Tai yra susiję su tam tikrais mokesčių klausimais, arba kai konservatoriai siūlo nutraukti biudžeto priėmimą norint nukelti arba atšaukti mokesčių sistemos pertvarkas, nors puikiai supranta, kad per vieną ar dvi savaites praktiškai neįmanoma performuoti“, – sakė R. Urbonaitė.
Ji paaiškino, kad tai yra kritika nesiūlant alternatyvaus sprendimo.
„Kartais ta kritika labiau būna triukšminga nei turininga“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Rusijos grėsmė – kaip viešųjų ryšių strategijos dalis
VU mokslininkas A. Šuminas teigė, kad istorinį Rusijos, kaip grėsmės Lietuvai, naratyvą Tėvynės sąjunga naudoja nuo pat 1990 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
„Tai buvo naudojamas Vytauto Landsbergio įvairių pasisakymų, susirinkimų ir net gi rinkimų metu“, – dėstė A. Šuminas.
Jo vertinimu, Kremliaus grėsmės akcentavimas yra visiškai suprantamas, o tuo labiau priimtinas elektoratui į kurį taikosi Tėvynės sąjunga.
R. Urbonaitės teigimu, ilgą laiką Lietuvoje politines partijas skyrė ne tik ekonominė kairė ir dešinė bei moralinis liberalizmas ir konservatizmas, bet ir požiūris sovietmetį.
„Tai yra ypatinga Lietuvai ašis, ir ji šiek tiek skaido politines partijas“, – sakė ji.
Jos teigimu, konservatorių partija kurį laiką išsiskyrė eskaluodami Rusijos grėsmės klausimą.
„Rusijos grėsmės aspektas yra būdingas konservatorių partijai, kilusiai iš Sąjūdžio“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologė aiškino, kad reikia nepamiršti šios istorinės raidos, dėl kurios ir yra suprantamas Rusijos grėsmės aspektas.
„Tai yra tam tikro jų partinio identiteto sudedamoji dalis“, – aiškino R. Urbonaitė.
Politologė apibendrino teigdama, kad Rusijos grėsmės aspektas yra konservatorių partijos vienas iš skiriamųjų ženklų, ir jie, jos teigimu, tuo pakankamai sėkmingai naudojasi.
Sąmoningai atsigręžė į jaunimą
„Tai buvo sąmoningas politinis ėjimas perimti dešiniojo ir liberalaus flango rinkėjus“, – sakė jis.
A. Šumino manymu, Gabrieliui Landsbergiui 2015 metais tapus naujuoju partijos pirmininku, partijos komunikacinė strategija tapo priimtinesnė jaunesniems žmonėms.
TS-LKD viešųjų ryšių kampanijose – liberali ir konservatyvi
A. Šumino teigimu, šiuo metu konservatorių partija bando išplėsti savo rinkėjų lauką, ir kad tą pasiektų imasi specifinių komunikacinių priemonių tam tikroms auditorijoms.
„Konservatyvesniam vyresnio amžiaus rinkėjui konservatoriai bando save parodyti kaip tradicinių vertybių sergėtojai ir patriotai“ – dėstė A. Šuminas.
Pasak mokslininko, jaunimui, jie bando save pateikti kaip esą liberalesnius negu daugelis konservatorių.
A. Šuminas apibendrino teigdamas, kad tai yra teisingas partijos žingsnis.
R. Urbonaitės teigimu, konservatorių partija išlaiko tam tikrą balansą tarp liberalumo ir konservatyvumo.
„Tai yra dėl to, nes jie turi atstovauti tą savo ideologiją. Lietuvoje, pagal ideologiją, rinkėjas yra pakankamai konservatyvus“, – sakė ji.
Taip pat politologė paminėjo ir liberalias konservatorių lyderio pažiūras.
„Mes turime partijos pirmininką, kuris yra liberalių pažiūrų, ir tą yra ne kartą išsakęs“, – pasakojo ji.
Politologė išskyrė partijos lyderio liberalumo pavyzdį.
„Ne kiekvienas politikas filmuosis ir galbūt organiškai jausis darydamas vaizdo įrašą su M. Katleriu“, – pateikė pavyzdį apie konservatorių lyderio liberalias politines pažiūras R. Urbonaitė.
Internetinė komunikacija nesiekia didinti kritinio mąstymo
G. Landsbergio komunikaciją per feisbuką A. Šuminas vertino kaip priemonę palaikyti konservatorių idėjoms ir mintims.
„Konservatoriai nesiekia kritinio mąstymo didinimo“, – aiškino ekspertas.
Jo teigimu, socialinėje erdvėje yra susiformavęs žmonių tinklas, kuris yra palankus Tėvynės sąjungai. Tas tinklas aktyviai reiškiasi ne tik komentarais, bet ir kurdami memus, įvairius juokelius ir šaipydamiesi iš konservatorių partijos konkurentų, teigė A. Šuminas.
„Tokiems žmonėms apibūdinti yra naudojama sąvoka „dešinysis trolibanas“, – sakė A. Šuminas.
Komunikacijos specialistas aiškino, kad tai yra žmonės aktyviai įsitraukę į konservatorių partijos palaikymą.
„Jie padeda palaikyti Tėvynės sąjungoje palankų naratyvą, socialinėse medijose, ir pašiepti partijos konkurentus“ – „dešiniojo trolibano“ veikimą aiškino A. Šuminas.
Pasak politologės R. Urbonaitės, geriausiai socialinius tinklus ir jų teikiamus instrumentus panaudoja G. Landsbergis.
Kritika kartais atsisuka bumerangu
Komunikacijos ekspertas A. Šuminas turėjo pagalvoti, kokia yra blogiausia konservatorių partijos viešųjų ryšių strategijos dalis.
„Matot, kartais per didelė kritika sukelia bumerango efektą,“, – aiškino A. Šuminas.
Pasak eksperto, žiūrint į Lietuvos rinkimų istoriją, valdančiųjų partijų kritika visada grįždavo kaip bumerangas opozicijai, kuri jį paleisdavo.
„Tokia strategija yra grėsminga konservatorių partijai“, – apibendrino A. Šuminas.
„Kadrų“ trūkumas
Pasak politologės R. Urbonaitės, viešieji ryšiai priklauso nuo to, kokie būna aktoriai.
„Kuo partija turi daugiau „kadrų“, kurie geba transliuoti partijos žinutes, kurios geba patraukti tą patį rinkėją, tuo yra geriau“, – sakė ji.
Anot R. Urbonaitės, kad rodymasis viešai sukelia vadinamąją „kadrų“ problemą.
„Šiandien partijos turi daug atpažįstamų veidų, bet pastebima „kadrų“ problema“, – teigė politologė.
Pasak jos, trūksta „kadrų“ – žmonių, kurie padėtų partijai gerai atskleisti ir parodyti save.
„Aš manau, kad tai yra susiję su žmonių trūkumu, nes daugelis iš mūsų esame pripratę prie žmonių, kurie ilgai sukasi politikoje“, – teigė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, politinio atsinaujinimo kol kas nesimato.
„Tik tie, kas labiau domisi politika, žino tuos naujus veidus“, – sakė ji.
Jos teigimu, partijos reikėtų rodyti „kadrus“, kurie nebūtų susikompromitavę, ir kurie gebėtų partijai atstovauti labai profesionaliai.
Žmonių partijos neįgalumas
R. Urbonaitės teigimu, konservatorių partija yra viena iš mažiausiai vertybinį bagažą keičiančių partijų.
„Jie pakankamai aiškiai tai transliuoja“, – sakė ji.
Tačiau politologės teigimu, šiai partijai ne visada pavykdavo įvykdyti perkrovimą.
„Matėm, kaip jie bandė tapti vadinamąja „žmonių partija“, – sakė ji.
Jos teigimu, ši strategija parodė neįgalumą dėl to, kad niekaip nesuveikė, ir parodė, kad konservatorių partijos vidinės strategijos nėra iki galo išdėliotos bei subalansuotos.
Daro ir teisingų žingsnių
Politinės komunikacijos specialistas A. Šuminas teigė, kad konservatorių partija šiuo metu vykdo teisingus komunikacinės strategijos žingsnius.
„Kanalų išplėtimas yra teisingas kaip ir modernumo rodymas“, – teigė komunikacijos profesionalas.
Jo teigimu, konservatoriams, norint gerinti savo viešųjų ryšių strategiją, reikėtų pasvarstyti savo komunikaciją plėsti į mažus miestelius bei atokias kaimo gyvenvietes.
A. Šuminas taip pat mano, jog konservatorių viešųjų ryšių strategija per 2016 metų rinkimus pateikti save, kaip naujos kartos ir atsinaujinusią partiją, pasiteisino.
A. Šuminas laiko konservatorių partijos „rebrandingo“ žingsnius teisingais.
„Geras partijos atsinaujinimas iškeliant jauną lyderį“, – dėstė jis.
Ekspertas A. Šuminas nepamiršo paminėti komunikacijos tono pasikeitimų, ir konservatorių partijos modernizavimosi, kaip teisingų atsinaujinimo žingsnių.
Pasak R. Urbonaitės, konservatorių partijai neblogai sekasi diegti politines inovacijas.
„Pvz.: toks įdiegimas kaip vidiniai kandidato į prezidentus rinkimai“, – sakė ji.
Landsbergį lygina su Macronu arba Trudeau
A. Šuminas įžvelgia nemažą konservatorių partijos lyderio G. Landsbergio panašumą su Prancūzijos prezidentu.
„Matyčiau didžiulį panašumą su E. Macronu“, – ryškiausią panašumą nurodė jis.
Nors R. Urbonaitė ir įžvelgia konservatorių partijos lyderio panašumų su Kanados premjeru ir Prancūzijos prezidentu, tačiau mano, kad G. Landsbergis išlaiko tam tikrą savitumą.
„Labiausiai jungiantys panašumai tai – kitoks požiūris į politiką, laisvesnės bendravimo formos, ir jaunumas“, – apibendrino ji.
G. Landsbergis buvo išrinktas konservatorių partijos pirmininku 2015 m. balandžio 25 d. Konservatorių partija per 2016 metų rinkimus sugebėjo iškovoti 31 mandatą.